Nenor?jome tik?ti, ta?iau tai ?vyko. Tiek de?imtme?i? besit?siantis m?s? gra?us ir taikus gyvenimas baig?si. Pasaulis Europoje, o gal ir ne tik joje, apsivert? auk?tyn kojomis. Ir viskas d?l vieno ?mogaus, Rusijos diktatoriaus Putino. Ne?manoma buvo tik?ti, kad beveik po ?imtme?io Europos istorija pakartos savo buvusio vystymosi rat? ? kad vietoje Hitlerio ateis Putleris, kad vietoje nacistin?s Vokietijos kar? Senajame ?emyne sukels fa?istin? Rusija.
Po sunkiai perteikiamo ?oko, kur? daugeliui suk?l? ?inia apie Rusijos kar? prie? Ukrain?, galvose nesustodami sukasi klausimai, abejon?s, dvejon?s, pasimetimas, panika, skausmas, ry?tas ir viltis. Ar a? saugus? Ar mane kas apgins? Kur b?gti? Kaip prie?intis? Ar tikrai Rusijos karinis monstras gali sutrai?kyti ma?yt? Lietuv??
Kai kuriuos atsakymus ?inome. Arba ?inome patys, arba juos mums nuolat kartoja auk?tieji politikai i? auk??iausi? Europos S?jungos, NATO ir JAV trib?n?. Mes saug?s. N? vienas m?s? ?em?s centimetras neatiteks jokiems prie?ams, per?engusiems rib?. Gerai. Ramu?..
O Ukraina? Jau daugiau nei savait? t?siasi Rusijos fa?ist? ten surengtos taiki? ?moni? skerdyn?s. Televizijos reporta?uose i? karo viet? ? jau t?kstan?iai sugriaut?, su ?eme sulygint? gyvenam?j? nam? kvartal?, ugnis, juodi d?mai ir griuv?siai, griuv?siai, griuv?siai… Ir staiga TV re?isierius lyg nety?ia, nesp?j?s ar nukirpti, ar prie?ingai ? prat?sti filmuoto kadro, – parodo epizod?, koki? jau t?kstan?iai: daugiabut? gyvenam?j? nam? k? tik susprogdino rus? bomba ar raketa, o i? jo r?sio i?lenda jauna mama su dviem vaikais. Ant jos pe?i? ? nedidel? kuprin?. Viskas! Daugiau ji nieko nebeturi, tik kuprin?l? ir du ma?us vaiku?ius. Ma?esnysis, kaip nieko nesuprantantis tame karo pragare, klykia ?Noriu namo!?. O mama j? tempia ka?kur ? ne?ini?… TV kadras baig?si.
Gyvenime taip ?vyko, kad ka?kada baigiau Maskvos valstybin? universitet?. Per kelis de?imtme?ius ne vienas mano kursiokas tapo filosofijos daktaras, profesorius. Kai 1990 m. Lietuva atk?r? nepriklausomyb?, ry?iai ir bet kokie kontaktai su kursiokais Rusijoje silpn?jo, kol galutinai sunyko. Be to, beveik iki 2000 m. interneto sklaida dar nebuvo tokia, kad Rusijoje b?tum gal?j?s susirasti reikalingus asmenis. Po Krymo okupacijos, po Rusijos organizuot? separatistini? i?puoli? ryt? Ukrainoje, kai kuriuos kontaktus atsta?iau. Maniau, pabendrausime, padiskutuosime. Tada atsiskleid? keistas vaizdas.
Su?inojau, kad dvi garbios kurso damos tapo europinio lygio mokslinink?mis, viena j? net apdovanota Pranc?zijos ordinu. Maskvoje gyvenantis arm?ni?ko kraujo turintis grupiokas tapo garsiausiu etikos moksl? specialistu, ?iomis dienomis pasira??s po Rusijos mokslinink? peticija, smerkian?ia Rusijos kar? Ukrainoje.
Suradau dar kelet? kursiok?, gyvenan?i? Maskvoje. Jie padar? neblog? karjer?, gyvena apsir?pin?, matyt, ir j? vaikai taip pat. Taigi, jau 2014 m. po Krymo aneksijos supratau, kad jie ? zombiai. Visada tik?jau (ir tikiu), kad jau kas kas, bet filosofijos daktarai negali b?ti zombiai. Deja, ?iandien j? Rusijos agresijos vertinimai n? kiek nesiskiria nuo to, k? kalba ? ukrainie?i? nelaisv? patek? (ir gyvi lik?) rus? kareiv?liai ? 18-19 met? ?pacan?liai?: jie ne?inoj?, juos apgav?, jie netik?j?…
?Pacan?li?? ai?kinimais dar galiu patik?ti. Pa??stamais filosofijos daktarais Rusijoje ? ne. Tai ? ne j? ne?inojimas. Tai visi?kas prisitaik?li?kumas, abejingumas, o gal ? Putino m?stysenos, neapykantos viskam skiepas, virt?s j? ?sitikinimu. ?sitikinimu, kad Ukrainoje ??siveis?? daugiau nei 40 milijon? nacist?, fa?ist? ir ten visk? privalu ?denacifikuoti?. Ar kada nors bus ?manoma patik?ti rusais, kad jie ne?inojo, visk? kitaip ?sivaizdavo, kad juos kaip aklus ka?iukus Putleris ved? ? ne?ini?? Bet ?iandien jie tiki, gal dar ilgai tik?s savo Putleriu, nes iki ?iol n?ra jokios bent kiek re?imui gr?smingos antikarin?s bangos ir dar ilgai nebus. Tuo ?sitikin? netgi pa?ios Rusijos politologai. O kol kas Putlerio ?mog?ud?iai u?imt? Ukrainos miest? gatv?se ir skveruose jau d?lioja minas, grasina atomini? elektrini? saugumui.
? ne?ini? ?iandien i?eina ?imtai t?kstan?i? nuo karo baisum? b?gan?i? Ukrainos gyventoj?. ?Gyventoj??, nes tarp j? ? daugyb?s taut? ?mon?s, be kita ko ? ir rusai. Bet prie? ne?inios sien? atsid?r?me mes visi. Kas bepro?io Putlerio galvoje? Ar jis Ukrainoje nepanaudos kovinio cheminio ginklo (pavyzd?i? Sirijoje pakanka)? Ar ilgai prie? Rusij? susitelkusios pasaulio valstyb?s, NATO bej?gi?kai steb?s, kaip Kremliaus ?mog?dra pjauna Ukrainos vaikus? O tie vaikai, kaip pasteb?jo prof. Vytautas Landsbergis, tik per col? nuo ?ventai nelie?iamos NATO sienos… Dilema?
Dilema pabaigai: ar Tre?iasis Pasaulinis karas jau prasid?jo, ar tai ?vyks po keli? dien? ar savait?s?
