Pra?jus? pirmadien? LRT ?Panoramoje? premjer?s Ingridos ?imonyt?s buvo paklausta apie prasid?jus? puolim? prie? poet? Justin? Marcinkevi?i?. ?i i?sisuko nuo tiesioginio Ritos Mili?t?s klausimo. Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas pasielg? kaip Poncijus Pilotas ? nusiplov? rankas, es? ?leidimas statyti poetui paminkl? nebus i?duotas, kol visuomen? taip ar?iai diskutuoja?.
Visuomen? ne tik diskutuoja, ji kunkuliuoja, m?gindama atsakyti ? neesmin? klausim?: ar poetas tikrai nebuvo sovietams parsidav?s? Ar reikia jam paminklo Vilniuje, ?alia ?v. Jurgio ba?ny?ios? Tokie klausimai prie? 10 ar 20 met? neb?t? net i?kil?. Sprend?iant i? diskusij? socialiniuose tinkluose, ?mon?s, kurie n?ra ragav? sovietme?io, XX a. pabaigos Lietuvos istorijos bijo labiau nei gyvi jos liudytojai. Keista.
Atrodyt?, jog kuo mes ?ia d?ti, kretingi?kiai: Dievas ? auk?tai, o Vilnius ? toli. Ta?iau, kol Vilnius ir visa Lietuva diskutuoja, o tos diskusijos grei?iausiai baigsis taip kaip ir Vyties ?am?inimas Luki?ki? aik?t?je, m?s? mieste, nauj? statyb? rajone gali rastis vietos J. Marcinkevi?iaus gatvei, taip, kaip atsirado paminklas pagrindiniam Lietuvos simboliui Kauno Santakoje.
Prie? pasmerkiant ar pritariant, vienai ar kitai diskusij? pusei visgi norisi suprasti, kokie kirminai gyvena sabaliauskai?i? galvose? Kitas pasakyt?: u?tenka paskutini? roman? viskas ir taip ai?ku. Ne, neai?ku! Bet ry?ku! Naujieji inteligentai, vakaryk??iai kaimie?iai, suva?iav? sostin?n krimsti moksl? ir stiebtis karjeros, tikrov?, grei?iausiai, mato Rimanto ?avelio romano herojaus nuo Luok?s Tado Blindos akimis: arba juoda, arba balta. Gi prie? tris de?imtme?ius ?Literat? svetain?s? (buv. Gedimino pr. 1) kelneris m?zos i?kankintam sovietme?io Lietuvos poetui ?pildavo taurel?, i? pat ryto. Ir i?girsdavo daug pasaulio spalv? ir apie gimt?j? kaim?, ir apie miest?.
Kult?rin? revoliucija taut? i?tinka tada, kai lieka tik dvi spalvos: juoda ir balta. Savi ir svetimi. Diskusijos juodai-baltame spalv? spektre yra geriausia indikacija, rodanti jog visuomen?je vyksta revoliuciniai procesai. Senasis pasaulis ? niekam tik?s ? kli?tis progresui, pavojus i?likti, o naujas ? viltis ir g?ris.
Jei esi svetimas, tave taisysim, kad b?tum savas. ?yd? Gemaroje, traktate apie tai, kaip teisingai laikytis 613 Moz?s ?sakym? yra toks daugiaprasmis hebraji?kais ?od?i? junginys ?Tikkun olam?. Lietuvi?kai skamb?t? ?pasaulio taisymas? arba Dievo tvarkos atstatymas. Ta?iau Tanache (Biblijoje) taip pat ra?oma, jog Dievas ? tobulas ir klaid? nedaro, o klysta ?mon?s, kurie negirdi ir nemato K?r?jo spalv? gyvoje gamtoje liudydami tikrov? kaip patinka – pagal sugedimo laipsn?.
1966 metais Kinijos komunist? vadas Mao parei?k?, kad vyriausyb? ir visuomen? persmelk? bur?uaziniai ekstremistai, siekiantys atkurti kapitalizm?. Tada charizmati?kas lyderis Mao Dzedongas kreip?si ? kaimo jaunim? imti vald?i? Pekine. Jauni aktyvistai ?m? burtis ? raudonuosius sargybinius. Chunveibinai rov? su ?aknimis bur?uazij? visur kur tik mat? reikal?: pirmiausia degindami Konfucijaus ra?tus bei griaudami Budos statulas.
O kas dabar kitaip? Kaimas, atvyk?s ? sostin? tapo globaliu kaimu, chunveibini?kai ?m?si kult?rin?s MO revoliucijos. Es? tik modernus menas gali atsakyti ? visus b?ties ir egzistencijos klausimus, o tautin? kult?ra, kartu su trispalve ? Kremliui naudinga praeities atgyvena? Rauti su ?aknimis! Joks politologas ne?rod?, kad raginimai gr??ti prie tautin?s id?jos, naudingi Putinui.
Sostin?s kult?ros erdvi? ?mones vadinti Mao Dzedongo ?kaimie?iais?, ?inoma, negalima. Yra visoki? ?moni?. Ta?iau retas inteligentas gali pasigirti es?s tikras vilnietis. Grei?iau antra, ar tre?ia karta nuo ?agr?s. Pa?aipiai kaimie?iais sostin?je anks?iau b?davo vadinami tie, kurie demonstruoja juodai-balt? po?i?r? ? vertybes, tarsi paneigdami biblin? K?r?jo prigimt? atrodyti netobulu bei atsisakant priimti gyvenim? tok?, koks jis yra, pirmiausia d?l savo asmenini? baimi?. Niekas nesako, kad moderni kult?ra nereikalinga, Mo turi teis? egzistuoti. Ta?iau ji negali b?ti prie?pastatoma tauti?kumui, kaip i?sigelb?jimas nuo sovietme?io.
Sabaliauskai?i? fenomenas grei?iau yra s?mon?s b?sena, nesusijusi nei su kaimu, nei su miestu. Be to kaimas ?iandien tapo kitoks. Tai – globalus rei?kinys, kaip ir pats miestas su koted?? priemies?iais. Vilniaus jaunasis elitas, grei?iausiai siekia prisitaikyti prie tendencij?, kuri? nelabai supranta, bet u? tai gerai sumokama. Sabaliauskai?i? vidin? b?sena pana?i ? prisitaikym? ne prie objektyvios tikrov?s, o prie bankomato logotipo spalvos. Investicij? valdytojai ? laukia rezultato, taip, kaip ministras A. Dulkys tikisi milijon? u? medicinos punkt? reformas savivaldyb?se. Joki? pinig? n?ra ir, grei?iausiai, nebus, bet kvailo entuziazmo ? per akis. Es? kult?ros lauke turi likti ma?iau tauti?kumo ir daugiau globalumo, nes tai kuria pajamas. ?tai ir visa J. Marcinkeci?iaus politinio klausimo esm?. Ie?koti Kremliaus ? net neverta.
Redaktorius Gintaras Mik?i?nas
