Mes visi esame sukurti jud?ti, tod?l net ir minimalus fizinis aktyvumas kasdien duoda mil?ini?k? naud? m?s? sveikatai.
Fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytoja R?ta Burzd?ien? akcentuoja, kad kai n?ra pakankamo fizinio aktyvumo, m?s? k?nai mums tai signalizuoja ? ma??ja energijos, prast?ja nuotaika, did?ja nerimas, sutrinka miegas, sunkiau susitvarkome su stresu, silpsta imunin? sistema ir atsiranda kit? nemaloni? simptom?.
Kada ?mogus laikomas fizi?kai aktyviu?
Anot fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytojos R. Burzd?ien?s, fizinis aktyvumas ? tai bet kokie k?no judesiai, kuriuos sukelia raumen? susitraukimai.
?Kad raumenys gal?t? susitraukti ir atlikti tam tikr? darb?, reikalinga energija ir deguonis. Fizinis aktyvumas yra tada, kada, atliekant griau?i? raumen? sukeltus judesius, energijos suvartojama daugiau nei ramyb?s b?senoje. Tai yra bet kokia ?mogaus k?no jud?jimo i?rai?ka, sukelianti didesn? med?iag? apykait?: ?vairios sporto r??ys, nam? ?kio darbai ar laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizini? pastang??, ? ai?kino ji.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose si?loma per dien? skirti ne ma?iau kaip 30 minu?i? bent jau vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.
?Vidutinio intensyvumo veiklos metu pakyla pulsas, pada?n?ja kv?pavimas, su?ylama. Tad jei einate ? darb? bent 15 minu?i? sp?resniu ?ingsniu, galite ?nek?ti, bet jau b?t? sunkoka dainuoti, atliekate sveikat? stiprinan?i? fizin? veikl??, ? kalb?jo specialist?.
Pasak jos, fizinis aktyvumas turi b?ti reguliarus, naudingas sveikatai ir lavinantis funkcinius geb?jimus be pastebimos ?alos ar pavojaus sveikatai.
?D?l to bandymas po pasyvios savait?s per pusdien? sukasti vis? sod? tikrai nebus sveikat? stiprinanti veikla, ? pa?ym?jo ji, pridurdama, kad mank?tinantis labai svarbu kokybi?kas poilsis tarp fizinio kr?vio interval?: ? Poilsis b?tinas, kad raumenyse atsinaujint? energetin?s med?iagos ir pasi?alint? j? skilimo produktai.?
Kai netreniruoji k?no ? j? prarandi
Fizinis aktyvumas didina atsparum? stresui, ma?ina baimes, nerim?, gerina nuotaik?, bendr? savijaut?, suteikia daugiau pasitik?jimo savimi, leid?ia lengviau bendrauti, socializuotis, pagreitina energijos gamybos procesus, ma?ina nuovarg?, stiprina imunin? sistem?, didina raumen? j?g?, i?tverm?. Taip pat i?laikomas kaul? tvirtumas, ma??ja sirgimo osteoporoze rizika, gerinama pusiausvyra, koordinacija, ma??ja traum?, kaul? l??i? rizika, ma??ja nutukimo, II tipo cukrinio diabeto, kardiologini? lig? ir v??io rizika.
Specialist? R. Burzd?ien? pabr???, kad tempimo, j?gos ir aerobiniai pratimai 30?50 procent? suma?ina tikimyb? susirgti daugeliu l?tini? lig?, stimuliuoja, ma?ina u?degiminius procesus organizme.
?Fizinis aktyvumas stimuliuoja galvos smegen? neuron?, kurie nyksta nuo per didelio streso, pertempimo, emocij? valdymo, atnaujinim?. Tai yra puiki ir pigi priemon? palaikyti psichin? ir fizin? sveikat?, ger? darbingum?, d?mesio koncentracij? ir atsparum? stresui?, ? akcentavo fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Pasak jos, kai netreniruoji k?no, prarandi labai daug ? energij?, nuotaik?, anks?iau ?gytas fizines ypatybes ir sveikat?.
?M?s? raumenys ? labai svarbi k?no ?biochemin?s laboratorijos? dalis. Jie gamina k?no l?stel?ms aktyvuoti ir gydyti reikalingas med?iagas. Nenaudojant griau?i? raumen? jie atrofuojasi, ma??ja galimyb?s gaminti tas naudingas med?iagas, ? teig? ji ir t?s?: ? kai esame fizi?kai pasyv?s, raumen? skaidulos apauga riebalais, o su jais prasideda u?degiminiai procesai, negr??tamai ardantys raumen? strukt?ras. Nenaudojant raumen?, dauguma k?ne vykstan?i? proces? l?t?ja. K?nas apsunksta, prast?ja vir?kinimas, kv?pavimas, did?ja nutukimo, ?irdies ir kraujagysli? lig?, onkologini? lig? rizika. I?derinama tobula kaul?-raumen? sistemos biomechanika, did?ja nugaros, s?nari? skausm?, ?vairi? traum? tikimyb?.?
Prad?ti gali kiekvienas
Norintiems eiti sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo b?do link, fizin?s medicinos ir reabilitacijos gydytoja rekomendavo prad?ti po truput?, bet sistemingai.
?Nereikia pirm? dien? apsiavus sportinius batelius i?kart b?gti. Tai nebus nei sveika, nei malonu. I? prad?i? u?teks bent 15 minu?i? ar pusvaland? ramiai pavaik??ioti, po to kasdien vis po minut? kit? didinant trukm? ir temp?. Svarbiausia ? prad?ti nuo to, kas malonu ir skatint? tai t?sti?, ? min?jo ji, papildydama, kad, remiantis atliktais tyrimais, pajutus teigiam? pirm?j? treniruo?i? poveik?, ?mogaus motyvacija b?ti fizi?kai aktyviam pakyla.
R. Burzd?ien? patar? stengtis daugiau jud?ti p?s?iomis ar dvira?iu, o va?iuojant automobiliu ar visuomeniniu transportu ? i?lipti tol?liau nuo darbo. Lipti laiptais, ne kilti liftu. Kalbant telefonu nes?d?ti. Kas valand? darbe daryti pertraukas, per kurias lengvai prasimank?tintum?te, prasivaik??iotum?te.
Taip pat raginama su ?eima ar draugais rinktis aktyvesnius laisvalaikio leidimo b?dus ? eiti ? ?yg?, atrasti naujus pa?intinius takus, kavines keisti piknikais gamtoje, kur galima atsine?ti kamuol?, skraidan?i? l?k?t? ar sugalvoti kit? aktyvi? pramog?, kurios galimos ir vandens telkiniuose.
?Neturint laiko sporto klubams, parsisi?skite patinkan?io sporto program?l?, skirt? pradedantiesiems, ir prad?kite nors po kelias minutes sportuoti su ja. Si?lau i?bandyti skirtingo tipo fizines veiklas, kol atrasite tikrai patinkan?i?. Gal j?s tas, kuris ?simyl?s orientavimosi sport?, rake?i?, kamuoli?, dvira?i?, plaukimo, kovos men?, b?gimo ar dar kok? kit? sport?. Bandykite ir tikrai atrasite savo judesio d?iaugsm?, nesvarbu, kokio am?iaus esate?, ? skatino specialist?.
