Profesines mokyklas baigusi? specialistai ?alies darbo rinkoje graibstomi, ta?iau profesinis mokymas vis dar n?ra toks populiarus, koks gal?t? b?ti. Darbdavi? teigimu, tai lemia per ilgus de?imtme?ius susiformavusi nepalanki visuomen?s nuomon? ? ?profkes?, kuri? b?tina keisti, o prie to gali daug prisid?ti ir verslas.
?Profesinio mokymo populiarumas Lietuvoje nedid?ja, jaunimas siekia studijuoti b?tinai tik auk?tosiose mokyklose. I? ties? puiki? karjer? galima padaryti pasirinkus tiek vien?, tiek kit? variant?, neretai profesijos tur?jimas suteikia didesnes galimybes gauti darb?, ir gerai apmokam?. Li?dna, ta?iau ilgus de?imtme?ius visuomen?je vyrav?s i?kreiptas po?i?ris ? profesin? mokym? suformavo nepagarbi? nuostat? ? besirenkan?ius tok? keli? kaip ribot? gabum? ir galimybi? ?mones, neturin?ius didesni? tolesni? studij? ambicij?. ?i? situacij? b?tina keisti, tik tam reikia pastang? ir laiko?, ? sako Palangoje ?sik?rusio vie?bu?io, SPA ir konferencij? centro ?Vanagup?? vykdan?ioji direktor? Giedr? Rudien?.
Didel? konkurencija d?l darbuotoj?
I? vis? populiariame paj?rio vie?butyje dirban?i? darbuotoj? 20 procent? yra baig? b?tent profesines mokyklas: kambari? tarnybos ?eiminink?s, vir?jai, barmenai-padav?jai, maniki?ro meistrai, masa?uotojai. Pasak G. Rudien?s, su profesin?mis mokyklomis bendradarbiaujama jau apie 15 met?, o pagrindin? to prie?astis ? moksleivi? pri?mimas praktikai ir b?sim? darbuotoj? paie?ka.
?Bendradarbiaujame su Ernesto Galvanausko mokymo centru ir Klaip?dos turizmo mokykla. Priimame moksleivius ir profesij? mokytojus savo ?mon?je ekskursijoms, esame pri?m? praktikai ir sta?uot?ms pa?ius profesijos mokytojus. Dalinam?s patirtimis apie moksleivi? ?inias, kompetencijas, privalumus ir tr?kumus su mokymo ?staigomis, kad b?t? gerinama j? studij? kokyb?. Mokiniai pas mus atlieka praktikas, o da?nas pasilieka dirbti ir toliau?, ? teigia ji.
?iai dienai darbuotoj? tr?kumo pa?nekov? sako nejau?ianti. Sunkiau b?na rasti vir?jus, nes tokiam darbui reikalingos specifin?s praktin?s ?inios, i?silavinimas, rinkoje j? paruo?iama nedaug, o konkurencija d?l j? didel?.
?Prie? vasaros sezon? visuomet ie?kome vir?j?, taip pat padav?j?, barmen?, kambari? tarnybos ?eimininki?, virtuv?s pagalbini? darbuotoj?. Toks sezoninis tr?kumas atsiranda kiekvienais metais, kadangi pradeda veikti sezoniniai verslai, smarkiai padid?ja darbo viet? pasi?la bei konkurencija. Konkuruojame d?l darbuotoj? ne tik su vietin?mis ?mon?mis, bet ir su vie?bu?iais u?sienio kurortuose, nes didel? dalis jaunimo i?vyksta dirbti ir ten?, ? kalba pa?nekov?.
Paklausta, kaip apskritai vertina profesinio mokymo lyg? Lietuvoje, G. Rudien? sako, kad jis gana auk?tas, ta?iau tobulinti tikrai yra k?.
?Taip pat reikt? per?i?r?ti ugdymo turin?, kreipiant d?mes? daugiau ? praktinius ir verslumo ?g?d?ius lavinan?ius dalykus. Reikt? stiprinti profesini? mokykl? materialin? baz?, pritaikant j? profesiniam mokymuisi, apr?pinant naujausia ?ranga ir kvalifikuotais profesij? dalyk? mokytojais. Verslas tur?t? aktyviau ?sitraukti ? proces?, i?sakyti savo l?kes?ius ir poreikius, koki? kompetencij? ?mon?s tur?t? ateiti i? mokymo centr?, profesini? mokykl?, kad b?t? paklaus?s ?iandienin?je darbo rinkoje?, ? sako vykdan?ioji direktor?.
