? Seniausias vaik? dar?elis Lietuvoje buvo atidarytas 1848 metais. Jis veik? vokie?i? valdomoje Klaip?doje. Iki ?iol istorin?je literat?roje buvo teigiama, kad pirm?j? lietuvi?k? vaik? dar?el? 1905 metais Marijampol?je ?steig? ?v. Kazimiero draugija.Ta?iau neseniai ?vietimo istorijos tyrin?tojams pavyko aptikti ?inut?, kad pirmasis vaik? dar?elis lietuvi? vaikams buvo ?kurtas 1898 metais Kretingoje, grafo Aleksandro Ti?kevi?iaus dvare. Vaik? dar?elis veik? dvaro ligonin?s pastate, kuris tebestovi prie buvusio dvaro parko antrojo tvenkinio.
Ligonin?je dvaro gydytojas nemokamai gyd? kume?ius ir j? ?eim? narius. Tame pa?iame pastate senoji grafien? Sofija Ti?kevi?ien? ?k?r? prieglaud? vieni?iems seneliams, na?lai?iams ir pamestinukams. I?laikant prieglaud? grafienei daug pad?davo jos dukt? Marija Ti?kevi?i?t?, gyvenusi Palangoje. Prieglaudoje lauko darb? sezonu prieglobst? rasdavo ir ikimokyklinio am?iaus kume?i? vaikai. Vaikus prieglaudoje – dar?elyje pri?i?r?jo dvaro samdoma aukl?, kuri mokydavo juos nam? ruo?os darb?, skaityti ir ra?yti. Manoma, kad ?i ikimokyklin? vaik? aukl?jimo ?staiga veik? iki 1915 m., taigi iki kaizerin?s okupacijos. Tarpukariu ?iame pastate buvo ?rengta kalki? degykla, o pokario metais ?ia apgyvendinti ?mon?s? ? minint pirmojo lietuvi?ko vaik? dar?elio ?imtmet? ra?oma 1998 met? spalio 10 dienos ??vyturio? laikra?tyje. Anuome?io straipsnio autorius ? Julius Kanarskas, kur? ?iandien kalbiname ta pa?ia tema ? apie Marijos Ti?kevi?i?t?s ?kurt? pirm?j? vaik? dar?el?, ?iemet ?ven?iant? jau 125 ? ?sias metines:
-Tai kad nieko naujo nepasakysiu ? tame pastate anuomet veik? ligonin?, buvo ?kurta prieglauda vieni?iems senoliams, taip pat vaikams, netekusiems t?v? bei pamestinukams. Kadangi dvare buvo daug ?kio darb? ? grafait? Marija Ti?kevi?i?t?, palengvindama dirban?i? darbuotoj? na?t? ? darbyme?io sezono metu pri?m? j? vaikus ?alia t?, kurie jau augo prieglaudoje, – sako Julius ir paakina mus ?iek tiek pasidom?ti pa?ios Marijos Ti?kevi?i?t?s veikla bei asmenybe.
Daugelis populiari? ra?ytini? ?altini? mini, kad Marija Ti?kevi?i?t? (1871 ? 1943)
buvo gana u?daro b?do, i?silavinusi, mok?jo lenk?, rus?, pranc?z?, angl? kalbas, suprato lietuvi?kai, buvo didel? gro?in?s literat?ros gerb?ja, dom?josi istorija, bendradarbiavo kataliki?kame leidinyje ?T?vyn?s sargas?, kuriame b?davo spausdinami jos parengti informaciniai tekstai apie Kreting?. 1897 m., ?iame leidinyje Laum?s Lelivait?s slapyvard?iu ji paskelb? savo sukurt? istorin? apysak? ?Viskantas? (? lietuvi? kalb? j? i?vert? Kretingos bernardin? vienuolyno kunigas K. Kazlauskas).
Pla?iai ?inoma Marijos draugyst? su poetu kunigu Jonu Ma?iuliu-Maironiu (1862?1932). Maironis labai m?go Palang?, da?n? vasar? joje lankydavosi. ?ia jis susipa?ino su grafaite, bendravo su ja, v?liau ir susira?in?jo. Yra i?lik?s ir Lietuvos Moksl? akademijos Lietuvi? kalbos ir literat?ros institute saugomas vienas Marijos ra?ytas lai?kas Maironiui. Poetas Marijai yra dedikav?s savo 1904 m. sukurt?, vienintel? lenk? kalba para?yt? poem? ?Z nad Biruty? (?Nuo Birut?s kalno?). Joje minima Celina yra Marijos Ti?kevi?i?t?s prototipas. Celinos slapyvard?iu Marija pasira?? ir min?t? Maironiui skirt? lai?k?…
Akivaizdu, kad did?iausi? ?tak? formuojantis Marijos asmenybei dar? ir did?iausias pavyzdys jai gyvenime buvo mama ? Sofija Ti?kevi?ien?. ?i giliai religinga, dorybinga moteris, augino ne tik savo, bet ir tris nesantuokinius savo vyro vaikus, u?si?m? labdaringa veikla. Ji pad?davo vargingai gyvenantiems ?mon?ms, prie Kretingos dvaro ligonin?s buvo ?k?rusi na?lai?i?, seneli? ir invalid? prieglaud?, j? i?laik?. Skatinamos mamos, jau paaugusios dukros pad?davo slaugyti min?toje ligonin?je gydomus ligonius, pri?i?r?ti prieglaudos gyventojus, skirdavo l??? skurd?iai gyvenantiems miestie?iams, mokydavo j? vaikus skaityti bei ra?yti.
Marija dom?josi senove, m?go ?irg? sport?, daug keliavo po u?sien?. Yra gyvenusi Anglijoje, Airijoje, Italijoje, Pranc?zijoje.
Apart ?kurto vaik? dar?elio, ji Kretingoje i?laik? mokytoj?, kuri ger? manier?, siuvimo, mezgimo, lenk?, lietuvi? ir rus? kalb? mok? dvaro tarnautoj? ir gabesnes valstie?i? bei miestel?n? dukras. Gabiausias mergaites si?sdavo t?sti moksl? ? Vilni?.
1941 m. bir?elio 14 d. anksti ryte (apie 3 val. nakties) soviet? vald?ia Marij? su?m? ir po tardymo, Darb?n? gele?inkelio stotyje ?sodin? j? ? vagon? per Nauj?j? Vilni? i?ve?? ? Re?iot? koncentracijos stovykl?, veikusi? Krasnojarsko kra?to, Ni?nij Inga?o rajone. ?ia ji atsid?r? t? pa?i? met? liepos m?nesio prad?ioje. Marij? ?kalino Kraslago lageri? sistemos Belniak? lageryje.
Marija Ti?kevi?i?t?, tremtyje, o v?liau ir kal?jime atsid?r? b?dama jau apie 70 met? am?iaus ir gana silpnos sveikatos, tad alinan?ios gyvenimo s?lygos j? labai i?sekino ir ji, u?sikr?tusi dizenterija, 1943 m. vasario 15 d. mir?. Palaidojimo vieta n?ra ?inoma.
Pagal spaud?
