T?dien, kai atvykau ? Balt? Mitologijos park?, ?aibavo ir stipriai lijo. Tiesa, atvykau jau po lietaus su perk?nija. I? po debesies ?em? steb?jo saul?, vie?kelyje telk?ojo balos, kuri? pavir?iuje, tarsi laivelius, v?jas gainiojo audros nudraskytus lapus. Va?iavau susitikti su parko serg?toju Juliumi Reinikiu ir pasikalb?ti apie Gyvenim?, ?mog?, Gamt?, Perk?n?…
Art?jant ?v. Lauryno dienai, ie?kodama ?domaus pa?nekovo, kuris gal?t? papasakoti apie griaustin?, skambinau daug kur. surinkus Balt? mitologijos parko numer?, ?valus balsas pasi?l? atvykti tuoj pat, valandos b?gyje, nes rytoj juk gali b?ti visaip. Neliko laiko nei klausimams galvoti, nei ka?kaip pasiruo?ti – tik intuicija ku?d?jo ? tai nebus paprastas interviu: prisiliesiu prie ka?ko labai svarbaus, gyvo, tikro bei autenti?ko. Susitik? ir persimet? keliomis fraz?mis ? stojome prie?ais vartus, u? kuri? prasideda kelion?. Vir? vart?, senosiomis runomis, u?ra?yta mintis, kuri? perskait? kai kurie supranta ne tik ?io parko, bet ir b?ties esm?. Kas ten para?yta? Tikiu ? Jums pavyks, jei skaitysite ne vien akimis.. Pokalb?, kuris mudu su Juliumi sujung?, reikia ne vien klausyti ar skaityti bet ir gird?ti bei i?ties i?girsti. Nors tvirtai stov?dama prie?ais vartus, ?inojau nuo ko prad?sime, bet net ne?sivaizdavau kur mus nuves ?io mi?ko dievybi?, laumi?, stichij? bei, tarp ?em?s ir dangaus esantys sl?piniai.
– Juliau, kod?l 2023 ? ieji yra paskelbti Perk?no metais?
– ?ia geras klausimas. Balt? mitologijoje iki ?iol nebuvo ai?kaus santykio tarp Balt? dievybi? ir ?mogaus gyvenimo laikotarpi?. Kurios dievyb?s gal?t? globoti k?dik?, jaunuol? ar kito am?iaus ?mog?? Kuriuos metus globoja Balt? dievyb?s? Mintis, kaip susieti dievybes su ?mogaus am?iaus laikotarpiu, kilo Balt? mitologijos parko k?r?jui ir vadovui Art?rui Reinikiui Lygiadienio ?vent?je 2015-?j? met? rugs?jo 22 dien?. Balt? dievai, kurie gal?t? globoti ?mogaus gyvenimo tarpsnius, yra nustatyti pagal ontogenez?s tyrim? ?altini? informacij?, biologinius ir sociologinius kriterijus, asmeninius patyrimus, koreliuojant su Balt? dievyb?ms priskiriamomis globojimo sritimis. Pasirinktas ?mogaus gyvenimo septyneri? met? tarpsnis, dievyb?s globojamieji metai nustatyti pagal dvylikos met? cikl?.
– Kas Jums pa?iam yra Perk?nas ir Perk?no diena?
– Tas Perk?no dienos pamin?jimas, turb?t, ateina nuo senov?s norveg?, tai b?davo kiekvienas ketvirtadienis, Toro diena (Thor?s day). Ta?iau Lietuvoje, ?iuose kra?tuose, tai yra rugpj??io 10-toji. Papasakosiu trump? istorij?: va?iuodamas Kretingoje ties perva?a, kur yra naujosios kapin?s, pama?iau kaip t?tis su s?numi, lauko g?li? krautuv?l?je, pasilenk? renka g?les kapams; steb?jau, kaip jie ka?k? kalbasi, knebin?ja ir staiga… plyksteli ?aibas, po jo i? karto sudundena griaustinis. Tie ?mon?s, paprasti, u?sisuk? savo kasdienyb?je, savo pasaulyje ir staiga ?i gamtos j?ga priver?ia juos pakelti akis ? dang?. Taip, saul? ar v?jas taip pat gamtos rei?kiniai, bet ar da?nai mes pakeliame galv?, kad pa?velgtume ? Saul?? Ar pajuntame kaip v?jas prie m?s? lie?iasi? ?iandien, m?s? laikais, kai viskas atrodo ai?ku, gal net kartais nuobodu ? visgi yra tokia gamtos j?ga, kuri priver?ia mus suklusti, pakelti galv?, atkreipti d?mes?, tarsi sudrebinti t? ?mog?. K? jisai paskui galvoja ? tai jau jo reikalas.
– ?ios stichijos, turb?t, ?mogus labiausiai ir bijo, nes tai ugnies stichija.
– Taip, jau vien tame ?odyje ? stichija – yra did?iul? galia, j?ga, stipryb?. ?tai kalbininkai, kuriems patinka ?aisti su ?od?io kilme, sako: ?per k?nas?. Jau?iate? Net pereina per k?n? ta ?od?io vibracija. Ir kai ?aibas trenkia ? tai ?mogaus k?nas labai geras laidininkas. Vaikyst?je labai laukdavau kada ?aibuos, kada pasibels griaustinis, ?iam rei?kiniui jausdamas begalin? pagarb?.
– Papasakokite apie Balt? mitologijos park?, kur ?ia mes esame, kas ?ia per takai?
– Dabar einame ?Pauk??i? tako? taku, tai yra m?s? galaktika. Pauk??iai yra ry?ininkai tarp ??ia? ir ?ten?. Kartu su sielomis, dvasiomis jie skrenda ? dausas ar roj? ?iemoti. Mes einame ?iuo taku, aplinkui j? yra ratas, kuris sudarytas i? keturi? dali?. Tai – keturi met? laikai: pavasaris, vasara, ruduo, ?iema. Tai lyg pagal Aleksandr? ?arsk? ir Algird? Patack? – R?dos ratas, kur ir ?mogaus gyvenimas eina. Ir taip, nuo pat prad?ios iki pabaigos, lydi dievyb?s, kurios pri?i?ri gamtos ir gyvenimo d?snius. Galb?t j? nematome, bet visos susij? su mumis ir gyvenimu ? pavasaris su ?eme, vasara su ?yd?jimu, augimu, ruduo su ?eima, namais, sveikata ir ?iema ? s?stingis, mirtis. Gimtis ir mirtis yra tam tikri per?jimai, virsmai. Tik nepamir?kime to, kad kai baigiasi m?s? gyvenimas ? gyvyb? nesibaigia. ?is Pauk??i? takas link Ramov?s v?l? veda vel?tis. V?l? veda, vel?ja, i?vel?ja… Veliuona, Veli?t?. Tarsi kas suvelta b?t?. Kai ?mogus pereina t? fizinio pasaulio rat?, netek?s k?no klausia, tad kas a? esu be jo? Tod?l ?ioje vietoje jis per?i?ri savo gyvenim? be k?no, kaip katalikai sako per keturnied?l?, keturias savaites, kurios jam reikalingos apsiprasti. Baltai sak?, kad tarp m?s? v?l? klajoja 40 dien?, tibetie?iai ? 42 dienas; Bavarijoje, Vokietijos regione u?sako mi?ias po 6 savai?i?. ?is laikas reikalingas sielai nutraukti saitus, socialinius ry?ius. Paskui v?l? vedama link skaistyklos, ?istyklos ar ramov?s. Ten toliau aukuras, ugniakuras.. kai kurie archeologai yra sak?, kad ugnel? turi degti ant ?em?s, o ?alia jos akmuo, kuris skirtas aukojimams. Bet mes d?l to ir nesigin?ijame ? m?s? aukuras yra akmeninis ugniakuras, pavadinimu ?Aukuras?. Jame u?kuriama ?venta ugnel? ir ?mogus, sukurdamas erdv?, j? ?krauna savo mintimis, sielos ?vara, pagarba.
– Kaip manote ar ?mogus pasirenka viet? ar vieta pasirenka ?mog??
– Mes to nei vienas ne?inome. ?is parkas radosi, kai mano mo?iut?s sesers ?eima persik?l? ?ia gyventi. ?is mi?ko plotelis, paveld?jimo teis?mis ir toliau lieka m?s? ?eimos, gimin?s dalis. Mano t?tis su savo broliu, besvarstydami k? daryti su ?iuo mi?ku, pri?jo prie parko id?jos. Jiems ? rankas pakliuvo brit? antropologo Tylor?o knyga, kurioje buvo ra?oma apie carin?s Rusijos ?iaur?s vakaruose gyvenan?ius baltus. Tad viskas po truput? ?m? ry?k?ti, atsirasti, atsikurti. Patrimpas, Perk?nas ir Pikulas ? trys pr?s? dievai?iai, kurie sujungia dang?, ?em? ir po?emius. ?iame parke jie sudaro trikamp?: Perk?nas stovi Ramov?je; jam i? de?in?s, pavasaryje – Patrimpas ant kalnelio; o ? kit? pus? Pauk??i? takui, kair?je esan?ioje dauboje ? Pikulas. Ten yra juodas, gele?ingas pelki? vanduo.
– Ar myli Perk?nas ?? park?? Ar jau?iate jo buvim?? Palaim??
– ?iaip jis yra griausmavaldys, stichijos valdovas, bet jei mes ?ven?iame koki? ?vent? ? Rasas, lygiadienius, tai bent jau kol kas, eil? met?, ka?kokia kanceliarija i? vir?aus mums duoda ?vies?, palank? or?. Dabar mes pri?jome 2012 metais pasodint? ??uol?. Tuomet jis buvo pusantro metro ?gio, dabar tikrai i?aug?s, i?silapoj?s. ??uolas yra Perk?no medis, ? j? labai da?nai trenkia ?aibas, kadangi ??uolas kiek stiebiasi vir?un, tiek neria ?emyn, ?aknys lyg ?akos, tod?l jis labai geras laidininkas. Ai?ku, trenkia ir ? liepas, klevus ar auk??iausius med?ius toje erdv?je, – sako pa?nekovas, vesdamas mane m?lyn?mis apkibusi? kr?meli? paklotu, – pa?velkite ?ia yra pu?is, kuri yra trenkta ?aibo. Apsidairykite aplinkui ? ?i pu?is n?ra auk??iausia, ?alia jos yra daug auk?tesni?.
– Kod?l Perk?nas i?sirinko b?tent ?it? pu??? ? klausiu steb?dama aplinkui labai keistus, daugiakamienius med?ius, aplink t? ypating? pu??, ratu i?sirikiavusias kitas pu?is ir vis? erdv? gaubian?i? misti?kos paslapties skraist?.
– O kaip manote J?s? – man klausim? peradresuoja pa?nekovas.
U?simerkiu… Vaizdai akimirksniu skrieja ka?kur atgal, ? tol?. I?nyksta med?iai, prapuola samanos ir prie? akis i?nyra nuostabiai gra?i pievel?. Ten s?di merginos, jos pina vainikus, ka?k? dainuoja, juokiasi. Vienai i? j? pasiper?a dievaitis, ne?inau Perk?nas ar jo artimas draugas, bet mergina j? atstumia. Draug?s kvatoja. Pa?emintas ir atstumtas jis pasitraukia, bet neu?mir?ta. ?iauri neapykanta suliepsnoja jo sieloje. Jis papra?o vis? diev? u?tarimo ir jie mergin? paver?ia pu?imi. Jos i?tikimiausios draug?s rateliu stoja ?alia, pa?ios virsdamos med?iais, kurie j? saugos. Iki dabar, neatleid?s pajuokos ir i?davyst?s, Perk?nas j? baud?ia. Iki dabar i?tikimiausios draug?s j? saugo, tod?l ji ? su?eista, palau?ta, bet vis dar gyva ir nenugal?ta stiebiasi ? vir??…
– Tematydami tik t? vien? d?lion?s dal?, kurioje gyvename, mes tiek daug ne?inome, – sakau pa?nekovui, pasakodama k? tik prie? akis nusileidusi? istorij?.
– O kod?l b?tent mergina, moteris? ? klausia Julius.
– Ne?inau, bet juntu, kad moteris, turb?t, per visus am?ius yra labiausiai nukent?jusi, labiau nei vyras. Ji da?nai teisiama u? i?vaizd?, raganavimus, meil? ar nemeil?. Nors moteris yra prad?ia, gyvyb?, ?em?, gamta, be moters juk niekas nejud?t? ? ji vis tiek yra tarsi antra po vyro, n?ra visi?kai lygiai tiek pat lygiateis?. Ir vis tik ?ia ? ?ioji pu?is yra moteris, mergina ir jos draug?s, kuri? niekas nesugeb?jo sutrypti. ?ia, turb?t, ir gl?di moters paslaptis, stipryb? ir didingumas. Palau?ta, bet nenugal?ta, net ir paversta med?iu.
– Na, mitologini? b?tybi? reikal? komisij? pirmininkai dar tur?t? aprobuoti bei pravesti redakcij? ?iai, k? tik gimusiai legendai, – ?ypsosi Julius.
– Tada nieko neteigiu, – stov?dama ?alia didingos pu?ies sakau a?, – teb?nie, galb?t taip buvo.
– ?tai ir pri?jome Dausas, ? kurias nuskris i?sivel?jusi dvasia arba siela, kartu su pauk??iais – stov?damas prie prieverpst?s pavidalo e?er?lio, auk??iausioje parko vietoje, – sako pa?nekovas.
– Mirties tema Lietuvoje, turb?t, labiausiai ignoruojama, tokia tarsi tabu, kas vyksta mirties akimirk? ar po jos – palikta kunigams, gal dar ?iek tiek medikams, tiesa jiems paliktas dar tas k?nas, kuriame pulsuoja gyvyb? ir kur? dar galima i?gelb?ti arba jau paliatyviosios medicinos atveju ? palengvinti kan?i?, skausm?. ?mogus ateina i? vandens ir i?eina su vandeniu ? k?nas i?eidamas savimi nusiprausia, i?skirdamas specifin? ?alt? prakait?, taip pat paskutin? stiklin? vandens, kuri? ka?kas paduoda, kad suvilgyt? l?pas. Viskas taip nat?raliai prasminga, jei tik stabtel?tume ir pasteb?tume. Tai kas gi yra Mirtis?
– Kol ?irdis plaka ? tol mes esame ?ia, kol siela turi k?n? ? tol jis gyvas. Mirtis yra gyvenimo dalis, nes gyvenimo metu ji ir ?vyksta. Mirtis ? tai virsmas. ?tai esame ant tilto, ant kurio Veliona savo rankomis paima v?l?, sveria gerus ir blogus darbus, Velinas atveria vartelius ir v?l? vedama link po?emio; tiksliau m?s? k?nas ten eina, o v?l? i?eina ? Pauk??i? tak?. Bet v?l? dar kur? laik? b?na kupina ?io gyvenimo ?sp?d?i?, prisiri?im?, ka?koki? nuod?mi?, jai sunku ant ?irdies. K? mums reikt? padaryti? Galb?t prad?ti vel?tis jau dabar? Dabar susiraskime po akmenuk? ir laikydami delne su?ildykime. Sen? senov?je tokio kaip dangaus nebuvo, ?mogus buvo susij?s su ?eme, j? dirbo, gyveno ir ?inojo po?em?. ?tai mes at?jome prie daubos, kupinos vandens ? nuleiskite galv? ir pa?velkite, k? matote? ?ia juodas vanduo, taip vadinamas po?emis, k? jame matote?
– A? matau dang?, – sakau, ?velgdama ?emyn.
– Rei?kia ?i?r?dama ?emyn, J?s matote vir??. Pam?ginkime daryti prielaid?, kaip senov?je ?mogus, nei?man?s fizikos d?sni?, suprato atspind?. Lyg anapusiniame pasaulyje viskas taip pat, tik ?emyn galva. Kaip danguje, taip ir ant ?em?s. Su kuo tapsi ? tuo ir patapsi. Ar su?ilo J?s? akmen?lis? – netik?tai klausia Julius.
– Taip, jau su?ilo.
– O kas yra ?iluma? Tam tikra energijos perdavimo forma. ?iluminis laidumas, kaip energijos perdavimas i? vienos med?iagos ? kit?. Pamenate, sakiau ? v?l? sunki, negali pakilti ? simbolin? vir??, nes ant ?irdies akmuo? Mes juk eidami per gyvenim? tiek visko pridarome, tiek prisivelkame paskui save ir kas tada? I?eisime, net nepasteb?sime, kad jau i??jome ir nebeteksime laiko su visais reikalais susitvarkyti: ka?kam nepaskambinau, ka?kam neatleidau, su ka?kuo nesusitaikiau. Tas akmuo ant ?irdies, moralinis skausmas. Did?iausia nuod?m?, turb?t, puikyb?. Dabar atrodo kas a? toks, kad ka?kam paskambin?iau, kad u?baig?iau ka?kok? reikal?, jei galvoju, kad jis ant man?s pyksta arba a? jam pykt? laikau? Kas a? toks, kad dabar im?iau ir ka?kam atleis?iau? ?ia visa m?s? kasdienyb?, kuri? su savimi velkuosi ir kuri? dar reik?s nusitempti ?ten?, ? an? pus?.
– O ji juk sveria, sunku tempti, – sakau, rankoje gniau?dama ma?yt? akmen?l?.
– Tai va, ?i?r?kite, kaip mes gra?iai nuo Perk?no pri?jome prie visos esaties, kuri? galima rasti vienoje erdv?je, viename mi?ke. ?iaip ?mogus, niekur u?sieniuose nebuv?s, savo ma?oje gry?ioje matydavo vis? pasaul?, gyvendamas taip, tarsi kiekviena diena b?t? paskutin?: eidavo miegoti ir ne?inojo ar kit? ryt? atsibus. D?l to senoliai tam ruo?davosi: kaldindavo karstel?, pasisi?davo sermeg?l?. Mirtis yra ateitis, nes mes gyvi ?ia ir dabar, o po akimirkos jau gali m?s? ir neb?ti. Tod?l mes ir ne?inome kas bus ateityje ir niekada, turb?t, to nesu?inosime. Mes esame taip apakinti gyvyb?s, kad da?nai pamir?tame jog ? m?s? gyvenim? ateis ?iema. Tod?l mes bijome, statom?s tabu ir i? to paskui plaukia depresijos, savi?udyb?s. Netur?dami su kuo palyginti gyvenimo, linkstame ? radikalumus. Arba savyje sukaupiame tiek daug to vadinamo ?g?rio?, b?name tokie geri, kad u?spaud?iame net savo demonus. O paskui staiga ?vyksta tokie sprogimai, kai ta u?spausta ?juodoji? erdv? prasprogsta visokiais socialiniais, politiniais, asmeniniais i?siver?imais. Mirtis priima visus ? ir ?ger??, ir ?blog??. Be mirties neb?t? ir gyvyb?s. Be ?iemos neateit? pavasaris. Be vieno n?ra ir kito. ?tai laikote su?ildyt? akmenuk? savo rankoje, pagalvokite kokiai min?iai t? ?ilum? nor?tum?te atiduoti ir atidavusi vien? slegiant? dalyk? ? paleiskite j? ? vandens daub?. Akmenukas ? tai tarpininkas, jis pasiims t? intencij?, t? skausm?, kur? ?d?site ir gr??in?s gamtai, atv?s. Taip dalel? ?ilumos, dalel? to ?ird? u?gulusio akmens jau bus atiduota. Taip pat veikia malda, i?pa?intis, meditacija. Mintis materializuojasi ? kur nukreipsi mint? ? tokia ji ir bus. Ai?ku, mes numesime t? nuod?m?, griek? ar skausm? simboli?kai, paleisime akmeniu. Bet fiziniame gyvenime viskas inerti?ka, tod?l reikia dirbti su savimi, kad viskas atlaisv?t?. Juk n?ra taip, kad persi?egnojau, tarsi atlikau veiksm? ir tuoj pat noriu rezultato. Ne, reikia dar padirb?ti. Numet?me akmenuk? ? padar?me simboli?k? gest? ir tai – vienas ?ingsnis link apsivalymo.
– Gal tai, kad jau vien prisiminei, susikaupei, apm?stei tai, kas tau spaud?ia ?ird? yra prad?ia to didesnio vyksmo, kuris prad?s vykti gyvenime? Juk gali b?ti, kad viskas susijudins?
– Taip, kai ?mogus apie tai prad?s galvoti, ka?k? daryti ? jo gyvenime ims ka?kas vykti. Juk mes ne per ?od?ius, o per veiksm? formuojame savo pasaul?vok?, savo minties krypt?. Da?niausiai tie, kurie daug ?neka, bet nieko nedaro ? nesikei?ia patys savaime. Reikia veiksmo.
– A?i? Jums labai u? pokalb?, kelion? ir laumes, kurios tebesaugo ?ios erdv?s magij?.
Kalbino Jurga Valery
