Tai apie savo ?klejones? kalb?siu. Nesu kretingi?k?. Esu tik pra?alait?. Bet kaip ?emaitei ?is kra?tas, jo vaizdai, ?mon?s, ?vairios ?inios visada buvo ?domu ir brangu.
(T?sinys)
In?inieriaus, kra?totyrininko, Garb?s archeologo priesakas
Taigi 1991 kov? ? Kretingos vienuolyno kiemel? susitikti su grupele keliaujan?i? ?mai?i? at?jo Ignas Jablonskis. Ar buvome apie j? k? nors gird?j?? Labai nedaugelis. Ir tai tik i? publikacij? spaudoje, kur buvo pasakojama apie archeologinius ir kitokius tyrin?jimus, atradimus, ??valgas. Vien tik i? spaudos. Tik tiek. O juk prie? mus tada stov?jo didi ?alel?s m?s? Asmenyb?, gyvenim? pa?ventusi ?emai?i? kra?to praeities tyrin?jimams. Tai dabar visk? galima per kelis mirksnius su?inoti, kad Ignas Jablonskis ? garsus in?inierius, ?ymus kra?totyrininkas, ?alies Garb?s archeologas, muziejininkas, Kretingos rajono Garb?s pilietis. Paliko gausyb? mokslini? darb?, leidini?, publikacij?. Ir dar daug svarbi? nuopeln? turinti Asmenyb?. Igno Jablonskio nuopelnai kra?to istorijai, kra?totyros mokslui gaus?s, atlikti auk??iausiu lygiu .
1991-aisiais toje malonaus pavasario vakaro prieblandoje mes mat?me jau itin pagyvenus? inteligenti?kos laikysenos kretingi?k?. Laikysena, kad ir tiesi, bet jau nebestipri. Jis nor?jo mums pasakyti, patikinti ka?k? svarbaus. Kalb?jo, kad nereikia beatodairi?kai patik?ti skubotais apibendrinimais apie kok? nors fakt?. Kad b?tina ilga analiz?, atid?s moksliniai tyrimai. Kad reikt? stengtis ie?koti sav? keli? ? ?inojim?, ? patikrinim?, patikimum?. Tik tada eiti prie i?vad?.
?simin? jo tada pasakytas priesakas mus, 1991-?j? kov? susitikimo dalyviams: mes, ?emai?iai, turintys tvirtai ?inoti, jog pats ?odis ??emai?iai? es?s kil?s nuo ?od?io ??em??, ??emiai? ? ?mon?s, kurie vis i? ?em?s j? dirbdami gyvena. Ignas Jablonskis sak? gal?s tai pagr?sti moksli?kai. Tyrin?j?s ilgai ir pri?j?s tvirtos i?vados ? esame ?emiai (kirtis ant ?e?), v?liau imti vadinti ?emai?iais. Jis pats es?s ??emis?, ?emaitis. ?itai Ignas Jablonskis kartojo su giliu jausmu, su visa ?manoma garbingo am?iaus inteligento, mokslininko ?taiga ir vidine atsakomybe. Jis pats ?emaitis! Jis siek? b?ti i?girstas, suprastas, ?tik?tas. Bent ?itiek.
Prisimin? Jablonskio ??emius?
?i? siekt? ?teigti mokslininko mint? aptikau ir 2021 m. puikiame straipsnyje apie Ign? Jablonsk?, skirt? jo gimimo 110-osioms metin?ms. Autorius – Kretingos muziejaus istorikas Juliaus Kanarskas. Ir ?iame straipsnyje u?siminta, kad ?emai?ius Ignas Jablonskis vadino ??emiais?, kildino juos nuo Dunojaus centrini? viet?, i? kuri? jie vis kil? auk?tyn ?iaur?s kryptimi. Susisiekiau su Juliu Kanarsku, ir ?is patikino, kad Ignas Jablonskis i? ties? yra ??dokumentin?s?, d?j?s pastang? palikti dokumenti?kai apra?ytus ir dokumenti?kai pagr?stus savo sp?jimus, kad ?odis ??emai?iai? yra kil?s nuo ?od?io ??em??. ?emai?iai es? ??emiai?. Vadinasi, galima abejoti ?sigal?jusia ir ??tikinam? ?rodym?? turin?ia nuostata, kad ??emai?iai? yra nuo ?od?io ??emai?, nes jie gyvena ?emesn?je vietov?je. Tik Kretingos muziejus negal?s tiksliai pasakyti, kam ?iuos savo tyrin?jimus, i?d?stytus dokumenti?kai, Ignas Jablonskis yra atidav?s ? gal Istorijos institutui, gal kitai institucijai.
Jie buvo i? kit?, i? ?ventesni?, gyvenim?
Anais tolimais 1991-aisiais Kretingos vienuolyno kiemelyje ne tik ?i Igno Jablonskio mintis paliko ?sp?d?. ?sp?d? paliko ir tai, kad jau mat?si, jog ?is garbingo am?iaus mokslininkas, inteligentas, ?ventos atsakomyb?s ?emai?i? kra?to patriotas, talentingas tyrin?tojas ir m?stytojas ?iuo metu (susitikimo su mumis metu) jau yra sutelk?s veik paskutines savo fizines j?gas ? kad tik dar ateit? pas mus! Kad tik dar pakalb?t?, kad tik dar atne?t? mums ?od? savo, ?ini? savo, priesak? savo. Ir ?ird?. ?ird? savo – taip pat! Tai buvo tikrai pasi?vent?s savo pareigai, moksliniam sugeb?jimui ir mokslinei atsakomybei ?mogus.
Esu u?auginta senol?s, gimusios 1891 m., augti teko jos bendraam?i? aplinkoje. ?si?i?r?jusi buvau ? senus ?mones tarsi ? ?ventuosius, u?silikusius ?em?je nuo ka?koki? kit? laik?, apie kuriuos nieko ne?inau, negaliu ten ?patekti?. Tik ?inau, kad ten, tolimose dienose, kuri? nema?iau, viskas buvo kitaip. Bet niekas nieko nepasakojo, kaip.
Kad ir k? kasdienio kalb?davo senieji mano vaikyst?s ?mon?s, pirmu?iausiai i? j? ?jo rami i?mintis, teisingumas, gili dora. Ir visi?kas u?tikrintumas to, k? kalba. Niekada nekalb?s nieko, kas pa?iu gyvenimu nepatikrinta. Kaip malonu b?davo ? juos ?velgti ir jausti gili? pagarb?. Jie niekada nebuvo i?dav? nei savo kalbos, nei savo tradicij?. ?velgdama ?inojau, kad jie yra buv? ten ka?kokiuose kitokiuose gyvenimuose, apie kuriuos nor??iau daug su?inoti, bet ne?inau, kaip to paklausti… Ir tik u?augusi ar net pasenusi tesupratau, apie k? prival?jau paklausin?ti. Nepaklausin?jau. Nesp?jau u?augti. Ir Igno Jablonskio tada nepaklausin?jome nieko. Tada buvo 1991 pavasaris. T? pa?i? met? gruod? Ignas Jablonskis mir?.
I? toli T?vyn? dar gra?esn?
Tai ir tuomet, tais tolimais 1991-aisiais, t? ankstyv? pavasar?, kai dar gavome t? ?viesos mirksn?, t? galimyb? susitikti su talentingu, veikliu, darb??iu mokslininku Ignu Jablonskiu, pamaniau, nuo ko reik?t? prad?ti pa?inti ?emaitij?, ?emai?ius. Nuo Igno Jablonskio. Jis pats ?emaitis! Buv?s tremtinys. O i? ten, i? Sibiro, sako, T?vyn? Lietuva, ?emaitija dar gra?esn?, svarbesn? mintyse ir jausmuose suspindi. Ten mokslininkui ir kil?s tro?kimas eiti, veikti kra?to labui. Skleisti ?ini? kitiems. Ir tai jam tapo nebenumaldoma pareiga iki pat gyvenimo pabaigos. I? jaunum?s, dar iki Antrojo pasaulinio karo jau buvo mokslininko ?i? tyrim? srityje gra?iai padirb?ta. ?io ?mogaus mokslinis talentas, intuicija, pasi?ventimas tur?t? rasti pasek?j?, jo ?dirbio t?s?j?.
(Bus daugiau.)
