?ios vasaros gamtos rei?kiniai, kai derli? nu?m? ne kombainai, o ?alna ir kru?a, pakeit? Lietuvos ?emdirbi? elges?.
Pas?lius 2024-iems metams dar galima apdrausti iki lapkri?io 15 dienos, bet jau dabar matosi nauja tendencija, kad pas?li? draudim? ?emdirbiai planuoja nebe kaip papildomas, o kaip standartines i?laidas ? kaip tr??as ar s?klas. Kitas pokytis ? ?emdirbiai renkasi drausti daugiau augal? r??i? nuo ?vairesni? rizik?.
?? ruden? apdraust? pas?li? plotas ? 200 t?kst. hektar? ? jau vir?ijo pernai apdraust? plot? (150 t?kst. ha), nors draudimo sezonas dar nesibaig?s. Daugiau kaip 15 proc. ?? ruden? savo pas?lius apdraudusi? ?emdirbi? yra pas?li? draudimo naujokai. Tokius duomenis pateik? 96 proc. Lietuvos rinkos apiman?io Vokietijos pas?li? savidraudos fondo ?Vereinigte Hagel? Lietuvos filialas (?VH Lietuva?).
??ie derliaus metai ?emdirbiams buvo sunk?s, su pakilimais ir nuopuoliais. ?emdirbiai nepraturt?jo, bet tikrai tapo apdairesni. Visi ai?kiai pamat?, kas gali nutikti, kai i? dangaus krenta kiau?inio dyd?io kru?os gabalai, kai ?emdirbys netenka 100 proc. derliaus ir patiria ?imtus t?kstan?i? eur? nuostoli?. Jeigu anks?iau kai kurie ?emdirbiai sakydavo ?man taip neatsitiks?, tai ?iemet pamat?me, kad ekstremal?s meteorologiniai rei?kiniai bet kuriuo metu gali aplankyti kiekvieno kiem??, ? sako ?VH Lietuva? vadovas Martynas Rusteika.
I?aug?s ?emdirbi? solidarumas
Kitas svarbus elgesio pokytis, kur? mato pas?li? savidraudos fondo vadovas, ? i?aug?s ?emdirbi? solidarumas bei atitinkamai pasikeit?s bendravimas ir bendradarbiavimas.
?Pra??us did?iajai kru?ai mums skambino ?emdirbiai i? ma?iau nuniokot? region? ir sak? ?mano ?alos ? palyginti ma?avert?s, pas mane neva?iuokite, va?iuokite gelb?ti t?, kurie labiausiai nukent?jo?. Patys ?emdirbiai vieni kitiems pad?jo nuimti derli?, saugodami j?. Anks?iau tokio solidarumo aprai?k? tarp ?emdirbi? matydavome retai?, ? pastebi M. Rusteika.
Dar vienas ry?kus ?io sezono pokytis ? ?emdirbiai nori apsaugoti visus auginamus augalus nuo vis? rizik? bei apdrausti visus plotus.
?Anks?iau ?emdirbiai da?nai drausdavo tik dal? savo augal? r??i?, manydami, kad vis? plot? gamtos stichijos tikrai nepalies. Bet dabar jau ?emdirbiai sako nebenorintys dalyvauti loterijoje, o vietoje to renkasi: ?arba gausiu ger? derli?, arba draudimo i?mok?, ir taip kovosiu su u?klumpan?iais gamtos i???kiais?, ? pastebi su visos Lietuvos ?emdirbiais bendraujantis ?VH Lietuva? vadovas.
Kitas pastebimas elgesio pokytis: nema?ai ?ki?, kurie ?iais derliaus metais nori apsisaugoti nuo vasaros rizik?, draudimo sutartis sudaro jau dabar, t.y. draud?ia ne jau aps?tus laukus, o s?jos plan? ir anksti sudarydami sutartis saugosi nuo ankstyv?j? rizik?, jei, pavyzd?iui, laukus u?plakt? ir pas?liai nesudygt? d?l li?ties.
Gamtos i???kiai kei?ia ?emdirbi? buhalterij?
?? sezon? ?emdirbiai gali apdrausti daugiau kaip 70 augal? r??i? nuo 8 rizik?: kru?os, audros, li?ties, i??alimo, ?alnos, stichin?s sausros, ugnies ir ilgalaikio lietaus. I? valstyb?s ir Europos S?jungos biud?eto kompensuojama iki 70 proc. draudimo ?mokos u? i??alimo ir stichin?s sausros rizikas, iki 50 proc. ? u? kru?os, audros, li?ties, ?alnos bei ilgalaikio lietaus rizikas. ?emdirbi? draudimo ?mokos dydis priklauso nuo to, kokias augal? r??is ir nuo koki? rizik? norima apdrausti, koks augal? plotas, kokiame rajone ir kokia ?eimininko pasirinkta augal? hektaro draudimo vert?.
?2023-i?j? derliaus metais ?emdirbiai nukent?jo nuo vis? 8 rizik? i? 8, kurias mes draud?iame Lietuvoje. To dar n?ra buv?. Situacijos ? ekstremalios ir lokacija gana plati?, ? pasakoja M. Rusteika.
