?i?nakt 1:10 mano brangus T?vukas paliko ?? pasaul?, sulauk?s 93-j?. Paliko taip, kaip ir gyveno ? oriai, taikiai ir optimisti?kai. I?keliavo pas savo gyvenimo ?mog? ? Mam?, kuri? labai myl?jo ir kurios ilg?josi i?tisus a?tuonerius metus.
Nelengva ra?yti apie savo T?t?. Ir vis d?lto… Nesu sutik?s tokio ?mogaus, kuriam absoliu?iai visi ?mon?s b?t? draugai ir broliai. Net tiems, kurie padar? jam bloga, jis nejaut? jokios neapykantos. B?damas 12-13 met?, patyr? tokius karo ?iaurumus, kuri? neb?t? atlaik? net suaugusieji. B?go i? vokie?i? darbo koncentracijos stovyklos, bet nei?tv?r?s ?al?io ir prasidedan?ios kar?tin?s, sugr??o, buvo nuteistas su?audyti, ta?iau v?liau bausm? pakeista 25 ryk?t?mis. Kaip ir kiti kaliniai badavo, valgydamas atliekas ir med?i? ?iev?, gal tod?l per vis? savo gyvenim? daugiau nebei?tar? ?od?io ?neskanu?.
Sunkiais pokario metais kartu su savo jauna ?mona ir broliais rankomis susine?iojo plyt? nuolau?as ir kitas statybines med?iagas, kad pasistatyt? pirm?j? ir paskutin?j? savo gyvenimo nam? Klaip?doje. ?is namas i? karto tapo Nojaus laivu ir gimin?ms, ir net iki tol nepa??stamiems ?mon?ms. Kaip tik tuo metu ?mon?s ?m? gr??ti i? Sibiro ir jiems reik?jo kabintis ? nesald? gyvenim? ? prisiregistruoti, ?sidarbinti ir tur?ti kad ir menk? stog? vir? galvos. T?vai pasiliko sau vien? kambariuk?, o visa kita buvo atiduota tremtiniams.
Nepaprastai skaudu matyti, kaip ?i pokario karta pama?u i?eina, kartu su savimi i?sine?dama t? tikr? artimo meil?, atjaut? ir nesavanaudi?k? pagalbos jausm?. Mano t??io ?eima ? penki broliai ir dvi seserys ? buvo tarsi vienas kum?tis, kol laikas neprad?jo retinti j? gret?… T?vukas mintinai ?inojo vis? j? gimtadienius ir vardadienius, tod?l pirmasis skub?davo juos sveikinti. Kaip ir visus jam pa??stamus ?mones…
Sovietin? sistema buvo negailestinga jai nepataikavusiems ?mon?ms, tod?l t?vai nesitik?jo i? jos joki? privilegij?. Bet vieno dalyko sovietinis volas u?drausti jiems negal?jo – kurti gro?io savo nam? salel?je. Mamos ir t??io rankos i?puo?? kiekvien? sodo kampel? ? aplinka skend?jo g?l?se ir ?alumoje, kurioje rasdavo atgaiv? kiekvienas panor?j?s.
T?tis ne tik suteik?, bet ir i?gelb?jo mano gyvyb?. Po dvira?io avarijos 1975 m. ir sud?tingiausios operacijos jis slaug? mane dien? nakt?, nors, vadovaudamas vienos didel?s Klaip?dos energetikos ?kiui, buvo kvie?iamas ?gesinti gaisr?? neskai?iuojant darbo valand?. Mamai ?ventai melavo, kad man?s lankyti negalima, suvokdamas, kad pamatytas vamzdeli? prikam?yto s?naus vaizdas j? sugniu?dyt?. Tai truko por? m?nesi?, kol a? atsistojau ant koj?.
Visada prisiminsiu m?s? bendrus pasivaik??iojimus po miest?. T?vukas su ne?tik?tinu ?ingeidumu tyrin?davo kiekvien? praeiv? ? bene sutiks buvus? koleg?, draug? ar tiesiog pa??stam?. Sutik?s apipildavo klausimais ir link?jimais. Tiesiog ne?tik?tina, kiek ?moni? vard? ir gyvenimo istorij? jis ?inojo! Paskutiniaisiais gyvenimo metais toki? draug? sutikdavome vis ma?iau ir ma?iau. Atsimenu, kart? T?tis li?dnai palingavo galv? ir i?tar?: ?o mano kartos jau ir nebeliko…?.
Po Mamos i??jimo namai tapo tu?ti, ta?iau T?tis man pasakodavo apie savo ?prot? ? kiekvien? dien? pereiti per namo kambarius ir prisiminti k? nors gra?aus, kas tame kampelyje jiems su Mama atsitiko. Tai gal?jo b?ti tiesiog d?iaugsmingas ar linksmas ?vykis arba daiktas, kur? jie kartu ?sigijo. Visk? jie dar? drauge ? kartu priimdavo likimo i?bandymus, kartu ? tai, kas m?s? gyvenim? puo?ia ir ?viesina.
Vakar, paskutin? kart? bu?iuodamas T??io kakt?, pasakiau: ?eik pas Mamul?, ji Tav?s labai laukia?. Galiu tik ?sivaizduoti, kaip jos buvo i?siilg?s jis.
Ils?kis ramyb?je, T?tuk! Tu pragyvenai gra?? ir garbing? gyvenim?.
I? Prezidento Gitano Naus?dos asmenin?s Facebook paskyros.
