Vokietijoje gyvenanti viena populiariausi? lietuvi? roman? ra?ytoj? Jolita Herlyn susitiko su kretingi?kiais skaitytojais M. Valan?iaus vie?ojoje bibliotekoje. Knygose ra?ytoja nevengia nagrin?ti itin skaud?i? ir opi? socialini? tem?. Pavyzd?iui, seksualinis priekabiavimas, pogimdymin? depresija, v??ys, eutanazija, kolektyvin? atmintis ir kita. Jos romanai knygynuose, bibliotekose yra aktyviai skaitomi, tod?l knygas tenka netgi rezervuoti. 2017?2019 metais Jolita Herlyn buvo skaitomiausi? ?alies bibliotekose lietuvi? autori? trejetuke. Susitikimo metu ra?ytoja ne tik pristat? naujausi? knyg? ?G?dos vaikas?, diskutavo su skaitytojais, taip pat su Kretingos bibliotekoje veikian?io knyg? klubo ?9 puslapis? nar?mis, bet ir dalinosi atviromis mintimis apie ra?ymo proces?, k?rybos prasm?, gyvenimo d?iaugsm?… Keletas autor?s min?i? i? susitikimo.
Tapimas literat?ros ?mogumi
? Niekada negalvojau ir net nesvajojau tapti ra?ytoja ar knyg? autore. Nors pirm?j? tekst? i?leidau gan?tinai anksti. Mano pirm?j? ?inut? i?spausdino laikra?tis ?Lietuvos pionierius?, kai man buvo de?imt met? ? ra?iau, kad noriu tapti architekte kaip ir mano t?tis. Architekte netapau, bet nuolat ra?iau ? ?Lietuvos pionieri??, netgi buvau dvejus metus vieno klubo prezidente tame laikra?tyje. Paskui mano ra?ymas tapo periodinis. Buvo laikas, kai ra?ym? pad?jau ? ?al?. Bet 2002 metais netik?tai i?va?iavau ? Liban?. ?i ?alis man pasirod? tokia egzoti?ka, jog gr??usi para?iau pirm? straipsn? Klaip?dos laikra?tyje, priede ?Baublys?. Prad?jau ra?yti apie ?vairiausias keliones ?urnalui ?Kelioni? magija?, laikra??iui ?Vakar? ekspresas?, kadangi buvo ciklas apie interviu su u?sienie?iais. Man visada buvo labai ?domu, kaip u?sienie?iai mato Lietuv?. Tarsi ?oniniai veidrod?iai. Jie pamato visai kitus dalykus negu mes patys. Prigimtinis vidinis smalsumas pas mane visada buvo. O i?vykus dirbti ? Kopenhag? prasid?jo roman? etapai. Romanai atsirado tod?l, kad susipa?inus su vyru Kopenhagoje, persik?l?me gyventi ? Vokietij?, Hamburg?. Nemok?jau vokie?i? kalbos, o mokytis naujos kalbos, neturint pagrind?, sek?si sunkiai. Vyras klausia: ?k? tu be kalbos veiksi ateinan?ius dvide?imt met???. Maniau, kad pakanka b?ti gera ?mona, mama, ta?iau vyrui atrod? kitaip. Kit? dien? atsiver?iu kompiuter? ir supykusi ant vyro prad?jau ra?yti roman? ?Trys mano vieninteliai?. Taigi, tokia prad?ia.
Apie id?j? atsiradim?
? Kiekvien? knyg? ra?au kaip paskutin?. Daugelis ra?ytoj? turi daugyb? id?j? apie k? nori para?yti ir ne?ino, kuri? pirm? id?j? gvildenti. O pas mane galva b?na visi?kai baltas popieriaus lapas ir kol ne?krenta naujo romano s?kla, kol a? nepamatau romano, tol a? net nepradedu ra?yti. Nem?gstu ra?yti ? stal?i?. Jaunesn? ra?ydavau dienora??ius, bet prad?jusi ra?yti romanus ? nustojau ra?yti dienora??ius. Pirmieji romanai buvo kaip terapija, dabar man ra?ymas yra motyvacija su?inoti ka?k? naujo ir visi?kai ne?inomo. Bet pirmiausia turi ?kristi tam tikra s?kla. Pavyzd?iui, romanas ?Moter? sodas?. Netik?tai vien? dien? prisiminiau savo vyro ?od?ius, kuriuos sak? lankantis Helgolande (tai yra labiausiai nuo kranto nutolusi Vokietijos sala esanti ?iaur?s j?roje). Vyras sako: ?Helgoland? vokie?iai su britais i?keit? ? Zanzibar??. A? galvojau prie ko ?ia Zanzibaras. Prad?jau skaityti apie Zanzibar? ir supratau, kad tai buvo vokie?i? kolonija. Suvokiau, kad ?inau apie brit?, pranc?z?, netgi belg? kolonijas, bet apie vokie?i? nieko ne?inau. Besidomint i?nyra straipsnis apie Zanzibaro princes? Salm?, kuri i?tek?jo u? pirklio i? Hamburgo, i? musulmon?s tapo krik??ione. Ji buvo 37 sultono vaikas. ?i istorija mane taip ?trauk?, kad prad?jau nuodugniau gilintis, perskai?iau 1886 metais i?leist? jos autobiografij?… ?i ?inut? mane veda tolyn analizuoti, kurti. Istorinis kontekstas man yra b?tinas, nes ra?yti vien tik meil?s istorijas man nebe?domu. Knyga visada turi duoti prid?tin? vert?, jog ?mogus perskait?s knyg? gaut? ne tik jausmines patirtis, bet ka?k? naujo su?inot?.
Ra?ytojos vidin?, k?rybin? kaita
? Vieno susitikimo Plung?je metu, skaitytoja Raimonda yra labai gra?iai pasakiusi, kad mano kaip ra?ytojos l??is ?vyksta ties ?e?ta knyga ?Angelai neverkia? ir tada prasideda rimtesn?s temos. Iki to laiko pernelyg nesusim?stydavau kaip kinta k?ryba. Kai para?au knyg?, j? padedu ir savoti?kai pamir?tu. Kiti klausia, ar sunku paleisti herojus? Ties? sakant, a? kartais pamir?tu heroj? vardus. Ta?iau, kai ra?au knyg?, herojai visada su manimi, tarsi juos sekioju su kamera, filmuoju, apra?in?ju. O kai atsisveikinu, tada a? su jais atsisveikinu. Universitete tur?jau special?j? kurs? ? meil?s filosofija, nes man meil? buvo ?domi kaip fenomenas: nor?jau rasti atsakymus ar i? tikr?j? meil? egzistuoja tris metus; ar b?na meil? i? pirmo ?vilgsnio; ar egzistuoja am?ina meil?. Yra daugyb? ?vairiausi? filosofini? teorij?, kurios atsakin?ja ? ?iuos klausimus labai skirtingai. Nor?jau ?ias filosofijas nuleisti ? daug labiau skaitomesn? lyg? ? romano lyg?. Bet paskui atsirado jausmas, kad knygos ra?ymas turi mane paskatinti ka?kuo dom?tis. Ra?ydama ??e??li? gaudytoj?? susipa?inau su e?iukais. Nuo ko prasid?jo? Viena pa??stama pasakojo, kad jos draug? dirba valytoja Hamburge e?iuk? prieglaudoje. Man buvo labai ?domu, kad egzistuoja tokia prieglauda. Tada su?inojau, kad jiems matuojama temperat?ra, leid?iami vaistai, nes jie netoleruoja laktoz?s… Prad?jau nagrin?ti kaip e?iukai traktuojami platesniame kontekste. Pasirodo, e?iukai buvo vienas svarbiausi? simboli? senov?s Egipte, kurie rei?k? reinkarnacij?, netgi senov?s Egipto laiv? korpusuose buvo vaizduojami e?iai ir daugyb? kit? aspekt?. Dom?damasi e?iukais su?inojau visi?kai nauj? kult?rin? sluoksn?. Ir taip kiekviena knyga priver?ia mane ka?k? naujo su?inoti, perteikti kitiems.
Santykis su skaitytojais
? Tenka sulaukti gr??tamojo ry?io i? skaitytoj?. Bet mano u?davinys yra suteikti vilt?. Manau, kad visi privalome tur?ti vilt? ir ? kiekvien? situacij? pasistengti ?i?r?ti viltingai. Tikiu minties ir ?od?io galia. Tikiu, kad susitvarkius m?stym?, galima sutvarkyti daug sveikatos problem?. Tod?l susitikdama su skaitytojais noriu suteikti d?iugesio ir vilties. Ai?ku, ra?au apie daugel? itin skaud?i? dalyk?, kuriuos pati esu patyrusi. D?iaugsm? gali pa?inti tik tada, jeigu esi pa?in?s kan?i?. D?iaugsmas ir skausmas tarsi ?ilta ir ?alta, toje pa?ioje skal?je ? kiek gali leistis, tiek gali ir kilti. Visada knygose turiu pasl?pt? ?inut?. I? kitos pus?s, nenoriu niekam nieko patarin?ti, nes labai gerbiu ?mogaus laisv? pasirinkim?. Kiekvienam ?mogui per jo pasirinkim? vyksta vidinis augimas. Tod?l kitiems nesakau kaip elgtis. Rytieti?ka i?mintis sako ? i?mokyti nieko negalima, ta?iau galima tik i?mokti. U? mus m?s? gyvenimo niekas nenugyvens.
Roman? centre moterys
? Pasirinkimas, kad roman? centre b?t? moterys yra s?moningas. Atsipra?au vyrai, bet moterys man yra daug ?domesn?s. Kitas dalykas, a? labiau pa??stu moteris, suprantu j? vidin? strukt?r?, j? m?stym?, reakcijas nei vyr?. Man atrodo, kad reikia ra?yti apie tuos, kuriuos pa??sti ir supranti. Galb?t tod?l, kad mano gyvenim? visada lyd?jo stiprios moterys. Pavyzd?iui, knygoje ?Svaigulys? pasirenku mamos tetos prototip?, kuri apie penkiasde?imt met? gyveno Venesueloje. Knygoje ji tampa teta Marija, gyvenanti Brazilijoje. I? ties?, kai Lietuva tapo nepriklausoma, teta sugr??o ? Lietuv? ir parsive?? vien? vienintel? daikt?. Kaip manote k? po penkiasde?imties met? Amerikoje galima parsive?ti ? Lietuv?? Nieko daugiau ? apvali? lov?. Knygoje ??e??li? gaudytoja? atsiranda teta Sofija. Ten kur tetos, ten esu truput? a?.
K?rybos prasm?
? Man svarbu, kad knygos b?t? skaitomos. Jeigu ra?ymui atsiduo?iau tik d?l sav?s ? man tada neb?t? prasm?s. Nesu u?sibr??usi, kada bus paskutin? knyga. Nors buvo toks ?domus momentas. Prie? kelet? dien? kalb?dama su t??iu (jis yra architektas, tapytojas, kai buvo 40?ies met? prad?jo tapyti, nes nor?jo ?rodyti draugams, kad ir architektai moka tapyti. ?iuo metu jam 80 met?) paklausiau: ?T?ti, kaip tu galvoji, jeigu a? jau nebera?y?iau, nes mama sako, jeigu nenori tai ir nera?yk, t? knyg? u?tenka?. T??io atsakymas: ?Tu k?, i?prot?jai? Tau ra?ymas, kaip man tapymas. Negi nori, kad prad?t? smegenys vegetuoti? Mes visi jeigu norime tur?ti gyvas smegenis ? turime ka?k? kurti?. Jis man taip dav? velni? ir taip teisingai. Jeigu jis b?t? sugalvoj?s kit? argumentacij?, o ne vegetuojan?ias smegenis, galb?t b?t? ne?tikin?s, bet a? tikrai nustebau. Mano t?tis nesiekia populiarumo, bet jis k?ryb? traktuoja kaip dievi?k? prad? mumyse, kuri leid?ia likti gyvais ir nesvarbu kokiame am?iuje.
Alma LAU?ONYT?
