Laisv?s siekusios Lietuvos v?liava sug?r? ir kretingi?ki? krauj?

Pasitinkant Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo metines kasmet dar kart? prisimenami Vasario 16-osios signatarai. Ta?iau nedaug kas ?ino, kad j? gretose tur?jo b?ti ir Kretingos kra?to atstovas.
? Lietuvos Taryb? jau buv?s i?rinktas aktyvus tautinio jud?jimo dalyvis, ?emai?i? atstovas 1917 m. Lietuvi? konferencijoje Vilniuje, Salant? klebonas Pranas Urbonavi?ius savo mandato atsisak?, kai kit? partij? atstovai ?m? priekai?tauti, kad ? Taryb? es? pateko per daug dvasinink?.
?is faktas dar kart? patvirtina, kad i? Kretingos kra?to kil? ?emai?iai, buvo aktyv?s Lietuvos laisv?s kov? dalyviai ir jaunos nepriklausomos valstyb?s k?r?jai, o j? paliktas p?dsakas istorijoje ? gana ry?kus.
Apie 1918?1919 m. Kreting?, Lietuvos nepriklausomyb?s paskelbimo atgarsius tolimoje ?emaitijos provincijoje ??vyturiui? papasakojo Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas, istorikas Julius Kanarskas.
? Ar yra i?likusi kokia med?iaga, liudijanti apie kretingi?ki? reakcij? ? Nepriklausomyb?s paskelbim??
? Deja, neturime fakti?kai nieko. Vyko Pirmasis pasaulinis karas, vokie?iai buvo okupav? did?i?j? Lietuvos dal?, j? ?vesta tvarka buvo gana grie?ta.
Kretingoje niekas joki? laikra??i? nespausdino, o i? Vilniaus spaud? parve?ti b?davo nelengva. Esu skait?s, kad lietuviai Vilniuje ar Kaune sakydavo, kad ?emai?iai grei?iau perskaito latvi?k? ar voki?k? laikra?t? nei lietuvi?k?.
Be to, okupacin? vokie?i? vald?ia karo s?lygomis buvo ?vedusi grie?t? tvark? ir netgi norint nuva?iuoti i? vienos apskrities ? kit? reik?jo gauti apskrities vir?ininko leidim?.
O tas ?Lietuvos aido? numerio tira?as, kuriame buvo i?spausdintas Lietuvos Tarybos skelbtas Nepriklausomyb?s aktas, buvo konfiskuotas. Yra ?ini?, kad lietuvi?ka spauda m?s? rajon? pasiekdavo gal po koki? dviej?, trij? savai?i?, ne anks?iau.
? Tai ar galima sp?ti, kad aplinkiniai ?emai?iai iki pavasario prad?ios taip ir ne?inojo, kad gyvena nepriklausomoje Lietuvoje?
? Tiek ilgai ? vargu. Sp?ju, kad istorin? ?inia gal?jo pav?luoti gal savait?, vargu ar ilgiau.
Ne vienas istorikas 1918 m. Nepriklausomyb?s akto paskelbim? sieja su tautinio atgimimo pakilimu, kuris prasid?jo dar 19 am?iaus pabaigoje. Juk m?s? pa?on?je, Palangoje, 1899 m. buvo suvaidintas pirmasis lietuvi?kas spektaklis.
Legenda tapus? vaidinim? ?Amerika pirtyje? ruo?? daug ?moni?, pasi?ventusi? lietuvybei, ir beveik pus? t? ?moni? buvo kretingi?kiai. Paulinos Mongirdait?s nuotraukoje ?am?inti to spektaklio dalyviai, tarp kuri? buvo ne vienas, v?liau aktyviai dalyvavusi? nepriklausomos valstyb?s k?rime. Tokie ?mon?s ?inias platindavo spar?iai.
? Gal ka?k? i? ?ios grup?s b?t? galima pamin?ti atskirai?
? Nuotraukoje u?fiksuotas medicinos studentas Vladas Mongirdas tapo karo gydytoju, dalyvavo m??iuose, para?? vadov?l? apie karo sanitarij? ? kaip m??i? s?lygomis kovoti su ?vairiomis ligomis, laikytis higienos.
V. Mongirdas tarnavo pas generol? Vlad? Nagevi?i?. O m?s? legendinis generolas taip pat susij?s su pirmuoju lietuvi?ku spektakliu.
Tiesa, jis pats spektaklyje nevaidino, ta?iau labai aktyviai va?in?jo po apylinkes, klijavo spektaklio afi?as. Tokia buvo devyniolikme?io b?simo generolo kult?rin? veikla.
? Ta?iau ?inoma, kad tuo metu Vladas Nagevi?ius mok?si Peterburge. Kaipgi ?mon?s neprarasdavo savo tautini? ?akn?, pasi?ventimo Lietuvai?
? Sunku b?t? visk? i?sakyti, gal daug l?m? ?eimos tradicijos, aplinka, aukl?jimas. Vladas Nagevi?ius Peterburge 1904 m. baig? archeologijos studijas, 1910 m. ? ten pat Karo medicinos akademij?, o 1905 m. dalyvavo Did?iajame Vilniaus Seime.
Tais metais Kretingoje, Palangoje jis aktyviai platino informacij? apie Seimo darb?, jo nutarimus, u? tai buvo suimtas ir teisiamas Kauno apygardos teisme.
Jeigu ne jo Karo medicinos akademijos d?stytojas, garsus rus? mokslininkas, 1904 m. Nobelio premijos medicinos srityje laureatas Ivanas Pavlovas, neai?ku, kaip viskas gal?jo baigtis.

I. Pavlovas u? j? laidavo, vertino j? kaip labai perspektyv? b?sim? mokslinink?. Baig?s Karo akademij?, V. Nagevi?ius tarnavo Rusijos karo laivyne, o 1918 m. gr???s ? Lietuv? savanoriu stojo ? kariuomen?.
? Kretingoje V. Nagevi?iaus vardas skamba pla?iai, o gal ne tik ?ia?
? V. Nagevi?iaus gatv?s yra Kretingoje, Vilniuje, Kaune. Jis ? vienas i? Lietuvos kariuomen?s k?r?j?, 1918 m. spalio 15 d. buvo paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi, o lapkri?io 23 dien? ? Kra?to apsaugos tarybos nariu.
Apie ry?ting? Vlado Nagevi?iaus b?d? yra lik?s liudijimas, kaip jis privert? vokie?i? karin? vadovyb? skirti Lietuvos savanoriams 100 ?autuv? bei amunicijos. D?l to su vokie?iais buvo sutarta, ta?iau anie vis dels? vykdyti pa?ad?.

Tada ?siut?s V. Nagevi?ius per visas sargybas tiesiog ?siver?? ? vokie?i? karin?s vadovyb?s pos?d?i? sal? ir visiems parei?k? nei?eis, kol negaus pa?ad?tos ginkluot?s. Dar iki 1940 met? kretingi?kiai pagerb? V. Nagevi?i?, jo vardu pavadindami gatv?, kurioje jis gim? ir u?augo.
Generolas buvo ir profesionalus archeologas, tyrin?j?s vakar? Lietuvos kapinynus ir piliakalnius, buvo Lietuvi? mokslo draugijos narys. Jame puikiai susiderino profesionalus kari?nas ir profesionalus archeologas, jis 1920 m. Kaune ?k?r? Karo muziej?.
? Kas dar ?inoma apie savanori? kariuomen?je dalyvavusius kretingi?kius?
? Buvo Pranas Tamo?auskas i? Imbar?s, Adolfas Birontas i? Kretingos, Domas Grabys i? Lazdinink? ? visi aktyv?s Lietuvos kariuomen?s k?r?jai.
A. Birontas buvo profesionalus kari?kis?medikas, savanori? kariuomen?je jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.
Jis daugel? met? buvo aktyvus kari?kis, tarnavo ?vairiose pareigose, kol 1934 m. buvo i?leistas ? atsarg?. Pats ra??, kur? laik? Klaip?doje redagavo laikra?t? ?Valstybinis valdininkas?, para?? atsiminim? knyg? apie kovas su bermontininkais.
O 1941 m. aktyviai dalyvavo Bir?elio sukilime, 1944 m. liep? pad?jo kurti T?vyn?s apsaugos rinktin? ? ?emai?i? legion?.
? Esu suskai?iav?s, kad tarp dvide?imties Lietuvos Tarybos nari?, pasira?iusi? Lietuvos nepriklausomyb?s akt?, buvo keturi kunigai ? Vladas Mironas, Kazimieras Steponas ?aulys, Justinas Staugaitis ir Alfonsas Petrulis. Gal yra ?inoma, kaip ?emai?i? kunigai pri?m? ar dalyvavo nepriklausomos Lietuvos k?rime?
? Pirmiausiai prisimin?iau Kartenos parapijoje, Baubli? dvare 1868 m. gimus? Pran? Urbonavi?i?, palaidot? Salantuose. Ten jis pastat? ba?ny?i?, ?k?r? pirm?j? lietuvi?k? kooperatyv?, lietuvi?kai ved? pamaldas.
Kaip ir generolas V. Nagevi?ius, jis 1905 m. dalyvavo Vilniaus Seime, 1917 m. atstovavo ?emai?ius Lietuvi? konferencijoje Vilniuje. Ten kaip ?emaitijos atstovas jis buvo i?rinktas ? Lietuvos taryb?, v?liau skelbusi? nepriklausomyb?.
? Ta?iau ?ios pavard?s n?ra tarp signatar?. Kod?l?
? Toki? Lietuvos Tarybos sud?t? u?protestavo Lietuvos socialdemokratai, nes jiems pasirod?, jog Taryboje per daug kunig?.
Tada kunigas Pranas Urbonavi?ius savo mandat? perdav? Stanislovui Narutavi?iui, kuris priklaus? socialdemokratams, buvo kil?s nuo Als?d?i?. Tiesiog taip susitar? du ?emai?iai.
Pranas Urbonavi?ius nuo 1918 m. buvo ?emai?i? vyskupijos kapitulos garb?s kanauninkas, 1926 m. lapkrit? paskirtas Tel?i? vyskupijos generalvikaru, r?pinosi vyskupo r?m? ir kunig? seminarijos statybomis. 1940 m. jis gr??o ? Salantus, o 1941 m. gegu?? mir?, palaidotas ?ventoriuje.
? Gr??kime prie ?Amerikos pirtyje?. Gal ?inomi kit? spektaklio dalyvi? likimai, j? veikla?
? Anais laikais spektakliai neapsieidavo be sufleri?, jie tur?jo netgi specialias b?deles, tai buvo labai svarbus asmuo.
Pirmojo lietuvi?ko spektaklio sufleris buvo Feliksas Janu?is, kretingi?kis, gim?s 1867 m. ?Amerika pirtyje? buvo planuojama suvaidinti Liepojoje, ?iauliuose, Marijampol?je, bet ne viskas pavyko.
U? dalyvavim? tame spektaklyje caro vald?ia persekiojo, Feliksas Janu?is taip pat nukent?jo. Tiesa, jis pats ?? t? k?r?, ra??, aktyviai platino lietuvi?k? spaud?, buvo su?iuptas, 1900 metais nuteistas, metus praleido tremtyje Smolenske.
F. Janu?is Sankt Peterburge ir Maskvoje studijavo medicin?, dalyvavo daugelyje karini? operacij?, netgi 1904 met? Rusijos?Japonijos kare.
Pirmojo pasaulinio karo metais pasitrauk? ? Rusij?, ? Kreting? gr??o 1919 metais ir buvo paskirtas pirmuoju apskrities gydytoju bei kuriamos ligonin?s ved?ju. Deja, tuo metu rajone ?sisiaut?jo ?iltin?, gydydamas kitus pats u?sikr?t? ir mir? 1920 metais.
? Tarp nepriklausomyb?s au?roje gyvenusi? ?moni? minima ir kretingi?kio Grudzinsko pavard?.
? Dar iki 1918 met? Vladas Grudzinskas buvo ?inomas Kretingos vaistininkas, provizorius.
Bajori?kos kilm?s, tur?jo puik? i?silavinim?, iki atvykimo ? Kreting? 1914 metais sp?j?s s?kmingai padirb?ti Sankt Peterburge, Tartu (Estijoje), o prasid?jus karui buvo i?rinktas Kretingos miesto valdybos pirmininku, kaip dabar sakytume ? seni?nu.

1917 m. jis atstovavo kretingi?kiams Vilniaus konferencijoje. Pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos metais jis aktyviai k?r? savivaldos institucijas, apr?pino karius ginklais, amunicija, pats tapo pirmuoju ?auliu Kretingoje.
Po trij? met? jis su bendramin?iais ?k?r? pirm?j? Kretingoje prekybos ir pramon?s bendrov? ?Minija?. Iki mirties 1936 metais aktyviai rei?k?si visuomenin?je, leidybin?je veikloje.
? Suprantu, kad lietuviai palankiai sutiko nepriklausomyb?s paskelbim?, aktyviai dalyvavo valstyb?s k?rime.
Ar n?ra i?likusi? liudijim? apie ?emai?i? politines diskusijas, ?vairi? nuomoni? kov? d?l valstyb?s politin?s santvarkos? Kaip sakoma: trys lietuviai ? penkios partijos?
? Esu skait?s Skuodo dekano Prano ?adeikio, kaip tik tuo metu vizitavusio Kretingos ba?ny?i?, prisiminimus.
Jis apra??, kaip po Vilniaus konferencijos Kretingos vienuolyne, beveik slapta nuo vokie?i?, buvo su?auktas visuomen?s susirinkimas ir Vladas Grudzinskas bei kitas ?emai?i? atstovas Vytautas Mongirdas kalb?jo apie konferencijos nutarimus.
Ten ?vyko ir labai ar?i diskusija, kai susikirto dvi nuomon?s d?l b?simos politin?s santvarkos. Vieni buvo u? demokratin? respublik?, kiti ? u? atkuriam? Lietuvos karalyst?.
Tuometis Kretingos klebonas buvo u? karalyst?, netr?ko jam pritarian?i?, nes dalis ?moni? bijojo parlamentin?s respublikos d?l galimyb?s kitatau?iams aktyviai dalyvauti politikoje.
Toje diskusijoje b?tent Vytautas Mongirdas, Maskvos universitete baig?s teis?s studijas, argumentuotai ir ?tikinamai i?ai?kino, kod?l Lietuva nebegali b?ti karalyst?, tik demokratin? respublika.
?io ?mogaus politin? karjera nebuvo ilga, jau 1919 m., paveld?j?s Mi?u?i? dvar?, jis u?si?m? ?kininkavimu, priva?ia advokato praktika, ta?iau tai nepad?jo jam ir jo ?eimai i?vengti bol?evik? represij? ? 1941 m. bir?el? buvo i?tremtas, 1943 m. pra?uvo Sibiro lageryje.
? Koks likimas i?tiko i?kilius Kretingos veik?jus, aktyviai pad?jusius kurti Lietuvos nepriklausomyb?? Juk 1940 metais bol?evikams okupavus m?s? ?al? t?kstan?iai ?moni? buvo represuoti.
? Likimas buvo ?vairus. I? m?s? pamin?t? kai kurie d?l am?iaus ir lig? mir? iki 1940 met?.
Vytautas Mongirdas, nors nuo 1919 met? nebebuvo aktyvus politikas, atsid?r? Sibire.
Vytauto brolis Vladas Mongirdas 1941 metais taip pat buvo i?tremtas ? Sibir? su visa ?eima, bet sugeb?jo i?likti, gr??ti ? Lietuv?, apsigyveno K?dainiuose, ten ir mir? 1960 metais.
Savoti?ka prie?ingyb? ? generolas Vladas Nagevi?ius, i?veng?s bol?evik? represij?. 1940?1941 metais jis ka?kaip sugeb?jo slapstytis, nors detali? ne?inau. O karui baigiantis pasitrauk? ? Vakarus, mir? JAV 1954 metais.
Dar nepamin?tas Sikstas Riauka, buv?s Steigiamojo Seimo, I ir II Seimo atstovas, nuo 1919 met? gyveno Kaune, dirbo tabako fabrike, mir? Laikinojoje sostin?je 1967 metais. Tiesa, dar Pirmojo pasaulinio karo metu, kovodamas Rusijos armijoje, buvo sunkiai su?eistas, neteko de?in?s rankos, gal tod?l bol?evikai jo neliet?.