?iuo atveju pas?liai atrodo gana keistai, ?alia puikiai i?sikr?mijusi? augal? randame plotus, kuriuose augalai tik pradeda dygti bei bepradedan?i? kr?mytis. Tokie pas?liai ne visuomet s?kmingai ?iemoja, o ir sprendimus pavasar? sunku priimti, kai lauke 40 ? 50 proc. ploto be augal?, o ir meteorologini? s?lyg? ?iuo atveju neapkaltinsi.
Augintojai daug d?mesio telkia ? ant?emin? auginam? augal? dal?. Niekas neabejoja ant?emin?s augal? dalies reik?me, formuojant augal? produktyvum?. Intensyvus kr?mijimasis u?tikrina optimal? pas?li? tankum? ir maksimal? fotosintez?s produktyvum?, nulemiant? galutin? pas?lio produktyvum?. Ta?iau ne visuomet skiriame pakankamai d?mesio procesams, vykstantiems po ?eme.
Augal? ?aknys ne ma?iau svarbios augal? produktyvumui, kaip ir stiebai. ?aknys u?tikrina vandens ir mineralini? element?, svarbi? fotosintez?s procesui, ?savinim? ir transportavim?, o ? ?aknis patenka organin?s med?iagos, sukurtos fotosintez?s metu, taip vyksta maisto med?iag? apykaita. Augalas ? sud?tingas organizmas, kurio dalys atskirai funkcionuoti negali.
Pagrindin? ?iemini? kvie?i? ?akn? mas? sutelkta ariamajame sluoksnyje. Esant pakankamam dr?gm?s kiekiui ir jei n?ra trukd?i?, kai kurios kvie?i? ?aknys prasiskverbia ? 1,5 ? 2,0 m gyl?, ta?iau pagrindin? ?akn? mas? sutelkta 30 cm gylyje, ?ia vyksta vandens ir maisto med?iag? ?savinimas. D?l to visuomet primename, kad negalima neatsakingai ?terpti ?iaud? ir sutankinti ?io sluoksnio.
Miglini? jav? ?aknys turi pirmines ?aknis ir antrines, i?augan?ias i? kr?mijimosi mazgo. Kvie?iai vidutini?kai suformuoja 5 pirmines ?aknis, ?akn? kiekis susij?s su veisli? savyb?mis. Bendroje ?akn? sistemoje pirmin?s ?aknys sudaro 1 ? 14 proc. Pirminiais augimo tarpsniais augal? mityb? u?tikrina tik pirmin?s ?aknys, kr?mijantis i? kiekvieno naujo ?glio da?niausiai i?auga po dvi antrines ?aknis.
Prad?jus augti antrin?ms ?aknims, pirmini? vaidmuo suma??ja, bet jos neapmir?ta ir funkcionuoja iki vegetacijos pabaigos ir u?tikrina pagrindinio ?glio mityb?. Antrini? ?akn? augimo intensyvumas ir kr?mijimasis tiesiogiai tarpusavyje susij?. Da?nai matome pirmines ?aknis, pa?eistas puvini?, tai gali tur?ti ?takos maisto med?iag? tiekimo sutrikimams ir mikotoksin? jud?jimui i? u?kr?st? puviniais ?akn? ? ant?emines augalo dalis. Nepalankiomis s?lygomis augalai gali nesuformuoti antrini? ?akn? arba jos gali b?ti silpnos, tuomet pirmin?s ?aknys ?perima? maisto med?iag? tiekim?, ?iuo atveju labai svarbi ?akn? b?kl?. Ta?iau jos negali u?tikrinti reikiamo augal? produktyvumo, pagrindin? vandens ir maisto med?iag? dal? normaliomis s?lygomis ?savina antrin?s ?aknys, d?l to pas?lio produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo antrini? ?akn?.
Pas?jus kvie?ius optimaliu laiku, pirmin?s ?aknys iki ?iemos prasiskverbia iki metro, o antrin?s ? 30 ? 60 cm. Atsinaujinus vegetacijai pavasar?, ?akn? augimas atsinaujina, kiekvienas augintojas d?iaugiasi pavasar?, pamat?s naujas ?akneles. Intensyviausiai ?aknys (iki 2,5 ? 3,0 cm per par?) auga rudens vegetacijos metu. Pavasar? ?akn? augimas laipsni?kai l?t?ja, plauk?jimo tarpsniu nevir?ija 1, – 1,5 cm per par?. Skirtingais organogenez?s etapais kvie?i? ?aknys pasiskirsto dirvo?emyje skirtinguose horizontuose.
Vamzdel?jimo tarpsniu daugiausiai (~ 60 proc.) ?akn? sutelkta 20 cm gylyje, ~ 25 ? 30 proc. ? 20 ? 40 cm, ~ 6 proc. ? 60 ? 80 cm gylyje. ?yd?jimo tarpsniu sluoksnyje iki 40 cm sutelkta iki 50 proc. ?akn?, o 40 ? 80 cm gylyje ?akn? padaug?ja iki 45 proc. Tai tarsi u?uomina, kad augalai ??ino? apie galimus dr?gm?s sutrikimus ir perkelia ?aknis gilyn, tik ar tai ?inome mes? Jei trukdome ?aknims skverbtis gilyn ? ne?inome.
