NORAS GYVENTI
Taip norisi ka?k? priglaust,
U?jaust, suprast…
Ir i?siliet, tarytum up? i? kaln?…
Sakyt ?od?ius, kuri? dar niekad nesakiau…
Ka?kam suteikt vil?i? gyvent…
Ka?k? pastumt myl?t…
Taip skais?iai ?vie?ia saul?,
Nors ?al?io nema?ai.
Ant balto sniego ?oka ma?y?iai spinduliai.
Ir man taip norisi pa?okt
Ant balto sniego kojomis basom.
Nuo egli? purtyti sidabr?
Ir gaudyti rie?ku?iomis pilnom.
Ir nesvarbu, kad pu?ia kiek ?iaurys,
Kad glamon?ja skruostus, kojas
Ir rankas nuogas.
A? noriu d?kt su v?ju,
Tarytum ta neklau?ada ma?a.
Ir nesvarbu, k? pagalvos kiti.
Lyg v?jas, lyg audra vir? j?ros…
Kaip niekad dau?osi ?irdis,
Nes norisi gyvent.
?ios eil?s ? i? ?vaini?k?s Daivos Valu?yt?s-Stonkuvien?s, vadovaujan?ios Imbarie?i? draugijai, eil?ra??i? knygos ?Mintys tartum pauk?t?s?.
Eiles ra?yti Daiva prad?jo dvyliktoje klas?je. ?Visai netik?tai, per literat?ros pamok?. Ne?inau, gal tai jaunatvi?kas ver?lumas, o gal tyli pirmoji meil?… Kad i?leisiu eil?ra??i? knyg? tada net negalvojau, o rankra??i? nesaugojau. Tod?l pirm?j? min?i? nei?saugojau?, ? ??vyturiui? pasakojo ?vaini?k?.
Apie knygos leidyb? mintis prad?jo kirb?ti, kai eil?ra??i? susirikiavo per 200. O did?iausias spyris Daivai buvo koleg?s Salant? vyriausios bibliotekinink?s J?rat?s Maciuvien?s raginimai.
?Tad mano min?i? pauk?t?s, skraid?iusios be savo nam? daugiau nei 30 met?, pagaliau nut?p? ? vien? knyg?. Tikiuosi, kad mano eil?ra??iai ras keli? ? skaitytoj? ?irdis, ? sako autor?. ? Kai vartau da?ais kvepian?i? knyg?, ?irdis spurda lyg pauk?tukas pakliuv?s ? tinklus, bet taip gera, kad nemoku net ?od?iais apsakyti?.
