Turb?t n?ra pasaulyje tokio ?ventojo, kuris tiek pasiaukot? paprastam, ?emi?kam, kartais vis? u?mir?tam ?mogui. ?io ?ventojo globon patenka patys bevilti?kiausi ligoniai, na?lai?iai, bevaik?s moterys, trok?tan?ios vaik?, merginos, norin?ios i?tek?ti, ?mon?s, pakliuv? ? sud?tingiausias situacijas, sk?stantys vandenyse ar gaisro d?muos?, paklyd?, pasimet? ar pamet? daiktus ?ios ?em?s mirtingieji. ?ventasis Antanas, nesibodydamas, savo ?inion suima visus atstumtuosius, kalinius, ?emdirbius, ?ienpjovius, kareivius, j?reivius, gaisrininkus, keramikus, puod?ius, bra?ki? augintojus, nevaisingas ?eimynas, i?sigandusius, pasimetusius, sud?tingiausi? lig? pakirstus ir daug vargo ma?iusius ?mogelius.
Tai vienuolis, kurio meil?, atsakomyb? ir pagalba ?mon?ms seniai praaugo j? pat?. ?ventasis Antanas Paduvietis (Santo Antonio de Lisboa, Anthony of Padua, Sant Antonio mio bella) – vis?, praradusi? paskutin? vilt? glob?jas.
??ventas Antanai, ugnies ir vandens glob?jau, saugok, kad nesudeg?iau ugny ir nepask?s?iau vandeny? – mokindavo maldos mano mo?iut?, i?leisdama prie vandens telkinio ar trumpam palikdama namie, besik?renant krosniai.. Ir pasakodavo, vis pasakodavo stebuklingas istorijas, nutikusias jos pa??stamiems ar nepa??stamiems ?mon?ms, kurie, prarad? paskutin? vilt?, atsiduodavo ?vento Antano globai: ka?kas skendo, ka?kas tro?ko gaisro d?muose, ka?kuri negal?jusi susilaukti vaik? – visiems besikreipusiems maldoje ? j?, jis atverdavo savo ?ird? ir malon?..
Portugalijoje, kur jis gim?, tai vienas i? ?ven?iausi? glob?j?, patar?j? ir stebukladari?.
?ventasis Antanas vaizduojamas su vaiku?iu ar knyga rankose. Jis buvo mokytas, apsiskait?s, ??ventintas ? kunigus, dirb?s misijoje, d?st?s teologij?, ra??s pamokslus ir atsidav?s varg?? labui.
Netoli Lisabonos, kur ?is ?ventasis gim?s ir kur jam skiriamas ypatingas d?mesys bei begalinis tik?jimas jo stebuklinga galia, man pa?iai teko i?gyventi ne?tik?tinai stipr? Sant Antonijaus prisilietim?. Tai buvo stipri dvasin? patirtis, toks visaapimantis ?sp?dis, kad iki ?iol juntu ?io ?mogaus, perskrodusio erdves ir laik?, laiminan?i? rank? ir atsiv?rusi? ?ird?, kuri sustiprino mano dvasi? ir pamaitino siel?. Ne ?iaip, Kretingoje, ?io ?ventojo globojamame mieste apsigyvenau ir, sulaukusi savojo stebuklo, ?inau, kad jis nutiko ne be ?io nuostabaus vienuolio pagalbos ir prisilietimo.
Lenkiuosi ?emai ?ventajam Antanui ir su meile bei tik?jimu dalinuosi eilut?mis i? maldos, pranci?kon? vienuolynuose giedamos ?v. Antano dienos i?vakar?se:
?Jei pra?ai stebukl? –
mirtis, nuod?m?, nelaim?,
demonai, raupsai i?nyksta,
ligoniai pagyja ir keliasi.
Rimsta j?ra, tr?ksta pan?iai,
sveikat? ir daiktus
papra?? atgauna
jauni ir seni.
Pavojai pranyksta,
vargai pasitraukia –
daug kas tai patyr? –
sako paduvie?iai…?
Su ?vento Antano diena
Kretingoje ir visame pasaulyje,
