Tai apie savo ?klejones? kalb?siu. Nesu kretingi?k?. Esu tik pra?alait?. Bet kaip ?emaitei ?is kra?tas, jo vaizdai, ?mon?s, ?vairios ?inios visada buvo ?domu ir brangu.
Rimti vaikyst?s reikalai
Kai tik kur aptinku Budri? vietovard?, i?kart vaizduojuos vienplauk? guv? berni?k?t?, kurs basas dy?? ?i? apylinki? takais ir lauko vie?kel?liais. Lyg suaug?s jis visokius reikalus tvark?. Nors da?niau nevalg?s nei privalg?s. Nub?gdavo pas brol? ? Karten? ? jis duonos tur?jo. Dirbo vadinamajame ?kooperatyve?. Ir Budriai jau buvo lyg savas kiemas, nes ten mokykla. ?inojo ir kur Kretinga, nors ?i veik u? penkiolikos kilometr? nuo nam?.
Apie Stasiuk? ?ia pasakoju. Su?inojau, kad jis nuo Budri?. B?davo, dar au?tant jau lekia jis pustekinis Kretingon. I? Nausod?io kaimo, kurs netoli Budri?, i? mamos nam?. Krep?elyje kelios de?imtys dailiai sud?liot? ir apri?t? kiau?ini? ? ? turg?! ? Kretingos turg?, kuris visada gausus ir ankstyvas. Visus penkiolika kilometr? pustekinis ir b?ga. V?luoti ? turg? negalima. ? turg? niekas nev?luoja, kas savo prek? parduoti nori. Ir berni?k?tis i? Nausod?io turi sp?ti kartu su visais ? su p?s?iais ir su ve?imais va?iuotais. Ir jis rimtas turgaus dalyvis. Jei ne kiau?inius, tai savo priuogautas uogas taip pat pustekinis ? turg? lakindavo.
Krautuv?, kuri iki ?iol kvepia
Gra?us ir ?domus b?davo sen? laik? kaimi?kas turgus. Kretinga iki pat ?iol nat?ralaus gro?io i?saugojus turi. Nors ir viskas naujovi?ka. Prie? kokius septynis de?imtme?ius ?ia sueidavo turtas ir vargas, tvirta patirtis ir menkysta klasta, ?ia tikros ?inios ir nuogirdos mai?ydavosi i?vien su arkli? prunk?timu, rat? tar?kesiu ir ?moni? balsais.
Visame tame spalvingame ?urmulyje susirasdavo viet? ir ?vitrus Nausod?io berni?k?tis. Kiau?ini? si?lo. Buvo Kretingoje alg? gaunan?i? tarnautoj?. Perka. Kaip nepirks, jei neb?si brangininkas. Stasiukui svarbu kaip galint anks?iau parduoti. O pardavus, tai jau tiesiai ir greitai b?gti krautuv?n. Manysite ? saldaini?? Ne! Ne saldaini?. Duonos. Laikas buvo po karo, kai viskas nualinta, ir daugeliui nebuvo nieko svarbiau u? paprast? duon?.
Atb?ga berni?k?tis krautuv?n su kapeikomis saujoje. Eil?. Po karo prie duonel?s visada eil?. Laukia ir Stasiukas i? Nausod?io. Kartais sulaukia, nuperka kepaliuk? duonel?s, o kartais ir nebelieka. Neb?ra. Neu?tekdavo visiems. ?tai, kod?l svarbu kuo anks?iau ? turg? ? kad sp?tum ? krautuv?, kol ten dar duonel?s yra.
Ta krautuv?, kurioje basas berni?k?tis i? Nausod?io duonos u? parduotus kiau?inius laukdavo, kvep?jo i? tolo. Vis? gyvenim? toji Kretingos krautuv? kvep?jo. Kaip kad kvepia gimtin?, kaip kad kvepia gimtieji namai. Ir pati gimtoji ?emaitija ? jos ?em?, jos laukai ir ?mon?s. Kuo tolyn laikas, tuo ?ventesni gimtin?s vaizdai regisi. O ypa? tie dori, geri kaimynai, kaimo ?mon?s. Visiems taip, kas tur?jome laim? b?ti i? kaimo.
Stanislovas Lygutas i? Nausod?io
Ir kas gi tas basas guvus berni?k?tis, tas Stasiukas? Tai Stanislovas Lygutas, gim?s 1938 metais Nausod?io kaime, netoli Budri?. Nuo Kretingos ?i?rint ? u? Raguvi?ki?, u? Minijos.
Prie Stanislovo ir prie ?i? Budri? pargr??ime v?liau. Dabar pasuksim ?? kitas lankas?. Nes Budriai dar yra ir kiti.
Tolimas 1991-?j? kovas
Buvo ankstyvas 1991-?j? pavasaris, pirmosios kovo dienos. Jos pasitaik? ramios, ?iltos. Laukuose jau ?yreno vyturiai, i? ?emel?s ?jo ?iemi?ko ??alo garas ? tarsi alsuot? ?emel? ?venta, prie? prad?dama did? met? darbymet?… Kas esame i? kaimo, tas ?inome t? pavasarin? vytur?li? muzik?, t? garuojan?i? ir lyg ?vytin?i? lauk? ?kan?. Keliais va?iuoji ir jauti ?emel?s nubudimo ?vent?… B?relis ?emai?i? kult?rinio s?j?d?io entuziast?, i? ka?kur parvykdami, buvome susider?j? u?sukti dar ir ? Kreting?. ? muziej?, kur jau ?vairi? id?j?, min?i? ir pasi?lym? kupina dirbo Vida Kanapkien?.
U?sukome. (Muziejus tada buvo gerokai kitoks, nei dabar.) Be visa kita, buvome pakviesti ? nedidel? senojo vienuolyno kiemel?.
Tuo metu gal dar nebuvo baigti visi vienuolyno sugr??inimo vienuoliams formalumai, nes po supa?indinimo su istorine ba?ny?ia, visi laisvai sugu??jome ? t? nedidel? vidaus kiemel?, apsupt? auk?tok? sien?. Senus am?ius liudijo ir pastatai, ir akmeninis grindinys. I? u? m?r? pro j? auk?t? sklido jau bevakar?jan?io kovo dangaus ?viesa. Saulel?s spinduliai vienoj pus?j buvo atsimu?? ? m?r? vir??, kiemelis u?lietas jaukios pastelin?s ?viesos. Dabar jau ?ymi kretingi?k?, ilgamet? ir didelius darb? kalnus nuvertusi bei tebever?ianti muziejaus direktor? V. Kanapkien? pakalb?jo apie Kreting?, apie vienuolyn?, apie visa ko prad?i? Kretingoje. Susitikti su mumis at?jo ir ?viesiausio atminimo Ignas Jablonskis.
(Bus daugiau.)
