?iemet, rugpj??io 31 dien? min?sime Laisv?s dien?, ta?iau ?? kart? ?vent? ? jubiliejin?. Lygiai prie? 30 met?, paskutin? vasaros dien? sovietin? armija buvo i?vesta i? Lietuvos.
Rusijos armijos i?vedimo klausimas buvo i?keltas i? karto po Lietuvos nepriklausomyb?s atk?rimo 1990 m.. Prireik? dar pusketvirt? met?, kol paskutiniai soviet? kariai paliko ?al?.
Lietuva pasinaudojo susiklos?iusia politine situacija ? tuo metu SSSR prezidentas M. Gorba?iovas su JAV prezidentu D?ord?u H.W. Bu?u pasira?? ginkluot?s ma?inimo sutart?. Tuo metu Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota ma?daug penkios soviet? divizijos ? apie 35 000 kari?, ma?daug 3 000 tank? ir ?arvuo?i?, beveik 200 l?ktuv?. ?alia Plateli? buvo laikomos raketos, galin?ios ne?ti branduolin? u?tais?.
Rusai m?gino gudrauti
Derybos d?l kariuomen?s i?vedimo prasid?jo 1992 met? saus?. Pirmas i?vestas okupacin?s kariuomen?s dalinys, tai buvo raketinis divizionas, dislokuotas Vilniaus pakra?tyje, Mick?nuose, 1992 met? vasario pabaigoje. Ta?iau tai buvo tik i?vedimo imitacija, nes konkretus kariuomen?s i?vedimo grafikas su Rusija buvo pasira?ytas t? pa?i? met? rugs?jo 8 d.
Rusijos dalini? i?vedimas vyko keturiais etapais. Procesas nebuvo sklandus. Rusijos pus?, bandydama i?sider?ti ?vairi? nuolaid?, ne kart? skelb?, kad kariuomen?s i?vedimas yra stabdomas. Ta?iau Lietuvos derybininkai ? kompromisus n?jo.
2002 met? pavasar? Rusijos karin? vadovyb? Lietuvoje v?l prad?jo gudrauti. Pagal susitarim? buvo u?drausta ? Rusijos karinius dalinius Lietuvoje ?ve?ti ?auktinius kareivius, ta?iau rusai tai dar? nelegaliai gele?inkeliais ir oro transportu, nes es? tr?ko personalo. Lietuvos SKAT savanoriams teko bud?ti prie dalini? ir kontroliuoti j? prieigas, kad b?t? laikomasi susitarim?. Buvo ir rimtesni? incinent?.
Visus nesklandumus, kilusius i?vedant Rusijos kariuomen?, Lietuvos Vyriausybei pavyko i?spr?sti deryb? keliu, pasinaudojant ?vairiais politiniais, net ir priva?iais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpj??io 31 d., kaip ir buvo numatyta apiej? ?ali? patvirtintame grafike, Rusijos kariuomen?s i?vedimas i? Lietuvos teritorijos buvo baigtas.
Paskutinio Rusijos karinio dalinio i?lyd?tuv?s 1993 metais rugpj??io 31 d. vyko Kaune. T? dien? ?an?iuose, netoli ?Drob?s? fabriko esan?iame garnizone teko dalyvauti paskutinio Rusijos kario palyd? ceremonijoje. Ant gele?inkelio platform? buvo pakrauti tankai, ?arvuo?iai, kita technika, o keleiviams ve?ti skirtuose vagonuose ? buvo ?sitais? kariai bei personalo karininkai, kurie jau buvo pasiruo?? vykti ? Pskov?.
?domios istorin?s detal?s
Tuo metu Lietuvos prezidentu buvo Algirdas Mykolas Brazauskas. Seimo pirmininku ? ?eslovas Jur??nas. Seimo daugum? sudar? LDDP, buv? komunistai. Kra?to apsaugos ministru buvo Audrius Butkevi?ius, kuris ?jo ?ias pareigas iki 1993 met? spalio 10 d. V?liau kra?to apsaugos ministru buvo paskirtas LDDP narys Linas Linkevi?ius. Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininku dirbo ra?ytojas Vytautas Petkevi?ius, kuris v?liau para?? ?Durni? laiv??.
1993 m. ?an?iuose kalb? sak? Seimo pirmininkas ?. Jur??nas, priklaus?s tuometinei LDDP partijai. Sunku prisiminti kalbas, kurios buvo pasakytos tose i?kilm?se, pra?jo daug laiko, ta?iau ilgam atmintyje i?liko nuotaika, tiek i?vykstan?i? rus? kari?, tiek juos palydin?i? lietuvi?. Veiduose buvo ?ypsenos ir ka?kokios atomazgos jausmas. T? dien?, kaip ra?? spauda, Kaune ne?vyko nei vienos provokacijos, nusikaltimo ar incidento. Tiesa, tada liko nei?spr?stas vienintelis klausimas ? karinis tranzitas ? Karaliau?i?.
Prie? 30 met? Lietuva pademonstravo, kad galima pasiekti sprendim? i?vesti okupacin? kariuomen? i?skirtinai derybomis, tvirtai laikantis principini? pozicij?. Kariuomen? i? Lietuvos buvo i?vesta vieneriais metais anks?iau nei i? Vokietijos, Latvijos ir Estijos.
U?ra?? Gintaras Mik?i?nas
