Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia ? kritimai yra antra pagrindin? nety?ini? su?alojim? ir mir?i? prie?astis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 procent? vis? pasaulio gyventoj? patiriam? traum? sudaro b?tent vyresnio am?iaus pacient? su?alojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslav Vy?umirski d?sto pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie ??velgiam? traum? d?sningum?.
Traum? daugiausia ?iem?, bet vasar? j? irgi nema?ai
Savisaugos instinktas ?mogaus organizme suveikia tuomet, kai ?mogus krinta. Krintant yra su?alojamos gal?n?s, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybi?kai svarbius organus, pavyzd?iui, galvos smegenis.
J. Vy?umirski teigimu, savaime suprantama, jog da?niausiai traumos ?vyksta ?altuoju met? laiku, esant slid?iai kelio dangai, kai krintant remiamasi gal?n?mis ir l??ta rie?o ar peties kaulai.
?Vasar? kaul? l??i? pasitaiko kiek ma?iau, ta?iau slanksteli?, dubens ir ?launikaulio l??i? kiekis gal netgi padid?ja. Tai nat?ralu, kadangi at?ilus orams ?mon?s daugiau juda, daugiau laiko praleid?ia gryname ore, da?niau i?eina pasivaik??ioti?, ? sak? ekspertas.
Kritimai i? stovimo ar ma?esnio auk??io, vadinamosios minimalios kinetin?s energijos traumos, yra pagrindinis vyresnio am?iaus ?moni? traumos mechanizmas. Anot specialisto, da?niausiai su?alojamos vietos yra pe?i? sritis, rie?as, stuburo slanksteliai, dubuo ir ?launikaulis.
Svarb?s ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai
Kiekvienas medicinos specialistas gal?t? pritarti teiginiui, jog visaverti?ka mityba, kokybi?kas poilsis, subalansuota neurologin? b?kl? ir l?tini? lig? kontrol? ? tai itin svarb?s veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Ta?iau kalb?damas apie vyresnio am?iaus ?mones ortopedas-traumatologas si?l? pa?velgti pla?iau: ?Nor?dami atsakyti ? klausim?, kaip i?vengti traum?, tur?tume nustatyti prie?ast?, kod?l nukritus i? neauk?tai l??ta kaulas. Ma?os kinetin?s energijos rie?o kaul?, ?astikaulio, slanksteli? ar ?launikaulio proksimalin?s dalies l??iai prilyginami osteoporoz?s diagnozei ? kaul? ret?jimui. Tad norint i?vengti min?t? l??i? vis? pirma reik?t? i?sitirti kaul? tank? ir, esant osteoporozei, gydytis medikamentais. Yra daug anatomini? ir fiziologini? poky?i?, susijusi? su normaliu sen?jimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume?, ? d?st? jis.
Pasaulinio masto problema
PSO teigimu, per pastaruosius kelet? de?imtme?i? su kritimu susijusi? mir?i? skai?ius, lyginant su kitais su?eidimais, padid?jo keliskart. Tai didel? pasaulin? visuomen?s sveikatos problema, kasmet nusine?anti daugiau nei 680 t?kst. ?moni? gyvybi?, dar 172 milijonai ?moni? tampa ne?gal?s d?l kritimo.
Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, jog moterys yra labiau linkusios kristi nei vyrai, o osteoporoziniai l??iai joms gali sukelti pana?iai tokio dyd?io mirties rizik? kaip kr?ties v??io, kiau?id?i? v??io ir gimdos v??io kartu sud?jus.
?Pavyzd?iui, po ?launikaulio dalies l??io iki buvusio aktyvumo lygio po operacinio ir reabilitacinio gydymo gr??ta apie 40 pacient?. Retkar?iais literat?roje kritimas yra ?vardijamas kaip ?l?tasis ?udikas?, tod?l labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti l??ius, ypa? ilg?j? kaul?.
Statisti?kai apie 10 procent? ?moni?, perkopusi? 70 met?, patyr? ?launikaulio l??ius, mir?ta per pirm? m?nes?, apie 30 procent? ? per 12 m?nesi?. ?inoma, dauguma mir?i? yra susijusios su lydin?iomis ligomis bei j? kiekiu, tad b?tina steb?ti savo sveikatos b?kl??, ? kalb?jo J. Vy?umirski.
Medicinos ekspertas d?iaug?si did?jan?iu vyresnio am?iaus ?moni? s?moningumu ir r?pinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporoz?, galimyb? j? diagnozuoti gan paprastu neinvaziniu metodu suma?ina ne tik kritim?, bet ir j? metu patiriam? su?alojim? sunkum?.
Pataria, kaip apsisaugoti
J. Vy?umirski ?vardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu ?inoti ne tik vyresnio am?iaus ?mon?ms, bet ir jaunesniems.
Pirmiausia patariama i?likti fizi?kai aktyviems, ryt? prad?ti nuo mank?tos, kad raumenys palaikyt? tonus? ir b?t? stipresni. Rekomenduojama ?sivertinti nam? aplink? ir pasir?pinti naktiniu ap?vietimu ? neretai traumos ?vyksta nakt? ar pary?iais, kai ?mon?s eina ? voni? ar tualet? tamsoje.
?Nema?iau svarbu yra pasitikrinti reg? ir klaus?, nes net ir nedideli reg?jimo ir klausos poky?iai yra susij? su padid?jusia kritim? rizika. Neskub?kite atsistoti, per greitai atsik?lus gali suma??ti kraujosp?dis, galite nukristi. Jeigu turite jud?jimo ar pusiausvyros sutrikim?, naudokite pagalbines priemones, pavyzd?iui, lazdel? ar vaik?tyn?. I?likite budr?s ir ?vertinkite oro s?lygas, esant plikled?iui, lyjant ar sningant ? likite namie?, ? kalb?jo ortopedas-traumatologas.
Patyr? traum? ?vertinkite, ar gal?n?s b?kl? i?lieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu pasteb?jote, kad sutriko funkcija, pastebite deformacij?, tinim?, poodin? kraujosruv?, stipr? skausm? judesi? metu, nedelsiant kreipkit?s ? artimiausi? skubios pagalbos skyri? arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.
