Technologij? ?mon?s neatskleid?ia ?iaurios tiesos d?l energijos ir vandens kiekio, reikalingo j? sud?tingoms programoms ir modeliams apmokyti, ra?o brit? dienra?tis ?The Guardian?.
Vienas i? klausim?, ? kur? ChatGPT negali tiksliai atsakyti: kiek energijos suvartojate?
?Kaip dirbtinio intelekto kalbos modelis, a? fizi?kai nedalyvauju ar tiesiogiai nevartoju energijos?, ? bus ra?oma roboto atsakyme, arba jis gali skamb?ti dar keis?iau: ?Su mano operacijomis susij?s energijos suvartojimas vis? pirma susij?s su serveriais ir infrastrukt?ra?.
Kur ?uo pakastas?
Dirbtinio intelekto (DI) programos gali atrodyti bek?n?s. Ta?iau juos maitina serveri? tinklai duomen? centruose visame pasaulyje, kuriems maitinti reikia daug energijos ir labai daug vandens, kad jie b?t? v?s?s. Tai yra rimta ekologin? problema ir i???kis tvarumui, apie kuri? ?iandien niekas nekalba.
Kadangi DI programos yra tokios sud?tingos, joms reikia daugiau energijos nei ?prastoms skai?iavimo ma?inoms. Ta?iau b?da ta, kad ne?tik?tinai sunku tiksliai nustatyti, kiek energijos i?tekli? i? ties? reikia?
Konkuruodami d?l vis sud?tingesni? DI modeli? k?rimo, tokios ?mon?s kaip OpenAI, suk?rusios ChatGPT, ?Google? ir ? Microsoft? niekada vartotojams neatskleis, kiek elektros ir vandens reikia j? dirbtinio intelekto modeliams apmokyti ir valdyti, kokie energijos ?altiniai maitina j? duomen? centrus. Tai i?lieka komercine paslaptimi.
Pavyzd?iui, ?Facebook? patronuojanti ?mon? ?Meta? pra?jusiais metais atskleid?, kad kuria grei?iausi? pasaulyje superkompiuter?, vadinam? ?AI Research SuperCluster? (RSC). Ta?iau kompanija ne?ada neatskleisti, kur superkompiuteris bazuojasi ir kaip jis maitinamas bei au?inamas.
Dabar, kai technologij? pramon? skuba ?traukti generatyv?j? AI ? beveik visk? ? nuo el. pa?to ir paie?kos iki maisto pristatymo program?li? ir psichikos sveikatos paslaug? ? auk?t?j? technologij? pramon?s ekspertai ir tyr?jai persp?ja, kad nekontroliuojamas DI ?rengini? augimas gali kainuoti didelius aplinkosaugos ka?tus.
?D?l eksponentinio DI pramon?s augimo reikia vis daugiau energijos?, ? sak? Sasha Luccioni, dirbtinio intelekto bendrov?s ?Hugging Face? klimato kaitos vadovas. ?Ir vis d?lto matome, kad kei?iasi ?mon?s, naudojantys generatyvius AI modelius, neatsi?velgia ? tvarum?.
Luccioni yra vienas i? nedaugelio tyr?j?, kurie band? ?vertinti emisijas, susidaran?ias kuriant konkre?ius AI modelius.
Moksliniame darbe , kuris dar nebuvo recenzuotas, ji ir jos bendraautoriai suskai?iavo, kiek energijos buvo sunaudota Hugging Face didelio kalbos modelio Bloom mokymui superkompiuteriu. Taip pat nutylima, kiek reikia energijos ?io superkompiuterio techninei ?rangai gaminti ir jo infrastrukt?rai pri?i?r?ti bei elektros, s?naud? programai paleisti j? paleidus. Jie nustat?, kad AI projektas ? atmosfer? i?met? apie 50 metrini? ton? anglies dioksido, o tai prilygsta ma?daug 60 skryd?i? tarp Londono ir Niujorko.
Luccioni ir jos komandos vertinimu, Bloom energijos p?dsakas yra ma?esnis nei kit? generuojam?j? DI program?, nes Bloom superkompiuteriai yra maitinami branduoline energija, kuri nei?skiria anglies dvideginio. Prie?ingai, riboti vie?ai prieinami duomenys rodo, kad tik ChatGPT, GPT3 modelio mokymo metu buvo pagaminta apie 500 metrini? ton? CO 2 ? tai atitinka daugiau nei milijon? myli?, nuva?iuot? vidutini? benzinu varom? automobili?, pa?ym?jo mokslininkai.
?Kalbant apie naujausi? ChatGPT model?, GPT4, [OpenAI] k?r?jai nieko nesak? nei apie tai, kiek laiko jis buvo apmokytas, kur jis mokomas, nei apie naudojamus duomenis?, – sak? Luccioni. ?Taigi i? esm?s tai rei?kia, kad ne?manoma ?vertinti i?metam?j? ter?al?.
Tuo tarpu naujesni DI modeliai tampa vis didesni ir sunaudoja daugiau energijos. Didesniems modeliams reikia naudoti vis galingesnius grafikos apdorojimo blokus (GPU), o apmokymas u?trunka ilgiau ? sunaudojama daugiau i?tekli? ir energijos, sak? Luccioni.
Dar neai?kesnis yra vandens kiekis, sunaudotas kuriant ir naudojant ?vairius DI modelius. Duomen? centrai naudoja vanden? garavimo au?inimo sistemose, kad ?ranga neperkaist?. Viename nerecenzuotame tyrime , kuriam vadovavo UC Riverside tyr?jai, apskai?iuota, kad mokant GPT3 naujausiuose Microsoft duomen? centruose JAV, gal?jo b?ti sunaudota 700 000 litr? (184 920,45 galon?) g?lo vandens. Tuo tarpu Afrikoje ?mon?ms tr?ksta geriamo vandens.
Nesant tiksli? vie?? duomen?, tyr?jai tur?jo daryti prielaid? apie ?vandens naudojimo efektyvum?? Remiantis ?Microsoft? pateiktu vidurkiu, o jis labai apytikslis. Faktinis sunaudot? litr? skai?ius gali labai skirtis priklausomai nuo to, kur ir kada tiksliai buvo apmokytas GPT-3. Pavyzd?iui, Arizonoje prireiks daug vandens, kad serveriai neperkaist?, nes tai dykuma, o Vajominge centras gali sunaudoti ma?iau vandens. U?uot naudoj? daug vandens i?garuojan?ias au?inimo sistemas, centras gali naudoti tradicin? oro kondicionavim?, kuris sunaudoja ma?iau vandens, bet daugiau elektros.
?Google? tapo pirm?ja technologij? mil?ine, paskelbusia apie savo vandens naudojim? visame pasaulyje, ta?iau pateik? vidutinius skai?ius bei nusl?p? svarbi? informacij? apie vietin? jos duomen? centr? poveik?. Po u?sit?susios teisin?s kovos su Oregono gyventojais. ?i valstija paskelb? duomenis, rodan?ius, kad ?Google? duomen? centrai sunaudojo ketvirtadal? miesto vandens tiekimo.
?Kadangi DI projekto vandens naudojimo efektyvumas gali b?ti naudojamas atsp?ti jo skai?iavimo paj?gumus, ?mon?s nori i?laikyti savo vandens naudojim? paslaptyje, sak? Shaolei Ren, UC Riverside elektros ir kompiuteri? in?inerijos docentas. ?Jie nori mums suteikti kuo ma?iau informacijos?, ? sak? jis.
Apskritai ?mon?s buvo linkusios statyti duomen? centrus ten, kur energija yra pigi. Kadangi didel?s technologij? ?mon?s, tokios kaip ?Google? ir ?Microsoft?, siekia nulin?s emisijos tikslo, jos gali b?ti ypa? motyvuotos statyti vietose, kur gausu saul?s ar v?jo energijos, pavyzd?iui, Arizonoje, ta?iau atsirandac kita problema ? ten tr?ksta vandens.
?Meta? ir ?OpenAI? neatsak? ? ?Guardian? pra?ymus pakomentuoti, kiek ?ios kompanijos realiai sunaudoja elektros ir vandens. ?Google? ir ?Microsoft? taip pat atsisak? pateikti atsakymus.
Taigi, mokslinink? teigimu, dirbtinis intelektas gali b?ti tar?esnis ?aislas u? dyzenimu varomus automobilius. Visa tai dar teks i?siai?kinti.
Parengta pagal ?The Guardian?
