??vyturio? puslapyje pasirod? trumpas, informacinis m?s? ?urnalisto Andriaus straipsniukas apie senosiose Kartenos kapinait?se prab?gus? viesul?. Tuo metu ?urnalistas buvo toje vietoje ir steb?jo poros minu?i? trukm?s stipraus v?jo ??lsm?, kuris ? or? trumpam kilstel?jo vazonus, ?vakes, i?vart? g?les. Kadangi ?i stichija tetr?ko akimirk? ir j? mat? tik tie, kas tuo metu buvo kapinait?se ? radosi skeptik?, ?musi? abejoti pavie?intu faktu.
Tad ??vyturys? nusprend? imtis gana ?domios uraganinio v?jo temos ir i? u?mar?ties prikelti 1981 ? ?j? met? gegu??s 29 ? t? dien?, kai ?irvint? miestel? sukr?t? stichin? nelaim? ? vienas galingiausi? Lietuvos steb?jim? istorijoje laikomas viesulas.
?Viesulas ? lokalus meteorologinis rei?kinys, pana?us ? piltuv?, kuris susidaro po galingu kamuoliniu lietaus debesiu ir da?nai pasiekia sausumos ar vandens pavir?i?, visk? siurbdamas auk?tyn ir m?tydamas ? ?alis. Viesulo auk?tis paprastai b?na apie 800 ? 1500 m. Oras viduje ne tik sukasi horizontalioje plok?tumoje, bet vyksta dar ir sraigto pavidalo oro jud?jimas ? vir??. Stichija pakelia dulkes, jos viduje kondensuojasi vandens garai, tod?l matyti tamsios spalvos viesulo piltuvas.
?irvint? viesulo metu v?jo greitis siek? apie 60 ? 70 m/s ( nustatyta pagal Boforto skal?). ?is uraganinis v?jas pak?l? ? or? arkl?, apvert? 8 t sveriant? traktori?, 6 km ilgio ir 2 km plo?io ruo?e apgriov? 30 pastat?, aplamd? 45 automobilius, vienas ?mogus ?uvo, 32 nukent?jo? – ra?o oficialioji Vikipedija.
Kit? ?altini? ?iniomis ? ? or? pakeltas autobusas, nugriauta ar suniokota pus?imtis pastat?, u?kabinta Draugyst?s gatv?, Sviesto ir s?ri? gamykla, Melioracijos statybos ir montavimo valdybos aik?tel?, taros cechas, buv? bendrabu?iai.
Anuomet, po stichijos, pirmosiomis dienomis niekas nieko neskelb?, informacija bus slepiama nuo visuomen?s. Tik patys ?irvinti?kiai dalinosi tarpusavyje ar su giminai?iais, gyvenan?iais kituose miestuose. Tuo metu buvau pradinuk?, mums buvo prasid?jusios vasaros atostogos ir a? jau buvau pas mo?iut? kaime, Mol?t? rajone. Labai ry?kiai pamenu, kaip at?jusios kaimyn?s pasakojo apie stipr?, ?irvintas nusiaubus? viesul?, vadint? ?smer?iumi?. I?tempusi ausis klausiausi apie ? or? pakelt? traktori?, auk?tyn i?kelt? ir tolyn nusviest? arkl?, sugriautus namus, pienin? ir did?iulius nuostolius, kuriuos padar? stichija. Ypatingai mano d?mes? patrauk? tokia gana mistin? istorija, skambanti ne?tik?tinai: viena ?irvint? mo?iut?, pas kuri? vie??jo an?kai, prasid?jus stichijai, vaikai?ius paki?o po pagalv?m ir pati pagalve apsigaubus sulauk? did?iulio viesulo, kuris, ?siver??s ? namus, i?griov? krosn?, i?rov? d?mtrauk?, visk? i?vart?, bet taip ir nepaliet? ?moni?, po pagalv?mis t?nan?i?.
– Matyt senol? labai pamaldi buvo, – visos, kaip viena, konstatavo mano mo?iut?s draug?s bei kaimyn?s, – turb?t ji ?auk?si Dievo globos, kas ir i?gelb?jo jos ir an?k? gyvybes, – vis kartojo moterys.
Vaikyst?s prisiminimuose i?liko to meto tikin?i? moter? i?vados: Dievo bausm?, Dievo ryk?t?, per silpnas tik?jimas ar jo nebuvimas. Anuomet kaimo ?mon?s taip suprato ?ios stichijos pasirodym?.
Beie?kodama informacijos aptikau to ?vykio liudinink? Aldon? Jablonskien?, kuri sutiko pasidalinti prisiminimais. Moteris tuo metu lauk?si, prasid?jus audrai, i?b?go i? pastato, buvo v?jo nublok?ta, patyr? galvos traum?, bet jai pavyko pasveikti ir s?kmingai i?ne?ioti k?dik?. Kalbiname j?:
– Gerbiama Aldona, papasakokite kur buvote, k? veik?te, kai prasid?jo ?irvint? uraganas?
– Tuo metu dirbau sand?lyje, ka?kas ??ktel?jo: b?gam, pastatas gri?na ir mes i?b?gome, bet ne visos i?b?go, kitoms moterims durys u?sitrenk? ir jos liko viduje. O mus, i?b?gusias v?jas prad?jo ne?ioti, ? akis pasipyl? purvas, ?vyras, a? rankomis u?sidengiau akis ir stipriai jas spaud?iau. Tuo metu laukiausi, buvo keturi? m?nesi? n??tumas ir paskui, kai gim? dukryt?, ant jos vok? mat?si tokie lyg pir?t? antspaudai, lyg pir?t? galiukai. Moterys kalb?jo, kad besilaukian?iai negalima veido dengtis ar gaisr?, ar kok? siaub? pama?ius, bet buvo kaip buvo ? u?sidengiau.
– Ar iki ?vykio nejutote, kad ka?kas gali nutikti? Ar nesapnavote kokio ?sp?jan?io sapno, ar nejaut?te nerimo?
– Ne, nieko nejau?iau, netgi nei?sigandau prasid?jus stichijai, stengiausi valdyti situacij? ir laukiau, kad grei?iau viskas baigt?si, – pasakoja pa?nekov?, – mes, kelios moterys, b?gome link plento ir turb?t, ka?kuri? akimirk? buvau praradusi s?mon?, kad atsipeik?jusi matau: kabu ant tvoros. Dar geriau pa?velgiu ? ?i?riu ir kita draug? kybo. Na, galvoju, gerai, kad ne viena kabu, – juokiasi Aldona.
– Vienas i? ne toki? smagi? dalyk?, kad i?b?gdama pagriebiau dvi fond? knygas, – t?sia pokalb? moteris, – ir tas knygas v?jas i? man?s at?m?, vien? syk? sp?jau jas sugauti, v?jas t??k? mane ant ?em?s ir v?l at?m?, a? dar syk? sugavau, bet tre?i? syk? ? v?jas pl??te i?pl??? tas knygas i? rank? ir daugiau j? niekas nei mat?, nei gird?jo, – pasakoja stichij? i?gyvenusi liudinink?, – matyt ka?kam t? knyg? labiau reik?jo, – ji v?l juokauja.
– O paskui tik staiga viskas nurimo, nu?vito ir pasirod? saulut?. Mes gr??ome ? savo teritorij?, viskas i?vartyta, med?iai i?rauti, moterys vaik?to, kai kurios verkia. Viena moteris ie?kojo savo vaik?: jai vyras, baigiantis darbui, buvo vaikus u?ve??s ir ji j? pasigedo. M?s? pirmininkas Vytautas Stund?ia, pamat?s, kad prasideda did?iul? audra, greit susisodino vaikus ? automobil? ir i?ve?? ? prie?ing? pus?, tad nei vienas vaikas, buv?s teritorijoje nenukent?jo.
– Ar ?is ?vykis paliko ka?kok? p?dsak?, ar ka?kaip paveik?, pakoregavo J?s? gyvenim??
– Taip, ?inoma, niekada jo nepamir?au, prisimenu, pasakoju ir vaikams, ir artimiesiems. Daugel? m?s? i?ve?? ? ligonin?, man buvo diagnozuotas smegen? sutrenkimas, ilgai gul?jau. Tuomet tur?jau ilgus plaukus ir v?jas taip juos suv?l?, visoki? ?apeli? prisuko, kad niekaip negal?jau i??ukuoti, paskui tik gr??us namo, po truput? ploviau, ?ukavau, kol i?si?ukavo.
– Mergait?s labai laukiau, sakiau bus kaip bus, jei tokia Dievo valia ? priimsiu j?, nieko blogo nebuvau padariusi, vis? laik? buvau linksma, tik?jau, kad viskas bus gerai, – pasakoja Aldona, – o dukryt? kai gim?, buvo sveika, viskas gerai, tik labai ?domus dalykas: nuo pat gimimo, kiekvien? pavakare, apie 17 valand?, ji prad?davo r?kti. A? jau laukdavau su siaubu tos valandos, ko tik nedariau, ir ne?iodavau, ir s?puodavau, o ji par?kia, par?kia apie 15 ? 20 min, nurimsta ir v?l viskas gerai.
– Vadinasi ta mergait?, J?s? dukryt? tos stichijos palyt?ta? – klausiu pa?nekov?s.
– Taip, manau, kad palyt?ta, – baigdama pokalb? sako ponia Aldona.
–
