Prie? kelias savaites Lietuv? apskriejo sukre?iantis vaizdo ?ra?as, kuriame Palangos vaiko teisi? apsaugos darbuotojai atskiria vaik? nuo mamos. Iki ?iol nelabai ai?ku, kas ir kokiu tikslu ?i? vaizdo med?iag? ?leido ? socialin? erdv?, ta?iau istorija kaip niekad ai?kiai apnuogino valstybin?s sistemos aparato ydas.
Visi puikiai ?inome, jog ?spraustas ? kamp? ?mogus gali padaryti bet k?. Netoli Vilniaus policijai tok? ?mog? teko net nu?auti, nesigilinant, kod?l jis taip pavojingai elgiasi. Bet jeigu ?siaudrinusios piliet?s ne?veik? elektro?okas, vadinasi jos b?kl? buvo kriti?ka, nes vietoj kvalifikuotos pagalbos ?mogus grei?iausiai sulauk? pa?eminimo. Kas dabar tos varg??s moters paklaus, kokia liga ji sirgo, kokios pagalbos reik?jo, kad taip neadekva?iai elg?si? Niekas. Tod?l galai ? vanden?, o vald?ios munduras skalbiamas kuo grei?iau, kad visuomen? per trumpiausi? laik? pamir?t? pana?i? istorij? aptarin?jimus.
Po Palangos ?vaik? teisi?? akibrok?to prakalbo apie sistemin? darbo brok? pasisak? prezidentas Gitanas Naus?da ir kiti politikai, ekspertai. Institucijos prad?jo tyrimus ir ai?kinasi situacij?, ar tarnybos tinkamai atliko savo darb?. Skaudi ?eimos drama privert? prabilti ir pravirkti visuomen?. Tiek vaiko t?tis, tiek mama pasakojo apie skyrybas ir vaiko pa?mim?. Ai?k?ja naujos sukre?ian?ios detal?s. Situacija vystosi ir pana??ja ? Klonio g. istorij?.
Tai, k? mes mat?me socialin?je erdv?je gruod?io 4-5 dienomis turi savo pavadinim?. Institucinis smurtas yra u?sl?pta smurto forma, kai pasinaudojant valstyb?s suteiktais ?galiojimais atliekami tam tikri ?eminantys, diskriminuojantys veiksniai prie? auk? arba tokie veiksmai pasirei?kia kaip trukdymas, galimyb?s nesuteikimas pasinaudoti ?statymo suteiktomis teis?mis. Tod?l Palangos pareig?n? veiksmai turi b?ti i?tirti, bet neu?mir?ti ir nagrin?jami teis?s fakultet? student? auditorijose.
Nes man, prisipa?insiu, kaip pilie?iui, ne?domu ?iuo atveju, kuri pus? yra teisi. A? ma?iau ?ra?? ir jis mane sukr?t?. Daugiau jokie argumentai neveikia. Tokie ?ra?ai netur?jo apskritai pasirodyti. Jie net netur?jo b?ti filmuojami ir ka?kur archyvuojami, kad po keli? met? ar m?nesi? v?l neatsidurt? kokio nors svieto lygintojo poste.
Bet, jeigu b??iau speciali?j? tarnyb? agentas, toki? ?ra?? ie?ko?iau ir naudo?iau juos pagal kit? paskirt?, pavyzd?iui, siekiant nukreipti visuomen?s d?mes? nuo svarbesni? klausim?, pavyzd?iui, u? kokius pinigus sostin?je ? karst? pana?ius namus pasistat? u?sienio reikal? ministro ?eim??
Kas atsitinka, kai tokie vaizdai pasiekia socialin? erdv?? Matome dvi temas: i? motinos grubiai, naudojant smurt? atimamas vaikas ir pikti, neprofesional?s pareig?nai, mu?antys pagyvenusi? moter?. ?i?rint tokius vaizdus pagrindin?s smegenys i?sijungia ir sprendim? pri?mime pradeda dominuoti limbin? sistema, t.y. i?siskiria hormonai, kurie gesina bet koki? logik? bei skatina kelias labai svarbias ?mogaus i?likimo funkcijas. Pirmoji svarbiausia, – tai sav?s prat?simas, kitaip tariant, mama-vaikas, ?eima, kuri? u?puol? ?mog?dros. Antroji ? prie?ai. O tie prie?ai yra pareig?nai, o dar pla?iau ? valstyb?.
?mogaus limbin? sistema b?tent taip ir perskaito ?i? ?inut?: ?valstyb? u?puol? moter? su vaiku?. Jokios kitos programos ar funkcijos galvos smegenyse nuo to momento nebeveikia. Jokie teisiniai argumentai, atsakantys ? klausim? kuri i? pusi? teisingai elgiasi, o kuri ? ne, tiesiog neveikia. Bet kokia situacijos analiz? ne?manoma, nes hormonai blokuoja bet kok? ?alt? m?stym? ir argument? gird?jim?.
Tod?l, jeigu b??iau Lietuvos prie?as, tuo grei?iausiai pasinaudo?iau. Tokia provokacija b?t? idealiai tinkama kokiai nors kitai politinei aktualijai pridengti arba valstybei diskredituoti. Visuomen?, kaip organinis vienetas, da?niausiai elgiasi neprotingai, palyginus su pavieniais jos individais, nes toki? ?inu?i? girdi labai daug. Jos bla?ko ir i?veda i? pusiausvyros. Tai netgi darosi pana?u ? savoti?k? ?dres?r??, pagal senelio Pavlovo metodus.
Dabar, pana?u, mes, kaip visuomen?, po patirto ?oko jau gr??tame ? normali? s?mon?s b?sen?, ta?iau m?s? pas?mon? tos patirties niekada nepamir?. Juo labiau tai ne pirmas kartas. Prisimename Klonio gatv? Garliavoje. Daugeliui visuomen?s nari?, kaip besistengtum juos aukl?ti ar ?tikin?ti, kad ?alia yra raudona, o raudona yra geltona, pamokos nueina veltui, nes kai tik kas nors v?l parodo pareig?n? pl??iam? i? rank? vaik?, suveikia tie patys instinktai ir diegiamas ?sitikinimas: sistema yra prie?as. Toliau i?vadas darykim?s patys.
Istorija su pl??iamu i? motinos rank? vaiku yra tik pasekm?s. Visi puikiai prisimename, kas vyko per pandemij?. ? kokias nesutaikomas stovyklas buvo susiskald?iusi m?s? visuomen?: ? tuos, kurie turi gali? ir vald?i? bei visus ? likusius, kurie privalo tyl?t ir vykdyt, kas jiems pasakyta. O jeigu ?mon?ms kyla klausim?, jie tuoj pat linksniuojami idiotas bei nei?man?liais. Ir tas plei?tas tarp sistemos bei paprast? mirting?j? tik did?ja. Tai neabejotinai Kremliaus 5-os kolonos darbas.
Kuo tai gali baigtis, mokslas jau i?siai?kino. ?tai pavyzdys.
2010 metais Hollywoodas pastat? psichologin? triler? ?Eksperimentas?. Filmas pastatytas remiantis li?dnai pagars?jusiais Philipo Zimbardo kal?jimo eksperimento ?vykiais. Stanfordo kal?jimo eksperiment? 1971 metais Stanfordo universitete atliko b?tent ?is mokslininkas. Pats filmas ?Eksperimentas? ? tai psichologinis ?mogaus reakcijos ? primetamo socialinio elgesio modelio ?tak?, tyrimas. Savanoriai atliko sargybini? ir kalini? vaidmenis ir gyveno eksperimentiniame kal?jime. Kaliniai ir sargybiniai greitai prisitaik? prie savo vaidmen? ir, prie?ingai nei tik?tasi, ?m? kilti labai pavojing? situacij?. Tytimo metu buvo nustatyta, kad kas tre?ias ?sargybinis?, kuris ?prastame gyvenime buvo normalus ?mogus: kaimynas, draugas, o gal giminaitis, tur?jo sadistini? polinki?. Jie kalinius stipriai traumuodavo ir jausdavo malonum?. D?l etini? prie?as?i? eksperimentas buvo nutrauktas anks?iau laiko. Kitas pana?us eksperimentas 1963 metais buvo atliktas Jeilio universitete, kuris iki ?iol ne?ioja Stanley Milgramo pavadinim?.
Piktnaud?iavimas patik?ta galia, siekiant asmenin?s naudos, yra ko gero viena juod?iausi? ?mogaus sielos yd?. Mokslas yra nustat?s, jog ?mon?s, turintys gali? bei smurtaudami prie? silpnesnius jau?ia pasitenkinim? pana?iai kaip lytinio akto metu. Galima tai vadinti sociumo savireguliacijos ar i?likimo instinktais, kai visuomen? nei?vengiamai fragmentuojasi ? gali? turin?ius ir priklausomus nuo pirm?j?. Ta?iau, ?inodama ar nujausdama tai, ?moni? civilizacija sugalvojo ir kontrol?s ?rankius, tokius kaip Konstitucija bei ?statymai. Ta?iau pastar?j? 3 met? naujausi? laik? istorija sako, jog kai sprendim? pri?mime dominuoja galios jautimas ir emocijos, nepadeda jokios teisin?s sutartys ir net papras?iausia moral?, kuri, kaip ka?kas i? vald?ios yra pasak?s, jau neb?ra ?i? laik? dimensija. ?Vaiko teis?s? yra tik viena i? indikacij?, kaip ir viruso grei?iu per pasaul? plintanti pedofilija. Tai rei?kia, jog mes kaip visuomen? sergame ir reikia nebijoti tai pripa?inti. Kitaip nepasveiksime.
Gintaras Mik?i?nas
