Pri?mus reikalingus teis?s aktus, sveikatos prie?i?ros ?staig? reforma ?eng? ? ?gyvendinimo etap?. ?i? vasar? prad?jo veikti vieninga nacionalin? Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprint? visuomen?s sveikatos institucij? tinklas bei kompetencij? centrai, prad?ti steigti savivaldybi? sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografi?kai prieinamas ir kokybi?kas paslaugas teikiantis ligonini? tinklas.
?Vie?ojoje erdv?je pasigirsta nuog?stavim?, kad visos sveikatos prie?i?ros paslaugos sutelkiamos penkiose did?iosiose ligonin?se, o rajon? ligonin?s bus u?daromos. Nor?tume nuraminti gyventojus, kad tokie nuog?stavimai neturi pagrindo, jokios ligonin?s nebus u?daromos. Sud?tingiausios proced?ros, reikalaujan?ios brangios ir inovatyvios ?rangos bei auk??iausio lygio specialist? kartu su vis? lygi? pagalba, bus telkiamos tretinio lygio bei regioniniuose kompetencij? centruose, kuriuose veikia universiteto ir respublikin?s ligonin?s ? Vilniuje, Kaune ir Klaip?doje ir penkiuose regionuose. Antrinio lygio ligonin?s, teikian?ios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, veiks Lietuvos regionuose ir de?imtyje apskri?i? ir taip bus tolygiai prieinamos visiems ?alies gyventojams.
Rajon? ligonin?se ma??jant gyventoj? skai?iui ir stacionarini? paslaug? poreikiui, neu?imamos, bet i?laikymo reikalaujan?ios stacionarin?s lovos bus palaipsniui transformuojamos ? kokybi?kas ir veiksmingas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikiant ma??ja komplikacij? bei hospitalini? infekcij? rizika ir sudaromos galimyb?s pacientui grei?iau pasveikti, kartu spar?iai ple?iant ambulatorini? paslaug? prieinamum? ir u?tikrinant b?tinas stacionarines paslaugas. Jokios ligonin?s nebus u?daromos?, ? teigia sveikatos apsaugos viceministr? Danguol? Jankauskien?.
Nesud?tingoms sveikatos b?kl?ms gydyti skirt? dienos stacionaro paslaug? skai?i? iki 2030 m. ketinama padidinti iki 50 proc., dienos chirurgijos paslaug? apimtis ? iki 30 proc., lyginant su 2019 m. duomenimis. Teigiamos tendencijos stebimos jau dabar ? Valstybin?s ligoni? kasos (VLK) duomenimis, palyginus ?i? paslaug? 2019 ir 2023 m. I pusme?i? duomenis, dienos stacionaro paslaug? suteikta 13 proc. daugiau, dienos chirurgijos ? 11 proc. daugiau.
Saugias, kokybi?kas ir prieinamas stacionarines sveikatos prie?i?ros paslaugas gyventojams u?tikrins tolygiai i?d?stytas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikian?i? ?staig? tinklas. Geografi?kai jis organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios prie?i?ros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams b?t? pasiekiamos per 60 minu?i?. Tinklo ?staigoms taip pat keliami reikalavimai teikti daugiau nei vieno profilio paslaugas, u?tikrinti Vyriausyb?s nutarimu nustatytus kokyb?s reikalavimus ir teikti skubi?j? medicinos pagalb? vis? par?. Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikian?i? ?staig? tinklas bus suformuotas iki 2025 m., iki tol ?staigos turi laiko pasiruo?ti poky?iams ir ?gyvendinti nustatytus reikalavimus.
Daugel? sveikatos problem?, kurias Lietuvoje ?pratome spr?sti guldydami pacientus ? ligonines, galima i?spr?sti ambulatorin?mis s?lygomis. Tai rodo i?vengiam? hospitalizacij? skai?ius, kuris 2019 m. Lietuvoje siek? 31,4 atvejo t?kstan?iui gyventoj? ir yra vienas auk??iausi? rodikli? Europoje. Tod?l vienas i? sveikatos prie?i?ros ?staig? reformos prioritet? yra ambulatorin?s grandies stiprinimas, stiprinant ?eimos gydytojo komand?, ple?iant asmens sveikatos paslaug? ? namus spektr?, kuriant savivaldybi? sveikatos centrus ir ple?iant ambulatorines konsultacijas gyventojams.
Naujov? ? Savivaldyb?s sveikatos centras ? tai sveikatos prie?i?ros paslaug? organizavimo forma, kuri padeda sujungti ? vien? tinkl? bazines, t. y. b?tiniausias paslaugas, kuriomis gyventojai naudojasi da?niausiai: pirmin?s ir antrin?s specializuotos ambulatorin?s sveikatos prie?i?ros, psichikos sveikatos, odontologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos stacionaro, ambulatorin?s chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarin?s sveikatos prie?i?ros, visuomen?s sveikatos prie?i?ros ir kitas paslaugas. Sveikatos centrai pad?s u?tikrinti gyventojams galimyb? bent 80 proc. sveikatos prie?i?ros paslaug? gauti ar?iau nam? ? savo arba gretimoje savivaldyb?je. Juose bendradarbiaudamos, o ne tik konkuruodamos, valstybin?s ir priva?ios, pirmin?s ir antrin?s, ambulatorin?s ir stacionarin?s, asmens ir visuomen?s sveikatos ?staigos gal?s geriau u?tikrinti vis? reikaling? paslaug? paket? savivaldyb?s gyventojams.
Savivaldyb?s sveikatos centras ?iemet jau prad?jo veikti ?ven?ioni? rajono savivaldyb?je, sujungus ?ven?ioni? rajono ligonin? ir ?ven?ioni? r. pirmin?s sveikatos prie?i?ros centr?. Iki ?i? met? pabaigos sprendimus d?l sveikatos centr? steigimo turi priimti visos ?alies savivaldyb?s, ?vertinusios vis? savo teritorijoje esan?i? gydymo ?staig? efektyvum?, ?iuo metu teikiam? paslaug? skai?i? ir j? prognozuojam? poreik?.
Sveikatos centruose pacientais r?pinsis i?pl?sta ?eimos gydytojo komanda, kuri? pilnai sukomplektuoti ketinama iki 2030 m. J? sudarys ?eimos gydytojas, bendrosios praktikos arba i?pl?stin?s praktikos slaugytojai, aku?eris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylink?s administratorius ir socialinis darbuotojas.
Paslaug? prieinamumui u?tikrinti diegiama pacient? pav???jimo paslauga, kuri bus prieinama pacientams, kurie d?l socialini? arba ekonomini? prie?as?i? negali naudotis asmeniniu arba vie?uoju transportu. Pilotinis pav???jimo projektas ?iuo metu vykdomas 20-yje ?alies savivaldybi?, o nuo 2024 m. liepos ?ios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje.
Toks racionalus, kokybi?kas paslaugas teikiantis ir tarpusavyje derinantis veiksmus d?l pacient? gerov?s sveikatos prie?i?ros ?staig? tinklas sugeb?s u?tikrinti prieinamas paslaugas visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Visgi tam bus reikalingi nema?i paslaug? vadybos ir tinklinio valdymo poky?iai, kuriuos ?sisavinti yra nema?as i???kis sveikatos prie?i?ros darbuotojams ir sveikatos paslaug? organizatoriams.
