Prasidedant gegu??s m?nesiui, Kretingos rajono laikra?tis ??vyturys? pirmiausia para?? apie gegu?in? demonstracij?. Ir oficialios trib?nos nuotrauk? publikavo. Sprend?iant i? rajono vald?ios vir??n?l?s aprangos, tais metais pavasaris nebuvo ?iltas: visi su gan ?ilta vir?utine apranga. Kaip ?prasta tais laikais, i? trib?nos kretingi?kius sveikino ne tik rajono vadovai, bet ir sovietin?s armijos kari?kiai: keletas j? matomi fotografijoje. O nuotrauk? palydintis tekstas buvo vertas tikros ?aukso plunksnos?: ?Tarybin? liaudis, visa pa?angioji ?monija ?enkliais darbo ir kovos u? taik? rezultatais pasitinka Did?iosios Pergal?s prie? hitlerin? Vokietij? 40-met?, Taryb? vald?ios atk?rimo Lietuvoje 45-?sias metines, TSKP XXVII suva?iavim??.
T? dien? laikra??io puslapiai retai apsieidavo be visoki? ideologini? ??ki?. Vien? j? 1985-05-06 ir ?iandien verta pamin?ti: ?Masin?s informacijos ir propagandos priemon?s ? veiksmingas darbo ?moni? komunistinio aukl?jimo ir organizavimo, partijos vidaus ir u?sienio politik? ideologi?kai remi?s ?rankis, tikrai visos liaudies trib?na?. Tik kad toje ?visos liaudies trib?noje? niekur niekada negal?jai pamatyti kitos nuomon?s, kito po?i?rio nei partijos nustatyto. Toks ir buvo totalitarizmas.
Kaip propagandos ir masin?s informacijos priemon?s formavo skaitytoj? po?i?r? ? pasaulio, u?sienio politikos aktualijas, gali puikiai iliustruoti publikacija ?Tarp mistikos ir kompiuteri??, para?yta A. Petkaus, matyt, ELTA korespondento ar kokio ap?valgininko. Straipsnyje ?vairiais b?dais juodinamas ir ?mei?iamas popie?ius Jonas Paulius II, tada dar palyginti neseniai ? 1978 m. ruden?, – pirm? kart? i?rinktas popie?ius ne italas ir dargi i? Ryt? Europos. Tas A. Petkus apra?in?ja pusiau mistin? organizacij? ?Opus Dei?, kuri yra ?galingas katalik? ba?ny?ios ramstis?. Neva ta ?Opus Dei? ? pusiau mafijin? strukt?ra, – pad?jo, kad popie?iumi b?t? i?rinktas Lenkijos kardinolas Karolis Voityla. Be to, ?Opus Dei? jaut? didel? simpatij? popie?iui Pijui XII, ?nes jis atvirai r?m? fa?istus?. ?rodyta, jog tai ? melas. Ta?iau tik publikacijos pabaigoje i?ry?k?ja, kod?l ka?koks A. Petkus i? ELTA tok? d?mes? skyr? Jonui Pauliui II, kod?l buvo reikalingi tokie plat?s istoriniai pasa?ai. Pasirodo, kad ?Opus Dei? yra dosniai su?elpusi lenk? ?Solidarumo? kontrrevoliucionierius?! O kas ?raudoniesiems? gal?jo b?ti baisiau u? lenk? Solidarum?? Gal tik lietuvi? S?j?dis ar latvi? ir est? Liaudies frontai. Bet jie gim? kiek v?liau…
Tai, kokia galinga buvo komunistin?s propagandos ma?ina, iliustruoja ??vyturyje? paskelbti statistikos faktai, kuriais tada buvo labai did?iuojamasi. Pasirodo, Soviet? s?jungoje Markso ir Engelso ra?tai buvo i?leisti 97, o Lenino ra?tai ? net 120 pasaulio taut? kalbomis. J? bendras tira?as siek? 720 milijon? egzempliori?. Nepating?kite pa?i?r?ti ir ?sitikinti: 1985 m. ?em?je gyveno apie 4,8 milijardo ?moni?. Tad ma?daug kas 6 ar 7 gal?jo skaityti tuos kairiuosius revoliucionierius. Neverta steb?tis, kad iki ?iol kai kuriuose netgi vedan?iuose Vakar? Europos, JAV universitetuose kairuoli?kos ir net kra?tutin?s kairiosios pa?i?ros tokios populiarios, kad jie sunkiai atsikrato rusijos ? lyg ?ventos karv?s, – ?vaizd?io.
??vyturys? lyg u?sakytas tomis gegu??s dienomis savo puslapiuose b?r? gan ?domi? totalitarizmo ideologijos statistik?. Suprantama, sunku buvo patik?ti, kad kada nors ? tuos puslapius bus pa?velgta kitu kampu ir tai bus galima kitaip interpretuoti. Pasirodo, per metus SSRS i?spausdinama apie 2 milijardus ?vairi? knyg? egzempliori?. Skubama patikinti, kiek daug ?ia vaik? literat?ros, vadov?li?, mokslini? knyg?. Ta?iau kas pamena tuos laikus, neleis meluoti, kad rimto d?mesio vert? knyg? gauti buvo be galo sunku.
SSRS per metus 55 kalbomis leid?iama vir? 13 t?kst. pavadinim? laikra??i? ir ?urnal?, jiems ra?o per 100 t?kst. ?urnalist? ir 6 milijonai (!) neetatini? korespondent?. Kiekviena ?eima vidutini?kai skaito po 6 periodinius leidinius. Kaipgi ne, jeigu baigiantis kalendoriniams metams leidini? prenumerata b?davo vos ne priverstin?, o ?Tiesa? ar ?Komjaunimo tiesa? ? b?tiniausi kasdieniai leidiniai. Ta?iau populiariausias, matyt, buvo satyrinis ?urnalas ??luota?.
Ideologin? presing? ant sovietini? pilie?i? galv? skleid? ir radijas bei televizija. ?tai ?inut? i? tos pa?ios gegu??s 6 d. laikra??io puslapi?: ?Radijo laidos SSRS teritorijoje kasdien perduodamos 68 kalbomis. Centrinio radijo laidos pasiekia prakti?kai kiekvien? ?alies kampel?, o spalvotos televizijos laidos ? 86 proc. gyventoj??.
?domi pasirod? pa?to paslaug? statistika. SSRS teritorijoje per metus pa?tas persiun?ia apie 9 milijardus lai?k?, apie 800 milijon? pinigini? perlaid? (ar kas dar ?ino, kaip tai tada atrod??), beveik pus? milijardo telegram?. O per metus sovietiniai pilie?iai nuperka kioskuose ar gauna prenumeratos b?du apie 45 milijardus laikra??i? ir ?urnal? egzempliori?. Galima steb?tis tokiais skai?iais, ta?iau tai vis? pirma galima ?vertinti kaip galing?, visa apiman?i? ideologin?s priespaudos ir totalin?s propagandos priemones.
B?davo dien?, kai laikra?tis pasid?iaugdavo gamybiniais laim?jimais. Kretingos eksperimentin?je statybini? konstrukcij? gamykloje buvo paleista tre?ioji eksperimentin? linija, gaminanti fig?rines ?aligatvi? plyteles. ? linijos paleidim? atvyko rajono vald?ia.
?Laisv?s? vilnos audini? fabrike buvo prad?ta did?iuli? sand?li? statyba, j? numatyta baigti 1986 metais. Bendras nauj? sand?li? plotas bus apie 4 t?kst. kvadratini? metr?.
O ?tai Palangos Gedvilo vidurin?je mokykloje Kretingos rajono ir Palangos pedagogams ?vyko seminaras apie televizijos mokom?j? laid? panaudojim? mokyklose. Buvo kalb?ta apie mokom?j? laid? perspektyvas, j? poveik? mokymosi procesui, mokini? savaranki?kumo ugdymui.
Klaip?dietis ELTA korespondentas Alfonsas Pipiras para?? apie j?r? ir j?reivius. Klaip?doje registruoto supertralerio ??ventoji? ?gula pirmoji puol? gelb?ti Ispanijos laiv?, stov?jus? Mauritanijos uosto Nuadibu i?oriniame reide. Laive kilo gaisras, lietuvi? j?rininkai tada i?gelb?jo 15 j?reivi?. Avarinis gelb?jimo vilkikas ?U?sispyr?lis? Ramiojo vandenyno pietry?iuose gelb?jo Bulgarijos ?vejybin? laiv? ?Ofelija?, siuntus? SOS signal?. Pasirod?, kad bulgar? laive sugedo sraigtas, laivas buvo bej?gi?kai bla?komas vandenyno bang?. Vilkikas-gelb?tojas nutemp? ?Ofelij?? remontuoti ? vien? Peru uost?.
Dar viena Alf. Pipiro informacija ? apie tanklaiv? ?Sevanas?, kuris Atlanto vandenyne ?vejojantiems laivams pristato g?l? vanden?.
Nusileiskime ? Kretingos rajono kasdienyb?…
Visokias ateinan?ias ?raudonas ?ventes? reikia pasitikti ?varia aplinka. Anks?iau ra??me, kokia ideologi?kai svarbi buvo baland?io pabaigoje organizuojama leninin? talka, ta?iau ir be jos aplinkos ?varos reikalai periodi?kai b?davo nu?vie?iami ??vyturyje?. Publikacijoje ?Koks kiemas ? toks ir ?eimininkas? K. ?idagas apra?in?jo, k? pamat? ?vairiose rajono gyvenviet?se. Ypa? jam u?kliuvo K?lup?n? gele?inkelio stoties gele?inkelio darbuotoj? namo aplinka. Name gyveno 5 ?eimos ? Vitkai, dveji Sirgu?iai, Seselskien?, Vai?iuliai. ?Kr?vos m??lo, pagali?, metalo lau?o, ?iuk?li?, aptr??usi? medini? balki? ? ko tik nori, kiek tik nori rasi j? kieme. (…) Apsileid?liais piktinasi visa K?lup?n? gyvenviet?. Sirgutien? dirba K?lup?n? maisto preki? parduotuv?s maisto preki? prine??ja. Nelabai malonu pirkti prek?, prie kurios liet?si i? tokios ne?varios aplinkos at?jusios moters rankos?, – ra?? autorius. Kitas K?lup?n? ter??jas ? kelio meistras Adomas Budrys. Prie pat gele?inkelio b?gi? prie?ais gele?inkelio stot? jis savavali?kai pasistat? ?kin? pastat?, jame laiko gyvulius, o m??l? i? tvarto meta vos ne ant gele?inkelio b?gi?.
Kai nebuvo interneto ir Google, skaitytojai si?sdavo klausimus ? redakcij? ar skambindavo ir klausdavo ?vairi? dalyk?. Laikra?tis periodi?kai publikuodavo reik?mingesnius klausimus bei atsakymus.
L. Railien? teiravosi, ar galima ?stiklinti balkonus. Va?in?dama po Lietuv? ji kai kur mat? tokius balkonus. Bet Kretingos rajono vyr. architektas Edmundas Giedrimas atsak?, kad LSSR ministr? taryba nusprendusi neleisti balkon? stiklinti, nes tai darko nam? fasad? architekt?rin? i?vaizd?.
P. Galdikas i? Palangos teiravosi, kur kurorte galima atiduoti sukaupt? makulat?r?. Jam buvo atsakyta, kad makulat?ra superkama paruo?? punkte netoli kavin?s ?Laum?s gry?ia?.
Kretingi?kis K. Bartkus klaus?, kada Palangos gatv?je bus ?aligatvis. Vaikai kasdien eina ? mokykl?, blogu oru juos apta?ko prava?iuojan?ios ma?inos, o ir iki rimtos nelaim?s netoli. Jam atsak? Kretingos rajono komunalini? ?moni? kombinato vir?ininkas J. Ali?auskas, kad Palangos gatv?s remonto techninis projektas paruo?tas, o darbai prasid?s, kai bus baigtas Vytauto gatv?s kapitalinis remontas.
Palangi?k? E. Skrimantien? klaus? redakcijos, kada Palangoje bus skirstomi sklypai kolektyviniams sodams. Jos teigimu, jau penkeri metai kurorto gyventojams neskiriamas n? vienas sklypas. Jai atsak? Palangos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas H. Bali?nas: ?1983 m. prie ?Pav?sio? kolektyvinio sodo buvo prijungtas 5 sklypeli? ?em?s plotas ir i?dalintas Did?iojo t?vyn?s karo veteranams. 1983 m. lapkri?io m?n. buvo paruo?ti ir auk?tesn?ms organizacijoms pateikti dokumentai d?l naujo ?em?s ploto kolektyviniam sodui skyrimui. Ta?iau iki ?iol ?iam tikslui ?em? neskiriama, sklypeliai kolektyviniams sodams nesuteikiami?.
Toks tad vyko gyvenimas…
Pareng? Andrius JU?KEVI?IUS
