Kai ?vietimo, mokslo ir sporto ministr? Jurgita ?iug?dinien? paskelb?, kad vienas i? jos prioritet? yra T?kstantme?io mokykl? programa, daug ?moni? tik g??tel?jo pe?iais. Apie kokius t?kstantme?ius ?ia kalbama kai ?inome, kad Lietuvoje ?iuo metu i? viso t?ra 970 bendrojo ugdymo mokykl? ir i? j? beveik keturiuose ?imtuose mokini? skai?ius nesiekia poros ?imt?, 272 mokyklose veikia jungtin?s klas?s? V?l perkopsime t?kstan?io mokykl? skai?i??
Kitas dalykas ? visi jau seniai pavargome nuo nesibaigian?i? eksperiment? ?vietimo srityje. Kaitaliojami d?stomi dalykai, atostogos, egzaminai, net mokslo met? trukm?. Tik, deja, visuotin?s laim?s tai iki ?iol neatne??.
Dar viena vald?ios afera? Prisiminkime, kad LV?S vald?ia taip pat ?ad?jo daug d?mesio region? mokykloms, o per j? kadencij? net du ?imtai mokykl? buvo u?darytos.
Visas ?is skepsis yra suprantamas ir mane d?iugina tai, jog politik? id?joms tenka kritini? klausim? ?aizdro i?bandymas. ?vietimas yra pernelyg jautri tema, jog ?ia galima b?t? daryti staigius pos?kius, nepatiriant skaud?i? pasekmi?.
Ta?iau pabandykime suprasti, koki? problem? norima spr?sti T?kstantme?io mokykl? projektu. Ar tai reali problema? Ar si?lomas sprendimo b?das yra racionalus?
Manau, kad bent dalis skaitytoj? yra gird?j?, kad Lietuvoje veikia viena T?kstantme?io gimnazija. Dar pa?ioje atkurtos Nepriklausomyb?s prad?ioje buvo sprend?iama problema ? kaip siekti poky?i? apie autonomij? svarstan?ioje Ryt? Lietuvoje, kur lietuviai t?ra ma?uma. Kilo id?ja pastatyti ten moderniausi? Lietuvoje mokykl?, kurioje visa aplinka traukt? mokinius, pad?t? mokytojams. Mokykla su puikiu baseinu, sporto sal?mis, gra?iomis klas?mis. Ties? sakant, tuo metu ir Vilniuje nebuvo nieko modernesnio.
Id?ja pasiteisino i? dalies. Mokykla iki ?iol yra labai svarbus kult?ros centras ?iame regione, ta?iau pritr?ko nuoseklumo, nebuvo ?engti tolesni ?ingsniai ir dar ?iandien tenka d?sauti, jog nepavyksta pasiekti norimo poky?io ?iame regione.
B?tent ?al?ininkuose pastatyta gimnazija dav? impuls? ir T?kstantme?io mokykl? projektui. Tuo labiau, kad prie? kur? laik? Did?ioji Britanija s?kmingai ?gyvendino pana?? projekt? ir jis jau duoda vaisi?.
Norint suprasti, ko siekia T?kstantme?io mokykl? projektas, tur?tume prad?ti nuo klausimo ? kaip ?sivaizduojame ger? mokykl?? Kompetentingi, jautr?s ir k?rybingi mokytojai. Be abejo, tai svarbiausia. Ta?iau kaip paskatinti, kad tokie mokytojai noriai dirbt? ne tik elitin?se didmies?i? mokyklose? Kaip sukurti toki? mokymosi aplink?, kurioje ir mokiniams b?t? jauku ir ?domu, ir mokytojams b?t? suteiktos galimyb?s i?skleisti savo talentus?
Kaip viso to pasiekti? Tikrai ne griaunant jau egzistuojan?i? sistem? ir darant dar vien? eksperiment?. Kur kas svarbiau kartu su savivaldybi? vadovais ir kiekvienos savivaldyb?s ?vietimo bendruomene rasti silpn?sias ugdymo sistemos vietas ir imtis individuali? poky?i? kiekvienoje savivaldyb?je, padedant stipr?ti ?ia jau veikian?ioms mokykloms. Ypatingas d?mesys tur?t? b?ti skirtas tam, jog gal? gale ?od?iai apie moderni? aplink?, laboratorijas, s?lygas ?vairiapusiam ugdymui tapt? k?nu, kad ?engtum?m tvirtus ?ingsnius ?traukiojo ugdymo link, ne tik pritaikydami infrastrukt?r? ?vairi? poreiki? vaikams, bet ir pasirengdami mokymosi strategijas. Labai svarbu tai, jog visa sukurta mokykl? infrastrukt?ra ir intelektualiniai resursai veikt? tinklaveikos principu ir b?t? prieinami gretim? mokykl? mokytojams ir mokiniams. Kitaip sakant, tai n?ra vienos savivaldyb?s mokyklos pavertimas elitine, bet veikiau post?mis visos sistemos modernizavimui, skatinant bendradarbiavim?, o ne primityvi? konkurencij?.
Labai svarbu, jog T?kstantme?io mokyklos projektas n?ra planuojamas kaip ?ablonin? vienkartin? programa ir su kiekviena savivaldybe bus ie?koma individuali? sprendim?. Atskirais atvejais bus skatinamas bendradarbiavimas tarp keli? savivaldybi?. Jau dabar programos k?r?jai kalba apie tai, kad neturi nukent?ti savivaldybi? paribiuose gyvenan?i? ir ma?ose mokykl?l?se besimokan?i? vaik? ugdymo kokyb?. Pirmuoju ?ingsniu tur?t? b?ti tai, jog vietos vald?ia, kartu su vietos mokykl? bendruomen?mis ?vertint? situacij? ir sutart?, kurios sritys tur?t? b?ti stiprinamos pirmiausia. Vie?ojoje erdv?je girdisi nuog?stavim? d?l to, kad projektas dar labiau didins mokini? pasiekim? atotr?k?, nes naujosiose t?kstantme?io gimnazijose mokysis tik ?i?rinktieji?. Akivaizdu, kad tokie nuog?stavimai neturi rimto pagrindo, t? pabr??ia ir ekspertai ? parai?kas dalyvauti T?kstantme?io mokykl? programoje teiks savivaldyb?s, o pretenduoti ? dalyvavim? programoje gal?s bet kuri valstybin? Lietuvos mokykla (nuo pradin?s iki gimnazijos), turinti ne ma?iau kaip 200 moksleivi? ir nevykdanti atrankos.
Visi suprantame, kad ?iandien mokykloms reikia ne ?i? vir?aus? nuleist? metodik?, deklaracij?, bet realios praktin?s pagalbos. Ji b?t? teikiama ne tik mokytoj? ir vadov? kompetencijoms, bet ir mokykl? aplinkai, infrastrukt?rai gerinti. ?vietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad jau artimiausiu metu T?kstantme?io mokykl? projektui ?gyvendinti bus skirta 210 mln. eur?
Akivaizdu, kad m?s? tikslas ? tur?ti t?kstant? ger? mokykl?. Ta?iau, kaip sakoma, net ilgiausia kelion? prasideda nuo pirmo ?ingsnio. Iki ?iol visos vald?ios, nors visos ?ad?jo, kad to nedarys, bet buvo priverstos u?darin?ti kaimo mokyklas ir tai vadinama ?mokykl? tinklo optimizavimu?.
Ministerija prognozuoja, kad 2025 m. T?kstantme?io mokykl? projektai bus ?gyvendinami 80 proc. savivaldybi? ir mokymosi s?lygos pager?s daugiau nei ?imtui t?kstan?i? moksleivi?, reali? praktin? pagalb? gaus apie 10 t?kstan?i? mokytoj? ir mokykl? vadov?. Mano
?sitikinimu, tai optimistin? prognoz?. Ta?iau, net jei bus ?gyvendinta bent pus? ?ios ambicijos ? kiek suprantu, pradedama nuo pusantro ?imto projekt?, galima bus kalb?ti, jog pagaliau bus ne tik dejuojama d?l problem?, bet realiai ma??s atotr?kis tarp didmies?i? ir region? mokykl?.
