Kra?to apsaugos ministerijos pateikt? ?aukimo ? privalom?j? karin? tarnyb? reform? ??vyturys? papra?? pakomentuoti karybos specialist?, buvus? Lietuvos kariuomen?s vad?, generol? leitenant? Vald? Tutk?.
-Kaip j?s vertinate naujas Kra?to apsaugos ministerijos iniciatyvas keisti jaunuoli? ?aukimo ? ?alies ginkluot?sias paj?gas tvark??
-Diskusij? apie visuotin? ?aukim? reikt? prad?ti. Ta?iau jeigu tai b?d? diskusija apie pa?i? kariuomen?s reform?, o tai jau vidinis jos reikalas. ?ie klausimai susij? su tam tikromis slaptumo ?ymomis. Reformos pa?ioje kariuomen?je netur?t? b?ti per daug pla?iai visuomen?je aptarin?jamos.
D?l ?aukimo ? karo tarnyb?, tai ?ios permainos kaip tik tur?t? b?ti labai pla?iai aptariamos. Tod?l, kad tai lie?ia pa?i? visuomen?. Tai jau n?ra vien tik kariuomen?s vidinis reikalas. Tokie dalykai kaip visuotinio pasiprie?inimo koncepcija, ?aukimas ? privalom?j? karin? tarnyb? ? svarb?s mums visiems.
Kadangi pateikt? projekt? neteko matyti, komentuoti reform? i? savo profesin?s pus?s b?t? sud?tinga. Ta?iau i? savo asmenin?s patirties galiu pasakyti, jog karo prievol?s trumpinimas ? tai labai abejotinas dalykas. D?l to gali i?augti ir ?aukimo sistemos ka?tai. Kario parengimo lygis per trumpesn? laik? b?t? sunkiau pasiekiamas.
Kai kalbame apie vad? kursus, auk?tuosius mokslus baigusiems jaunuoliams m?s? ?alyje pana?i tvarka jau egzistavo. Tuo metu, kai ?jau Lietuvos kariuomen?s vado pareigas, o kra?to apsaugos ministru buvo Juozas Olekas, auk?t?j? mokykl? studentai tur?jo galimyb? savanori?kai prisijungti prie ?alies gynybos ir baigti atitinkamus mokymus. Jie ?sigydavo karin? specialyb? bei gaudavo atsargos karininko laipsn?. Tokias galimybes vertinau ypatingai teigiamai d?l dviej? prie?as?i?: jaunuoliai turi galimyb? gauti atsargos karininko laipsn?, o kitas dalykas ? dalis j? pasilikdavo tarnauti kariuomen?je.
Mano po?i?ris toks, kad ?ios sud?ties Seimui visuotinio ?aukimo klausimo nereik?t? svarstyti, nes tai politin?s atsakomyb?s klausimas. Ir kitas dalykas ? ?i koncepcija tur?t? b?ti labai pla?iai diskutuojama su visuomene. Ta?iau naujojo Seimo kadencijos prad?ioje ?aukimo reforma gal?t? b?ti prad?ta svarstyti.
?iandien naujos koncepcijos svarstymas yra abejotinas, nes politin? situacija ? ne pati geriausia permainoms. Tod?l, jeigu ?statymo pataisos jau registruotos, kol kas vert?t? susilaikyti nuo tolesnio svarstymo ir j? pri?mimo bent jau ?ios kadencijos Seime. Taip pat b?tina diskutuoti su visuomene bei skirti reformos ?gyvendinimui ilgesn? laikotarp?.
-Kaip vertinate Generalin?s prokurat?ros prad?t? tyrim? d?l ministro A. Anu?ausko galimo slaptos informacijos nutekinimo?
-Man daug teko bendrauti su NATO ?ali? gynybos ministrais, kariuomeni? vadais, gal? gale man pa?iam teko vadovauti Lietuvos kariuomenei. Ar daug i? man?s gird?jote apie tai k? planuojame daryti? Turb?t, kad ne. Karyba yra tokia sritis, kai vie?umas gali b?ti ribotas. Gynybos planas ? riboto naudojimo dokumentas.
Kalbant apie dabartin? ministr?, tai mano po?i?riu jis grei?iausiai sunkiai suvoki? k? gali ir ko negali kalb?ti tokio lygmens ?alies pareig?nas. Gal? gale tai jau nebe pirmas kartas. Dar karo Ukrainoje prad?ioje jis pasidalino informacij?, kurios negal?jo vie?ai skelbti d?l susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu vietos, jog jis yra prie?o taikinys Nr. 1. Dabar ? istorija su voki?kais tankais.
-Politikai, ypa? i? opozicini? partij? ?taria, jog diskusijos d?l ?auktini? reformos inicijuojamos tam, kad atitraukti visuomen?s d?mes? nuo rimtesni? dalyk??
-Yra ir daugiau tem?. Pavyzd?iui paminklo Justinui Marcinkevi?iui statymo klausimas. Tuo tarpu u? nugaros vyksta visai kiti dalykai. Stebint situacija i? ?alies, man darosi akivaizdu, kad tai i? ties? yra d?mesio nukreipimas. Tai gali b?ti susij? su Lietuvos gele?inkeli?, gal Klaip?dos uosto bei kit? strategini? ?moni? privatizavimo klausimais, o kur dar ?vietimo, sveikatos reformos, ?Ignitis?, energetikos reikalai, d?l kuri? nesu specialistas ir negal??iau pla?iai komentuoti.
Kalbino Gintaras Mik?i?nas
