Mokytojo dienos proga kalbam?s su kretingi?ke, Pranci?kon? gimnazijos absolvente, teatro studijos ?At?alynas? aukl?tine, o dabar Vilniuje k?rybines veiklas bei gyvenim? kurian?ia edukologe Silvija Stonkute-?umskiene apie i?moktas pamokas, ?gytas patirtis, sutiktus mokytojus, ?k?nytus vaidmenis…
– Esate kilusi i? Kretingos, mok?t?s Pranci?kon? gimnazijoje, v?liau studijavote edukologij? Vilniuje, iki ?iol t?siasi platus k?rybi?k? veikl? spektras. Ta?iau sugr??kime ? J?s? mokyklos metus, kai dar buvot mokin?. Kas pirmiausia i?nyra prisiminus Kreting?, mokykl?, laisvalaik??
– Gr??ti ? Kreting? visada yra labai gera. Niekada man Kretinga dar nebuvo tokia gra?i, kaip dabar. ?inoma, nebeturiu ?ia daug draug?, bet tie, kurie lik?, yra labai brang?s. Smagiausi prisiminimai man i?lik? i? teatro studijos ?At?alynas? laik?. J? lankiau nuo ketvirtos iki dvyliktos klas?s. Visai neseniai teko lankytis ir visada virpa ?irdis lipant ? t? tre?i? Kult?ros centro auk?t?. Nuo pat pirmo nedr?saus karto iki pat ?iol? Nes ?inau, kad bus labai labai gera sutikti ten esan?ius ?mones.
Mokykloje, nors ir buvau aktyvi, vesdavau renginius, bet neradau sav?s iki galo. Netur?jau labai stipraus ry?io su klasiokais, kok? tur?jau su draugais i? ?At?alyno?. Bet, nepaisant to, man gimnazijoje buvo gera ir labai nor??iau kada gr??ti, pasivaik??iot koridoriais, sutikti mokytojus dar kart?.
– Viename interviu esate min?jusi, kad mokykloje buvote kukli, paklusni, nedr?stanti i?siskirti i? minios mokin?. Kas tur?jo ?vykti, kad baim? virto dr?sa veikti?
– Vienareik?mi?kai ? teatras. Tokiai mergaitei, kaip a?, teatras buvo labai svarbus nuo pat vaikyst?s. Buvau nedr?si, aukl?ta b?ti gera, kuklia, ramia, mandagia ir ?nesi?si?okti?. Gal tai nebuvo blogai devyniasde?imtaisiais, ta?iau ?iais laikais turb?t yra kiek kitaip. Tad teatras buvo tas post?mis kovoti su savo baim?mis ir eiti ? scen?, skaityti eil?ra?t?, vesti rengin? ir t.t. Ta?iau po tiek met? vis tiek dar yra viduje baisu ir nedr?su, tiesiog i?mokau gyventi su tuo ir t? baim? valdyti.
– Kaip ?iuos teigiamus vidinius l??ius patirti moksleiviams?
– Nenoriu nuvertinti kit? men? ar sporto u?si?mim?, ta?iau teatro u?si?mimai, kuriuose teisingai sud?lioti akcentai, yra labai svarb?s jaunam ?mogui. Antra ? t?vai. T?v? palaikymas ir pavyzdys yra svarbiausia. Ir tre?ia ? mokytojai, kurie pastebi, paskatina, past?m?ja ir tada belieka tik pa?iam ?mogui nor?ti ir daug dirbti.
– Prisimenant studijas, daugelis gali akcentuoti ?gytas ?inias, ta?iau kiti d?mes? sutelks ? kurse vyravusi? atmosfer? ar pana?iai. J?s? atveju, kas ypatingai ?stringa i? teatro edukologijos studij? laikotarpio?
– ?mon?s. Sutikau daug ger? ir nepamir?tam? ?moni?. Pradedant nuo kurso draug?, kurie liko draugais visam gyvenimui, baigiant universiteto administracija. Jau?iu did?iul? meil? ir pagarb? d?stytojams. Jie mok? ne tik amato, jie mok? dirbti komandoje, d?l ko a? niekada netur?jau problem? nei viename darbo kolektyve. Mok? myl?ti men?, moksl?, b?ti smalsiais ir aktyviais. Niekada nesigail?jau studijavusi b?tent teatro edukologij?, o ne aktorin?. Jau?iu, kad ?ia man suteik? tvirtesn? pagrind? po kojomis.
– ?i? vasar? susitikote su aukl?tiniais, kurie mokykl? baig? prie? penkerius metus. Ar bendraudami su jais ?iandien atpa??state, atrandate dalel? sav?s juose?
– Jie daug dr?sesni nei a?. Jie keliauja po pasaul? laisviau, neprisiri?a prie nam?, ta?iau visada nori gr??ti ? juos. Jie dr?siau sav?s ie?ko nei a?. Labai d?iaugiuosi savo buvusiais aukl?tiniais ir klausydama j? istorij? truput? pavyd?jau. Nor??iau dabar b?ti de?imt met? jaunesn? ir keliauti aplink pasaul?.
– Penkerius metus nebedirbate mokytoja. Galb?t nostalgi?kai kirba noras v?l rasti laiko mokytojo veiklai?
– Net neabejoju, kad kada nors gr??iu mokyti. Jau?iu, kad tai mane ?aukia ir tik laiko klausimas, kiek ilgai atsispirsiu tam. O jei kas nors paklaust?, kod?l i??jau i? mokyklos? Buvau jauna ir nor?jau dar ka?k? gyvenime i?bandyti. Taigi, pabandysiu ir gr??iu, kad mokiniams per ilgas repeticij? valandas gal??iau porinti apie patirtis ir kaip tai pritaikyti scenoje.
– Dirbdama su mokiniais ? k? labiausiai fokusavot?s?
– Visada su mokiniais b?davau labai nuo?irdi ir paprasta, nebijodavau pasakyti, kad ka?ko ne?inau, kad nesuprantu vieno ar kito dalyko ir mielai ie?kosiu atsakymo kitai pamokai. ?inoma, mano d?stomas dalykas yra smagus ir jam paprastai nereikia ruo?tis laikyti egzaminus, daryti labai sunkius nam? darbus ir t.t. Tereikia ateiti ir b?ti ?ia ir dabar. Stengdavausi klausytis, kuo jie gyvena, kokios muzikos klauso, kokius filmus ar serialus ?i?ri. Net ir dabar vyras sako: ?paklausykim, kokios muzikos jaunimas dabar klauso?. Kai a? pati vis dar m?gstu ?Queen?us? ir ?Hiperbol??.
Kitas ?strig?s dalykas i? mano d?stytojo l?p? buvo apie mokytojo charizm? ? energija ir meil? savo darbui. Abiej? dalyk? man nestigo, tad jau?iu, kad ?ia ir yra visa paslaptis.
– Nuo 2010-?j? su kolegomis esate suk?rusi improvizacijos trup? ?IMPRO 241?, ?iuo metu esate Laisv?s TV laidos ?Tiek ?ini?? ved?ja. Tad scenoje, ekrane esate i?band?iusi daugyb? vaidmen?. Ta?iau nusikeliant ? tikr?j? gyvenim?, k? rei?kia b?ti mokin?s, mokytojos, d?stytojos vaidmenyse?
– Nuo?ird?iai ?iuo metu labiausiai pasiilgau mokin?s vaidmens, labai nor??iau ka?ko mokytis, studijuoti ir v?l patirti t? ?ini? d?iaugsm?. Ta?iau dabar mano didysis mokytojas yra mano s?nus. O kaip b?ti mama, mokausi kasdien jau beveik dvejus metus. Manau, kad mokytojos ar d?stytojos vaidmenys pakankamai pana??s. Tik skiriasi auditorijos ir d?stymo stilius.
Pamenu, tuometinis kolega ir mano darbdavys Ar?nas Valinskas pasi?l? prisijungti prie jo kuriamo teatrin?s improvizacijos kurso TV laid? ved?jams. Prisipa?insiu, kad buvo labai ?domu, nes k?r?me visk? patys. Diskutavome, kas svarbu kadre ir kuo improvizacija gali pad?ti. Tur?jau daug laisv?s ir atsakomyb?s, kas ?pareigojo. Studentai ateina konkre?iai mokytis amato pas tave. Daugiau ?ini?, daugiau praktikos.
– Kiek pa?iame J?s? mokyme, d?styme yra asmenin?s improvizacijos? J?s? atveju, improvizacija ?gimta ar vis tik i?mokta?
– Nema?ai. Man patinka steb?ti paskaitos, seminaro dinamik? ir jei matau, kad dabar vienas ar kitas suplanuotas metodas netinka, visada galiu pabandyti ka?k? kita.
O improvizuoti gali ir tikrai improvizuoja savo gyvenime kiekvienas. Vieni daugiau, kiti ma?iau. Kaip d?stytoja ar mokytoja, prad?jau improvizuoti ne i? karto. Reikia labai labai daug kart? padirb?ti pagal i?mokt? plan?, kad po to ateit? tas lengvumas ir improvizacija. O kalbant apie teatrin? improvizacij?, tai kaip raumuo, kur? reikia nuolat treniruoti. Kol auginu s?n?, raumuo ilsisi, bet po truput? gr??tu ? treniruotes pati.
– Ar galima sakyti, kad ?iandienos Lietuvos mokyklai reikia, pavyzd?iui, ne reglament?, o improvizacijos; ne rimties, o ?aism?s?
– Nepasakysiu nieko stebuklingo ? reikia balanso tarp j?s? i?vardint? dalyk?. Tikiu, kad ?iandien mokykloje mokytojas ir mokinys yra vienas kit? labai gerbiantys ir palaikantys partneriai, turintys vien? bendr? tiksl? ? ger? proces? ir gerus rezultatus.
– Ar turite savo gyvenimo mokytoj?? K? jie ?ne?? ? j?s? gyvenim??
– Yra keletas ?moni?, be kuri? mano kelias b?t? kardinaliai kitoks. Pradedant nuo ?At?alyno? vadov? Algimanto Verbuto, kuris studijoje pasitiko ma?? mergait? ir tarsi suk?r? man teatro pamatus, ant kuri? jau Auks? Antulien? ugd? k?rybi?kum?, jautrum? ir taip lipd? mano menin? asmenyb?s dal?.
Palikus Kreting?, universitete pasitiko d?stytojas Vytautas Kontrimas, kur? galiu ?vardinti kaip ne tik profesijos, bet ir apskritai gyvenimo mokytoj?. Ir galiausiai kiek netik?tu mano mokytoju tapo Ar?nas Valinskas. I? mokyklos per?jau dirbti pas j?. Televizijoje atid?iai j? steb?jau visuose filmavimuose, s?miausi i? jo ?ini? apie televizij?, jam gal net nepastebint. Ir visada, kad ir nakt? prikelta prisiminsiu jo ?imtus kart? kartot? fraz? ? ?reiklumas sau?. Tuom ir vadovaujuosi.
– Kaip manote, ar visada ?mogui b?tina tur?ti mokytoj?? Gal netgi kiekvienas pats sau gali b?ti mokytojas?
– Stebiu savo s?n?, kaip jis ?aid?ia, atranda naujus dalykus. Galiu vis? dien? kantriai ir nuobod?iai mokyti j? i?traukti kamuoliuk? i? d??ut?s. Ir jam niekaip to nepavyksta padaryti. Po poros dien? matau, kad jis puikiai tai daro vienas pats. Tad pasakykite, ar jam reik?jo mokytojo, ar viskas ?vyko nety?ia?
– A?i? u? pokalb?.
Alma LAU?ONYT?
