Apie teorijas, jog l?ktuv? paliekamos ?ym?s danguje yra vadinamieji chemtreilai (ang. chemtrails), veikiausiai yra gird?j? kiekvienas. Juk tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio valstyb?se laikas nuo laiko pasigirsta kalb?, jog i? l?ktuv? yra pur?kiami toksi?ki chemikalai. Tiesa, ilg? laik? daugelis juok?si i? pasakojim? apie kenksmingas med?iagas pur?kian?ius l?ktuvus ir vadino tai niekuo nepagr?sta s?mokslo teorija. Ta?iau pana?u, kad pur?kiantys l?ktuvai, kaip ir ne viena kita keista ar net bauginant teorija, gali tapti realybe. Pasaulio turtingieji ir net valstybi? vadovai vie?ai u?simena apie geoin?inerijos eksperimentus, o ne vienas i? j? tai vadina puikiu i?sigelb?jimu nuo klimato kaitos problem?.
Jau daugiau nei du de?imtme?ius socialiniuose tinkluose nuolat plinta ?vairios nuotraukos ir vaizdo ?ra?ai su ry?kias ?ymes danguje paliekan?iais l?ktuvais. Chemtreil? teorija tikintys internautai taip bando ?rodyti, jog vald?ia, o galb?t tam tikri verslininkai, paslap?ia pur?kia toksi?kas chemines med?iagas ir kitus biologinius ?kokteilius?, galin?ius pakenkti ?mon?ms ar augmenijai. Dalis internaut? taip pat mano, jog i? l?ktuv? ? aplink? paleid?iamos tam tikros med?iagos, kei?ian?ios ?em?s atmosfer?.
Nors spelioni? yra ?vairi?, ta?iau bene da?niausiai pasitaikantys chemtreil? paai?kinimai pabr??ia oro s?lyg? keitim?, chemini? ir biologini? ginkl? bandymus ar net kenkim? pas?liams siekiant manipuliuoti akcij? bir?os kainomis ir gyventoj? skai?iaus ma?inim?, juos nuodijant tam tikromis med?iagomis.
Su visomis ?iomis teorijomis greta eina ir dar viena ? si?lymas garinti act?. Kai kurie tiki, jog lauke pasta?ius duben? su actu, galima i?valyti dang? nuo chemtreil?. Nors tokie si?lymai vargu ar yra gr?sti kokiais nors moksliniais ?rodymais, ta?iau neai?ki? med?iag? pur?kimas ? atmosfer? i? tikr?j? buvo vykdomas pra?jusiame am?iuje, o netolimoje ateityje ir v?l gali virsti pasaulio realybe.
Ekspertai teigia, jog ilgai i?liekantys l?ktuv? p?dsakai ? nekenksmingas vanduo
’
