Tavam delne,
lyg knygoje,
prab?go pasaka
ir a? joje,
tarytum karalait?,
pa?velk –
?iema ka?kur u?migo
ir v?jas
po palange susirait?…
Ar pajutai,
ant Tavo skruosto
jau bir?elis,
raudona boru??
juo nuropojo
ir paglost?,
o vakaras
toksai ry?kus
ir ?alias…
O mano ?irdyje
pra?ysta ilgesys,
tos pasakos,
kurioj nubunda
stebuklingi v?jai
apsikabinusi kartoju:
A?i?, kad buvai
ir kad esi,
u? tai, kad taip beproti?kai
manim tik?jai…
Visus T??ius, Senelius, Bo?ius, Krik?tat?vius, Glob?jus sveikiname su T?vo diena ir linkime ilgiausi? met?, sveikatos, stipryb?s, i?tverm?s ir begalin?s meil?s.
