?ios kadencijos Seimas prad?jo jau paskutinius savo veiklos metus ir kartu neoficialiai ?jung? ?ali? ?vies? naujam politiniam sezonui. Tik ??kart jis bus i?skirtinis ir kardinaliai skirsis nuo kit?: ateinantys metai ? vadinamieji rinkiminiai metai, nes ?ym?s net trej? eilini? rinkim? laikotarp?. Agitacin? ?ou jau stebime kur? laik?. Ypa? jis jau?iamas valdan?iosios koalicijos gretose. Klysta tie, kurie teigia, kad pastarieji i?si?okimai de?ini?j? Vyriausyb?je yra prasid?jusio rinkiminio periodo ??anga. Taip n?ra, nes ??anga prasid?jo kur kas anks?iau, o vie?umoje itin pla?iai aptartas politinis l?k??i? dau?ymas Vyriausyb?s pos?dyje tebuvo dar vasaros prad?ioje prasid?jusi? koalicijos nesutarim? t?sa.
Gr??kime ? ?i? met? bir?el?, kai T?vyn?s S?jungos-Lietuvos krik??ioni? demokrat? (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis ir premjer? Ingrida ?imonyt? pasi?ym?jo ne vienu kontroversi?ku pasisakymu d?l i?ankstini? Seimo rinkim? ar net Vyriausyb?s atsistatydinimo. Konservatoriai tariamo ?perkrovimo? politika ne tik ?ne?? sumai?ties, bet ir ne juokais ?pykd? savo ma?uosius partnerius. ?ie?irbos tarp laisvie?i?, liberal? ir konservatori? vir??ni? kartais net nustelbdavo pat? fakt? d?l pirmalaiki? rinkim?. Kaip ir min?jau, nesutarimai t?siasi jau kur? laik? ir tikiu, kad savo auk??iausio ta?ko ?iais metais jie dar nepasiek?. J? i?vysime visai netrukus, Seime priimant nauj? valstyb?s biud?et?, kai valdan?iosios koalicijos riteriai i?sitrauks savo a?triausius ginklus ir kaltins vieni kitus b?tais ar neb?tais dalykais.
?inoma, santyki? ai?kinimosi dramos politikoje n?ra naujas darinys. Ta?iau ?ios vald?ios siu?eto vingiai pa?i? politin? dram? pak?l? ? nauj? lyg?. Visi sutiksime, kad siekiantys perrinkimo yra link? tarpusavyje konkuruoti, taip tik?damiesi s?km?s rinkimuose. Ta?iau tai nerei?kia, kad politik? reikia paversti ? ka?k?, kas labiau primena muilo operas ir jose rodomus ?eimyninius kivir?us ? ?si?eidusi?j? purk?tavimus, nekalbadienius ar hiperbolizuot? koalicijos partneri? ignoravim?. Visa tai stebint darosi nejauku.
Bet kur kas svarbiau, kad vaidai de?ini?j? Vyriausyb?je neleido rim?iau prad?ti spr?sti svarbiausi? vidini? problem?. J? s?ra?as tikrai ne trumpas, bet bene opiausia i? j?, palietusi ne vien? Lietuvos gyventoj? ?iais metais ? tai b?sto ?perkamumas ir rekordi?kai i?augusios bank? paskolos nekilnojamajam turtui. Lietuvos gyventojai moka kone did?iausias pal?kanas u? paskolas visoje euro zonoje. B?sto paskol? pal?kanos 50 proc. didesn?s nei euro zonos vidurkis. Kod?l Lietuvoje susidar? b?tent tokia situacija, kai pal?kanos u? b?st? yra vienos auk??iausi? Europos S?jungoje (ES)? ?ia ir v?l galima li?dnai pajuokauti, kad m?s? ?alies ?mon?s jau priprato pirmauti toje statistikoje, kuri didelio pasidid?iavimo neatne?a. Kalbu apie dar vien? rodikl?, kuriame neturime prie?inink? ? tai maisto kain? augimas. ?itoje grafoje taip pat pirmaujame tarp vis? ES ?ali?.
Atsakymo toli ie?koti nereikia ir jis randamas valdan?i?j? pasirinktame veikimo modelyje. M?nesis po m?nesio, kol gyventojai gavo vien? po kitos naujienas apie Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus didinti ?Euribor? pal?kan? normas, Vyriausyb?, pasinaudodama burta?od?iu ?Vyriausyb? nesiki?, nes tai didins infliacij??, nesi?m? n? vieno veiksmo ir nesvarst? joki? galimybi? pad?ti papildom? i?laid? d?l to patiriantiems ?mon?ms. Atrodo, kad ?i Vyriausyb?s politika t?sis ir toliau. De?ini?j? koalicija labiau linkusi spr?sti savo vidinius gin?us, nei imtis reali? priemoni? ir bent jau pabandyti i?tiesti pagalbos rank? b?sto paskolas turintiems gyventojams. Juo labiau, kad Lietuvos banko valdybos pirmininkas visai neseniai paragino netur?ti optimistini? l?kes?i?, nes pal?kan? norm? ma?inimo tik?tis dar anksti.
Kokia pad?tis ?iandien? M?nesin? ?moka u? vidutin? b?sto paskol? Lietuvoje per metus i?augo 200 eur? ? iki daugiau kaip 600 eur? per m?nes?. B?sto paskolas d?l pastaruoju metu padid?jusi? pal?kan? gr??inti darosi vis sunkiau. Apklausos parod?, kad beveik pus? gyventoj?, turin?i? b?sto paskolas, atsak?, kad susiduria su sunkumais jas gr??indami. Tai visi?kai nestebina. Pavyzd?iui, labai atsargi? 50 t?kst. eur? paskol? pa?m? klientai dabar per metus sumoka 1260 eur? didesn? sum? nei prie? metus. 80 t?kst. eur? paskolai tvarkyti tenka bankui sumok?ti 2016 eur? daugiau, atitinkamai ?populiariausios? 100 t?kst. eur? paskolos tur?tojai papildomai per metus sumoka 2520 eur? daugiau. Skai?iai i?ties ?sp?dingi. O d?l ?io padid?jimo ?laurus? i? dalies tur?t? prisiimti ir Vyriausyb?.
Nat?raliai kyla klausimai, kod?l Lietuvoje b?sto paskolos tapo vienomis did?iausi? tarp Europos valstybi? ir kod?l daugelyje kit? ES valstybi? nari? b?sto paskol? tur?tojai d?l i?augusi? pal?kan? norm? nesusid?r? su sunkumais jas mok?dami. Ir kod?l teigiu, kad d?l rekordini? pal?kan? Lietuvoje i? dalies kalti ir m?s? ?alies valdantieji.
?inoma, ?vairi? analitini? skai?iavim?, metodik? taikymo ir skai?iavim? yra daug, bet koncentruotis reik?t? ? dvi esmines prie?astis.
Pirmoji i? j? ? didesn? bank? prie?i?ra ir grie?tesni ?pareigojimai jiems. Valstybi? nari? centriniai bankai dar iki pal?kan? did?jimo kriz?s ?pareigojo komercinius bankus ar kitas kredito ?staigas savo klientams vis? pirma rinktis ne kintamas pal?kan? normas, o fiksuotas pal?kanas arba kitaip apsidrausti nuo pal?kan? norm? svyravim?. Tariant trumpiau ? ES ?alys padar? nam? darbus, o j? gyventojai d?l to susiduria su menkesniais finansiniais sunkumais, j? neg?sdino ECB net de?imt kart? i? eil?s priimti sprendimai nuosekliai didinti pal?kan? normas. Reikia pa?ym?ti, kad kitos ?alys nesiek? priverstinai bank? klient? imti paskol? su fiksuotomis pal?kanomis, ta?iau siek? sukurti toki? bank? paslaug? rink?, kurioje fiksuotos pal?kanos ilguoju laikotarpiu pasiteisint? labiau. Ir t? daugumai valstybi? pavyko padaryti, nes su fiksuotomis pal?kanomis kartu ?jo ir ?pareigojimai bankams pateikti ?mogaus apsisprendim? palengvinan?i? informacij? apie pal?kan? norm? fiksavimo privalumus ir galimus tr?kumus bei refinansavim?. Sutikime, kad Lietuvoje toki? proces? pastaruosius metus tikrai nemat?me, nes bankai paskolas dalijo be didesn?s kontrol?s. Dar daugiau. Atsibud?s po ilgo ir gilaus miego, Lietuvos bankas tik ?i? met? rugs?jo viduryje pagaliau pateik? pana?ius pasi?lymus, kurie ES erdv?je galiojo jau kur? laik?. Pripa?in?s, kad Lietuva yra viena i? nedaugelio euro zonos valstybi?, kuriose vartotojai iki ?iol tur?jo ribotas galimybes rinktis, ir kad visa pal?kan? normos padid?jimo rizika perkeliama ant vartotoj? pe?i?, ?i institucija ?m?si iniciatyvos ir sura?? savo kovos priemones prie? i?augusias pal?kanas. Tik priminsiu, kad ECB iki to laiko jau devynis kartus buvo padidin?s bazini? pal?kan? normas. ?ia tinka visiems labai gerai ?inomas posakis: ?geriau v?liau negu niekada?.
Vis d?lto, Lietuva nebuvo vienintel? ?alis, nepadariusi savo nam? darb?. Toki? valstybi? buvo ir daugiau. Ta?iau esminis m?s? skirtumas nuo j? ? ?ios valstyb?s nelauk? devintojo ar de?imtojo ECB sprendimo, o i?kart ?m?si priemoni? palengvinti na?t? paskol? tur?tojams.
Tod?l galima konstatuoti, kad antroji prie?astis, kod?l kitose ES nar?se nekilnojamojo turto paskolos ?emesn?s, ? tai ?i? ?ali? Vyriausybi? pateikti pagalbos paketai, skirti did?jan?ioms pal?kan? normoms suvaldyti. Tarp j? ir m?s? artimiausios kaimyn?s ? Latvija ir Lenkija.
Taip pat, kaip ir Lietuvoje, per pastaruosius por? met? Latvijoje pragyvenimas rekordi?kai i?brango. Pra?jusiais metais rekordi?kai i?augo energijos i?tekli? kainos, po to at?jo maisto kain? kriz?, o dabar atkeliavo brangi? paskol? metas. Reaguodamas ? tai, Latvijos parlamentas ?eng? pirm? ?ingsn?, kad b?t? priimti teis?s akt? pakeitimai d?l privalomo b?sto paskol? ?mok? ma?inimo, kur? bankai gali taikyti savo esamiems klientams. Pirmuoju svarstymu Biud?eto ir finans? (mokes?i?) komisijos parengtuose pasi?lymuose numatoma 50 proc. suma?inti b?sto paskol? sutartims vieniems metams taikom? skolinimosi pal?kan? norm? ? pakeitimai yra Vartotoj? teisi? apsaugos ?statymo dalis. Planuojama, kad suma?intas tarifas bus nustatytas vieniems metams nuo 2023 m. lapkri?io 1 d. Manoma, kad tai b?t? i?eitis i? dabartin?s kriz?s, d?l kurios daugeliui b?st? savinink? i?augo b?sto paskol? ?mokos. Parama bus taikoma standartin?ms paskoloms, kurios neturi pradelst? mok?jim?, ir ateityje netur?t? tur?ti ?takos paskol? gav?j? kredito reitingui.
