Da?niausiai su?inojus onkologin?s ligos diagnoz?, pirmoji reakcija ? ?i? ?ini? yra ?okas. ?mogus negali patik?ti, kad tai atsitiko b?tent jam, j? u?gri?na did?iul? psichologin?, emocin? ir fizin? na?ta.
Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas ?mogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ?m? ir sugriuvo?
I?samiau apie da?niausius sunkumus ir sveikatos stiprinim? kalb?jo Nacionalinio v??io instituto (NVI) gydytoja psichiatr? dr. Giedr? Bulotien?.
Pirmoji reakcija pama?u nusl?gsta
Dr. G. Bulotien?s teigimu, apie v??io diagnoz? su?inoj? pacientai da?niausiai sako: ?Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.? Turi praeiti nema?ai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su ?ia liga.
?Garsi ?veicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross i?skyr? keturias emocinio prisitaikymo prie v??io ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. V??io ligos atveju neb?tinai visos ?ios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios i? j? gali b?ti vienu metu. Atskirais atvejais ?ios reakcijos, ypa? depresija, gali pasireik?ti itin stipriai arba u?sit?sti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali reik?ti ir specialist? ? psicholog? ar gydytoj? psichiatr? ? pagalbos?, ? sak? ji.
Gydytoja psichiatr? pa?ym?jo, kad v??io liga paveikia ne tik psichologin?, bet ir socialin? ?mogaus funkcionavim?, neretai pasikei?ia paciento ar pacient?s vaidmuo ?eimoje: ?Jei ?mogus dirba, jis nei?vengiamai turi spr?sti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus d?l i??jimo i? darbo ar per?jimo ? lengvesn?. B?na, kad ?mogus kur? laik? negali atlikti ?prast? buities darb?.?
Ta?iau pacientams ir jo ?eimos nariams ?ioje situacijoje gali pad?ti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotien?s, socialinis darbuotojas ?vertina situacij?, paai?kina paciento teises, pataria, d?l koki? lengvat? ir pagalbos jis gali kreiptis, kad u?sitikrint? sau pakankam? materialin? funkcionavim?.
?Svarbu suvokti, kad, nors v??io liga yra didel? psichologin? trauma, kad ir kokia stipri b?t? pirmoji emocin? reakcija ? v??io ligos nustatym?, palaipsniui ji nusl?gsta. Psichologijoje yra terminas ?potrauminis augimas?. Tai rei?kia, kad didel? dalis ?moni? ne tik s?kmingai ?veikia kriz?, bet net ir psichologi?kai sustipr?ja, ?gauna daugiau psichologinio atsparumo?, ? kalb?jo gydytoja psichiatr?.
Nevert?t? sl?pti savo emocij?
Su?inojus v??io diagnoz?, pirmiausia, labai svarbu b?ti atviram pa?iam sau.
?Nereikia rodyti laimingo veido, jeigu tuo metu taip nesijau?iate. Patartina atvirai kalb?tis su artimiausiais ?mon?mis apie savo lig?, dalytis jausmais, kadangi tai padeda jausmams ?prasiventiliuoti?, su?veln?ti?, ? rekomendavo dr. G. Bulotien?, pridurdama, kad kartais pacientai nenori emoci?kai apkrauti artim?j?, nes ?jiems ir taip sunku?, ta?iau tokia taktika da?niausiai nepasiteisina.
?Da?niausiai sergan?iajam nepavyksta visi?kai nusl?pti savo jausm?, ir artimieji visgi nujau?ia, k? jis galvoja, kaip jau?iasi. Vaikai pajunta mamos ar t??io emocijas ir gali patys sugalvoti dar baisesni? dalyk?, jeigu jiems nebus suprantamai paai?kinta. Kartais pacientai apie savo diagnoz? nepasako seniems t?vams, nenor?dami j? jaudinti. Visgi, kaip pasteb?jau i? savo ilgamet?s praktikos konsultuojant v??iu sergan?ius pacientus, da?niausiai artimieji sugeba priimti v??io diagnoz?, susitvarkyti su kilusiais jausmais ir ateityje gali pad?ti ir palaikyti pacient?. Sutuoktinio ar suaugusi? vaik? pagalba gali b?ti labai naudinga, nuve?ant ? gydytojo vizitus ar nuperkant ir paruo?iant maist??, ? ai?kino gydytoja psichiatr?.
Ji pabr???, kad anks?iau ar v?liau artimieji vis tiek su?inos apie v??io lig? ir gali jaustis ?skaudinti, kad jiems nebuvo pasakyta anks?iau. Jeigu artim?j? emociniai i?gyvenimai labai gil?s, jiems svarbu i?dr?sti kreiptis ? psicholog?, kad pad?t? susitvarkyti su u?griuvusia situacija. Jeigu atsiranda nuolatin? nemiga ar nerimas, gali b?ti reikalingas medikamentinis gydymas.
Vidinio darnos jausmo svarba
Anot gydytojos psichiatr?s, norint stiprinti savo sveikat?, tiek sergan?iajam, tiek ?eimos nariams yra svarbiausia nepamir?ti savo emocin?s ir psichologin?s b?kl?s.
?Moksliniais tyrimais ?rodyta, kad pacient? artim?j? nerimas, depresi?kumas ir kiti parametrai statisti?kai blogesni, lyginant su bendr?ja populiacija. O pacientai, kuri? geresn? psichologin? b?kl?, geriau pakelia prie?v??in? gydym? ir patiria ma?iau ?alutini? rei?kini??, ? kalb?jo ji.
NVI atliktame kr?ties v??iu sergan?i? moter? tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios labiau jau?ia vidin? darn?, patiria statisti?kai patikimai ma?esn? su sveikata susijusios gyvenimo kokyb?s pablog?jim? ir ma?iau ?alutini? rei?kini? po kr?ties operacij? nei moterys, kuri? vidin?s darnos jausmas ?emesnis.
?Noriu pabr??ti reabilitacijos, taip pat ir psichologin?s bei socialin?s pagalbos, svarb? po v??io gydymo. Fizin?s medicinos ir reabilitacijos komanda ? kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, masa?uotojai, fitoterapeutai, dietologai ir kiti specialistai ? gali s?kmingai pad?ti pacientams pagerinti savijaut? ir kiek ?manoma sugr??ti ? iki ligos buvus? funkcionavim?, ? teig? dr. G. Bulotien?. ? Labai svarbu prisiminti, kad dvasin? ir psichologin? sveikata yra ne ma?iau svarbi negu fizin? ir, esant poreikiui, reik?t? kreiptis ? specialistus, kurie pad?s ?veikti v??io baimes.?
Daugiau naudingos informacijos, susijusios su onkologin?mis ligomis, galima rasti NVI interneto svetain?je www.nvi.lt. Apie tai, kaip ?veikti emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus bei kokios yra nemokamos pagalbos galimyb?s Lietuvoje, galima rasti interneto svetain?se www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.
