Gyvosios istorijos festivaliuose, renginiuose bei tautodail?s mug?se galima sutikti moter?, kurios prekybin?je palapin?je gausu margaspalvi? nam? gamybos l?li?. Moteris prisistat? esanti Laima Paksait?. Labai gird?ta pavard?. Taip, Laima prisipa?ino, kad su Prezidentu Rolandu Paksu sieja giminyst?s ry?iai, jis yra tikras pusbrolis. J? t??iai ? tikri broliai, kil? nuo Abak? kaimo, Kretingos rajone, visai ?alia Kartenos piliakalnio.
Jos prekystalyje puikuojasi deivi?, laumi? ar ?iaip tautiniais r?bais apr?dyt? l?li? kolekcijos. Tai visai ne skudurin?s Onut?s. Tai ka?kas daugiau ir giliau. Vieniems tai gali atrodyti kaip gili filosofija, kitiems kaip magija, tretiems ? kaip modernusis menas ar paprasti ?aislai. Kiek ?moni?, tiek nuomoni?. Papra?yta ?iek tiek pla?iau papasakoti apie k?ryb? ji prisipa?ino, jog esanti ragana. Ta?iau apie raganas, anot jos, m?s? visuomen?je sklinda klaidingi ?sitikinimai bei stereotipai. Apie juos v?liau, bet i? prad?i? apie l?les.
?I? prad?i? susidom?jau tradicini? lietuvi?k? amat? meistr?s Astos Vandyt?s darbais, – apie savo k?rybinio kelio prad?i? kalb?jo l?li? k?r?ja.
Anot jos, ?i ?ymi Lietuvos tautodailinink? ? internet? buvo ?k?lusi daug informacijos apie vytini? juost? pynim?. ?Tod?l i? prad?i?, kaip kokia liga u?sikr??iau juost? pynimu. Tos juostos pinamos, o ne aud?iamos, nereikia joki? stakli?. Tai galima daryti bet kur, gamtoje ar namuose, jeigu yra tam laiko ir noro?, – d?st? tautodailinink?.
L?l?s tiesiog ?trauk?
V?liau, pasakojo moteris, prad?jo dom?tis l?l?mis, daug skait?, ?i?r?jo video film? ir ka?kas atsitiko. ?i veikla tiesiog ?trauk?. Tai buvo 2013 metai.
?Apie l?les daugiausia informacijos radau, deja, ne lietuvi? kalba. Lietuvi?kai informacijos apie tai beveik nebuvo, i?skyrus skudurines Onutes, bet man toks variantas nepatiko?, – t?s? ji. – Prad?jau nuo dovanos an?kei Nauj?j? met? proga. Ir nuo to laiko ?miau kurti l?les?.
Moteris prisipa?ino, jog prie? tai daug met? dirbusi Lietuvos pa?to sistemoje. Beveik 14 met? – ?Oruvos? gamykloje, Ma?eikiuose. Dabar gyvena Narvai?iuose, Plung?s rajone.
Kokios jos rankomis pagamintos l?l?s yra pa?ios svarbiausios, brangiausios, L. Paksait? atsak?, jog pirmiausia tai yra deivi? kolekcija. Ji rodo Gabij?, ?emyn?, Medein?, Mild?, Aust?j?. Visos jos skirtingos, vis kitoki? spalv? ir charakteri?. ?alia puikuojasi laumi? kolekcija, pagaminta pagal Norberto V?liaus mokslinius darbus apie Lietuvos mitologij?.
Ar galima sudeginti Gabij??
L?li? k?r?ja nesusilaik? nepakomentavusi naujausi? ?vyki?. ?I?girdau, jog ?i? met? festivalyje ?M?nuo juodaragis? buvo sudeginta deiv? Gabija. Ar jie bent ?iek tiek protauja? Ar galima ugnies deiv? Gabij?, kuria garbiname kaskart kai u?degame ?eimos ugn?, imti ir sudeginti? A? nesuprantu, kod?l jie taip padar?? Taip nepagarbiai elgiantis su ugnies deive, j? sudeginant, galima prisi?aukti daug b?dos ir netgi didel?s b?dos. Juk Gabija ? m?s? ?eimos ?idinio saugotoja. Tai galima nebent sulyginti su krik??ioni?ka tradicija, kai buvo deginamos raganos?, – kalb?jo moteris.
Prisistatydama pati esanti ragana L.Paksait? sako, jog ?mon?s es? yra ?bauginti pasakomis bei legendomis apie raganas. Neretai jie bijo pa?io ?od?io ?ragana?. I? ties?, pasak tautodailinink?s, tai yra reginti moteris. Raganavimas tai yra tas pat ?iuolaikinis mokslas, materialaus pasaulio pa?inimas, tai geb?jimas objektyviai liudyti k? m?s? akys regi aplinkui. ?iuolaikin? psichologija tai vadina mentalizm?.
Pasak moters, yra kelios knygos, kurios gr?stos istoriniais faktais. Pirmiausia tai ?Ragan? k?jis?, kur? para?? du vienuoliai dominikonai i? Kelno. ?i knyga yra i?samus inkvizitoriaus vadov?lis, pirm?kart i?spausdintas 1487 metais. Taip pat ji pamin?jo lietuvi? autoriaus Juozo Jurginio mokslin? darb? ?Ragan? gaudymo ?imtmetis?. Knyga i?leista 1984 metais. Pasak L.Paksait?s, ?iose ir kitose knygose apra?oma, kaip vyko teism? procesai bei egzekucijos Lietuvoje prie? kelis ?imtus met?. Es? viduram?iais, teismuose nuosprend?ius lemdavo dvasinink? ?odis, jog viena ar kita moteris yra ?tariama raganavimu, tai yra blogis. Remiantis vien tik apkalbomis ir gandais niekuo d?tos moterys ir merginos buvo suimamos ir deginamos ant lau??. Taip buvo vykdomas totalus genocidas, ?monijos genetinio fondo naikinimas.
I? ties? ragana yra toks ?mogus, kuris pa??sta gamt? ir stengiasi kiekvienam ?mogui pad?ti. Vienos padeda ?ol?mis, kitos ? i?mintimi ar patarimais. Ta?iau puikiai i? istorijos ?inome, kad ant lau?? degino ne tik raganas, bet ir apskritai kitatikius, kitamin?ius, mokslininkus, atstronomus, gydytojus. Did?iausi ir ?inomiausi ?monijos istorijoje mokslininkai, fizikai, chemikai, tokie kaip Pitagoras, Paskalis, Hanemanas, Niutonas ? buvo mistikai, magai, alchemikai.
Kod?l Europoje kilo maras?
Jis kilo d?l ?moni? tamsos. Buvo tokie laikai, kai ?mon?s naikino kates, kaip neva ragan? ar ??tono pagalbininkes. Ta?iau po to kaimus ir miestelius u?klupo ?iurk?s, o ?iurk?s ne?ioja bubonin? mar??, – kar?i? ?monijos istorij? primin? L.Paksait?.
?mogus, anot jos, padaro daug baisi? dalyk? d?l tamsumo, d?l ne?inojimo. Tams?s dalykai visiems i?lieka atmintyje, o ?vies?s – grei?iau u?simir?ta.
?Kartais ?mon?s i? nei?manymo klausia, kod?l tavo l?l?s be veid?? Gal ?ia Vudu? Tada a? klausiu, o ar j?s ?inote, kas yra vudu? Visi i? siaubo roman? bei kino film? ?ino, kad tai baisus b?das pakenkti, nubausti, adat?l?mis subadant aukos k?n?. Tuo tarpu vudu yra liaudi?kas, i? Afrikos kil?s ?amanizmas. Tai yra labai plati ?ini? sritis, turinti ne tik legendomis apipint? tamsi?j? savo pus?.
Kaip gimsta Laimos l?l?s?
Si?dama l?les L. Paksait? i?band? labai daug metod?. Pirmiausia l?l? yra suvyniojama ant gyvyb?s med?io, t.y. obels arba kriau??s ?akel?s. Jeigu pa?velgsime ? senovinius ?kio rakandus: indus, langines, u?uolaidas, audinius ir t.t., tai visur rasime gyvyb?s med?. Jame yra svarb?s du aspektai ? ?em? ir dangus. Tai ir l?l?se, j? drabu?i? akcentuose tai atsispindi.
?Reik?jo galvoti kad plaukai gra?iai atrodyt?, kad audiniai nesipe?iot?. Tad mano l?l?s daromos ?vyniojimo b?du. Nieko nereikia si?ti. Nieko nereikia badyti. Man nepriimtina, kai l?les si?namos adatomis. Mano l?l?se viskas ant tos obels ar kriau??s ?akel?s vyniojama. Drabu?iai daromi atskirai. Ir tik tada l?l? aprengiama.
Apranga taip pat atitinka gyvyb?s med?io elementus. I? prad?i? vanduo, paskui vanduo skaidr?ja, i?kyla ?em?s pavir?ius, i? ?em?s dygsta augalai, ?ydi, noksta, mezga vaisius, o galiausiai – nyksta. Po to ciklas v?l kartojasi.
