Pinigus kiekvienas i? m?s? naudoja kasdien, ta?iau labai retai besusim?stome apie j? istorij? ir kitus su pinigais susijusius ?domius faktus, kuri? yra daugyb?. Be to, kuo da?niau naudojamasi banko kortel?mis ir elektronine bankininkyste, tuo labiau prarandamas tiesioginis s?lytis su fizin?mis kupi?romis ir monetomis. ?is veiksnys neretai turi ?takos ir ?moni? finansams bei asmenini? finans? valdymui.
Kaip beb?t?, nepaisant to, kad b?gant metams atsiranda vis daugiau ?moni?, kurie savo kasdienyb?je retai bemato fizinius pinigus, labai ?domu ir verta pateikti kelet? fakt?, kuri? galb?t dar niekuomet nebuvote gird?j?.
2 USD kupi?ra da?nai vadinama nelaiminga
Pirm? kart? 2 USD kupi?ra buvo atspausdinta 1862 m. Ta?iau labai ?domu yra tai, kad ?i kupi?ra buvo pripa??stama kaip nelaiminga ir buvo labai nepopuliari. Klausite, kod?l taip nutiko ir kas tai nul?m?? Deja, bet i? tikr?j? atsakymo iki ?iol niekas ne?ino. Kaip beb?t?, kiekvienas ?mogus turi savo nuomon?, ta?iau kai kurie mano, kad 2 USD kupi?ra yra prakeikta ir joje yra pasl?ptas ?Illuminati? simbolis.
Ant didel?s daugumos JAV dolerio kupi?r? yra narkotik? p?dsak?
2009 m. CNN paskelb?, kad apytiksliai 90 % apyvartoje cirkuliuojan?i? popierini? JAV dolerio kupi?r? turi kokaino p?dsak?. Detroite, Los And?ele, Majamyje, Bostone ir keliuose kituose did?iuosiuose JAV miestuose kokaino p?dsakai ant popierini? kupi?r? b?davo aptinkami net 100 % atvej?. ?inant tokius duomenis ?domu pastaruosius palyginti su kit? ?ali? did?iaisiais miestais. Pavyzd?iui, Tokijuje ir Pekine narkotik? p?dsak? buvo rasta vos ant 20 % kupi?r?.
Popierin?s kupi?ros gyvavimo laikas n?ra ilgesnis nei 15 met?
Kadangi popierin?s kupi?ros yra naudojamos nuolatos ir jos pereina i? vien? rank? ? kitas, jos laikui b?gant susid?vi ir galiausiai yra pa?alinamos i? apyvartos. Taigi, ?domu pa?velgti ? popierini? kupi?r? gyvavimo laik?. Jei kalb?tume apie JAV, 1 USD kupi?ra yra naudojama da?niausiai, ji susid?vi pakankamai greitai ? jos tarnavimo laikas yra apytiksliai 5,8 m. Ta?iau tai n?ra grei?iausias kupi?ros susid?v?jimas ? 10 USD kupi?ra susid?vi vos per 4,5 m. Tuo tarpu 5 USD kupi?ros tarnavimo laikas yra apytiksliai 5,5 m., o ilgiausiai tarnaujanti kupi?ra yra 100 USD ? apytiksliai 15 m.
Pa?eista valiuta vis dar gali b?ti vertinga
Grei?iausiai ne vienas i? j?s? bent kart? gyvenime buvote susid?r? su savo tur?t? kupi?r? pa?eidimu, kuomet man?te, kad praradote savo tur?tus pinigus ir nebegal?site j? susigr??inti. Ta?iau i? tikr?j? ne kiekviena pa?eista kupi?ra yra nebevertinga. Trumpiau tariant, jei j?s? turimi pinigai buvo pa?eisti ugnies, vandens, chemini? med?iag? ar kt., netur?tum?te suskubti jais atsikratyti. Tokiu atveju j?s tur?tum?te kreiptis ? Lietuvos bank?, kuris atsi?velgiant ? j?s? turim? pinig? b?kl? gali juos pakeisti visi?kai naujomis kupi?romis, kurias gal?site toliau naudoti. ?inoma, kiekvienos kupi?ros susid?v?jimo ar pa?eidimo lygis gali b?ti labai skirtingas, ta?iau jei kreipsit?s ? Lietuvos bank?, sulauksite ai?kaus atsakymo ir ?inosite, koks bus tolimesnis j?s? pinig? likimas.
Progin?s monetos vald?iai padeda surinkti daugiau l???
Turb?t jau esate pasteb?j?, kad skirting? ?ali? vyriausyb?s kartas nuo karto patvirtina tam tikr? progini? monet? i?leidim?. Tokios progin?s monetos b?na riboto leidimo, t.y. j? skai?ius b?na ribotas. Taip pat nereikia pamir?ti, kad tokios monetos yra legali valiuta, ta?iau jos n?ra skirtos cirkuliuoja rinkoje.
Taigi, klausiate, kam gi yra skirtos tokios monetos ir kod?l skirting? ?ali? vyriausyb?s patvirtina j? i?leidim?? Atsakymas yra labai paprastas – tokiu b?du ?alys sugeba surinkti daugiau l???, kuri? pagalba ?gyvendina ?vairias programas, stato muziejus ir kt. Be to, tokios monetos kartais b?na labai vertingos ir j? kaina auga su kiekvienais metais, tod?l jomis ypatingai domisi numizmatai. Trumpiau tariant, progines monetas ?mon?s vertina kaip investicij?, kuri b?gant metams jiems gali atne?ti didesn? investicin? gr???. Ta?iau v?lgi, ne kiekviena progin? moneta turi vienod? vert?, o tai rei?kia, kad prie? ?sigyjant progines monetas reik?t? pasidom?ti, k? kalba numizmatai ir kokios gal?t? b?ti skirting? progini? monet? vert?s kilimo prognoz?s.
Prad?ioje ?mon?s buvo prie? ??ymi? ?moni? atvaizdus ant monet?
?iandien mes esame priprat? ant monet? ir popierini? kupi?r? matyti ?vairi? ?inom? ?moni? atvaizdus. Ta?iau taip buvo anaiptol ne visuomet. Pavyzd?iui, prad?ioje JAV ant pinig? b?davo naudojami ?vair?s simboliai, tokie kaip erelis, o ne ??ymi? ?moni? atvaizdai. Ir tam buvo svarbi prie?astis. Britai ant savo valiutos naudojo monarch? atvaizdus, o kadangi JAV buvo neseniai i?sikovojusi nepriklausomyb? visuomen? nenor?jo, kad jiems kaskart b?t? primenama apie j? laisvi? suvar?ym? ir tuos, kurie anks?iau vald? ?al?.
1 USD kupi?ra nebuvo perdaryti daugiau nei 50 met?
1996 m. JAV vyriausyb? prad?jo koreguoti 100 USD kupi?ras. Lygiai t? pat? galima pasakyti ir apie kit? nominal? kupi?ras, kurie sek? po pastarosios 100 USD vert?s kupi?ros. Tokiu b?du buvo siekiama USD kupi?ras apsaugoti nuo padirbin?jimo. Ir tai buvo patys reik?mingiausi bei esminiai poky?iai per 67 metus. Ta?iau 1 USD kupi?ra taip ir liko nepakeista ir visi?kai nepakoreguota. Ar numanote, kod?l? 1 USD kupi?ra yra pernelyg retai klastojama, tod?l JAV vald?ia ne??velgia prasm?s ?i? kupi?r? koreguoti. Taigi, toki? plan? n?ra ir netolimoje ateityje.
JAV 70 % nauj? kupi?r? pakei?ia susid?v?jusias kupi?ras
Kuomet JAV pinigai sugr??ta ? Federalinio rezervo rankas, pirmiausia jie yra patikrinami siekiant nustatyti, ar pinigai yra pakankamai geros b?kl?s, kad gal?t? sugr??ti atgal ? cirkuliacij?. Tuo tarpu netinkamos ir pernelyg susid?v?jusios kupi?ros i? cirkuliacijos yra pa?alinamos ir pakei?iamos naujomis. Taigi, daugiau nei 70 % vis? pagaminam? nauj? kupi?r? yra panaudojamos pakei?iant susid?v?jusias kupi?ras. Tam, kad b?t? lengviau ?sivaizduoti, kiek kupi?r? yra u?sakoma kiekvieno nominalo kupi?rai, galima pateikti ?iek tiek konkretesnius skai?ius:
1 USD kupi?ra: 2,4 milijardai vienet?; 2 USD kupi?ra: 179 mln. vienet?; 5 USD kupi?ra: 819 mln. vienet?; 10 USD kupi?ra: 480 mln. vienet?; 20 USD kupi?ra: 1,9 milijardai vienet?; 50 USD kupi?ra: 224 mln. vnt.; 100 USD kupi?ra: 1,5 milijardai vnt.
Popierin?s kupi?ros yra gaminamos ne i? popieriaus
Popierini? kupi?r? gamybos kaina priklauso nuo to, kokia yra kupi?ros nominali vert?. Pavyzd?iui, 1 USD ir 2 USD kupi?ros yra pa?ios pigiausios ? kiekvienai i? j? pagaminti reikia vos 5,4 cent?. Tuo tarpu 50 USD kupi?ros gamybos ka?tai yra didesni nei 100 USD kupi?ros ? ji siekia 19,4 centus, kai tuo tarpu 100 USD kupi?rai pagaminti reikia 15,5 cent?. Lygiai t? pat? b?t? galima pasakyti ir apie 5 bei 10 USD kupi?ras ? 5 USD kupi?ros gamybos ka?tai yra 11,5 ct, o 10 USD ? 10,9 ct. Visa tai daugel? i? j?s? gali gerokai nustebinti, kartu nepamir?tant ir to, kokie popierini? kupi?r? kiekiai yra pagaminami per valand?, dien?, savait? ar m?nes?.
JAV kupi?ros yra spausdinamos tik dviejose pasaulio vietose
Ar ?inojote, kad JAV kupi?ros yra gaminamos tik dviejose pasaulio vietose? Tai yra Va?ingtonas ir Teksasas. Teksase esanti JAV doleri? spaustuv? buvo atidaryta 1990 m. Ji aptarnauja vakarin? JAV dal? ir taip pat veikia kaip pagalbin? gamykla, jei kas nors netik?tai nutikt? Va?ingtone veikian?iai spaustuvei.
B?gant laikui pinig? pavadinimai keit?si
Remiantis 1792 m. i?leist? monet? akt? JAV auksin?s monetos tur?jo skirting? vert? ir taip pat ? skirtingus pavadinimus. Pavyzd?iui, 2.50 USD buvo vadinama ketvirtis erelio, 5 USD pavadinimas buvo pus? erelio, o 10 USD ? erelis.
Ir net jei j?s manote, kad tokie pinig? pavadinimai yra labai keisti, verta ?vardinti, kaip anuomet pinigai buvo vadinami ir kitose pasaulio ?alyse. Pavyzd?iui, Danijoje pinigai buvo vadinami varl?mis, Ispanijoje ? makaronais, Australijoje ? omarais, o Vokietijoje ? uodais. Be to, JAV taip pat kartais pinigai b?davo vadinami ir ?ederiu arba te?la.
Vienu metu monet? vert? buvo galima nustatyti tik pagal dyd?
Anuomet sidabrin?s monetos netur?jo jokios pinig? nominalin?s vert?s, kuri b?t? ant j? nurodyta. Trumpiau tariant, visos monetos buvo vienodos ? tesiskyr? j? dydis. Taigi, vienintelis b?das su?inoti monet? vert? buvo j? dydis. Tuo tarpu nuo 1804 m. JAV pasirod? ketvir?io monetos ?ym?jimas ? ?25c?, nurod?s, kiek viena moneta i? tikr?j? buvo verta.
JAV vald?ia kart? mok?jimus pri?m? pa?to ?enklais
JAV pilietinio karo metais buvo susiduriama su monet? tr?kumu ? ?mon?s steng?si savo turimas monetas kaip ?manoma ilgiau i?saugoti, kadangi taurieji metalai buvo labai vertinti. JAV vald?ia siekdama i?spr?sti ?i? situacij? nusprend? i? ?moni? priimin?ti pa?to ?enklus kaip paskol? ?mokas. Trumpiau tariant, tuo laikotarpiu tikrus pinigus ?m? atstoti pa?to ?enklai. Ironi?ka ir kartu visi?kai nesteb?tina, kad neilgai trukus toks vald?ios sprendimas nul?m? ir pa?to ?enkl? tr?kum?. Tod?l vald?ia nurod? prad?ti gaminti ?smulki?j? valiut?? ? popierines kupi?ras, kurios buvo ma?esn?s nei 1 USD vert?s.
Tu tre?daliai visos JAV valiutos yra u?sienyje
Skai?iuojama, kad apytiksliai tarp pus?s ir dviej? tre?dali? visos cirkuliuojan?ios JAV valiutos (USD), yra u?sienyje. Pasaulyje yra ne viena ?alis ir teritorija, kurioje yra naudojami JAV doleriai kaip oficiali valiuta. Tarp toki? viet? yra ir Ekvadoras bei Guamas. Taigi, kartais amerikie?iams, kurie nusprend?ia aplankyti kai kurias kitas pasaulio ?alis, n? nereikia i?sikeisti savo kasdien naudojamos valiutos.
Pasaulyje cirkuliuoja daugiau nei 2 trilijonai USD valiutos
Federalinio rezervo duomenimis, 2020 m. gruod?io 9 d. pasaulyje cirkuliavo 2,02 trilijonai USD valiutos. Ir, ?inoma, tai yra labai didel? pinig? sum?. Ta?iau dar ?domiau yra tai, kad JAV gyvenan?i? student? skola siek? beveik 1,6 trilijono USD!
?inoma, tai tikrai n?ra vieninteliai faktai apie pinigus. Pinig? istorija yra tokia pati sena, kaip ir ?monijos istorija, o tai rei?kia, kad apie pinigus galima kalb?ti labai ilgai. Be to, nereik?t? pamir?ti, kad apie pinigus kalb?ti ne tik galima, ta?iau ir reikia. Deja, bet tai supranta ne kiekvienas. Iki ?iol nemenka dalis ?moni? apie pinigus kalb?ti vengia manydami, kad tai daryti yra neteisinga ar netgi g?dinga. Ta?iau jei apie pinigus nekalb?sime ir nesigilinsime ? finans? valdym?, galiausiai galime susidurti su dideliais finansiniais sunkumais. Tod?l jei norime to i?vengti, pats metas pasistengti prapl?sti savo akirat? ir ?gyti daugiau ?ini? bei patirties.
