Pagal tradicij? senoji Gedimino pilies bok?to v?liava kasmet perduodama saugoti vienai i? Lietuvos mokykl?, pasi?ym?jusi? ugdant pilieti?kum?, puosel?jant istorin? atmint?. ?iais metais v?liava perduota Kretingos r. Darb?n? gimnazijai.
Pirm? kart? Lietuvos trispalv? Gedimino pilies bok?te suplev?savo 1919 met? sausio 1 d. T?kart j? i?k?l? de?imties Lietuvos savanori? grup?.
Tradicin? v?liavos keitimo ceremonija
Po penkias de?imtis met? trukusi? okupacij?, prasid?jus Lietuvos tautiniam atgimimui, Gedimino pilies bok?te Lietuvos v?liava i?kelta 1988 m. spalio 7 d. Atk?rus Lietuvos nepriklausomyb?, sausio 1-oji tapo valstybine ?vente ? Lietuvos v?liavos diena, t? dien? kasmet rengiama i?kilminga v?liavos pakeitimo ceremonija.
Minint Lietuvos v?liavos dien?, Seimo pirminink? Viktorija ?milyt?-Nielsen sak?, kad puosel?ti ir saugoti valstyb? yra vis? pilie?i? atsakomyb?. ?Turime Lietuv? ? ?iuolaiki?k? valstyb?, kuri pasitiki savo pilie?iais, kurie savo ruo?tu pasitiki savo valstybe. Esu ?sitikinusi, kad tie savanoriai, anuomet i?k?l? v?liav?, ?iandien mumis did?iuot?si?, ? min?jimo ?vent?s metu sak? V. ?milyt?-Nielsen.
??velgdami ? trispalv? jie mat? v?jyje besiplaikstan?i? svajon?, kuri, deja, ?lugo ma?iau nei po savait?s, kai Vilni? u??m? besiver?iantys ? Vakarus bol?evikai. ?iandien mes matome, kad ta svajon? tapo tikrove ? valstybe, kuria did?iuojam?s, kuri? saugoti, tvirtinti ir perduoti ateities kartomis yra vis? m?s? atsakomyb??, ? prid?r? Seimo pirminink?. Pasak V. ?milyt?s-Nielsen, Lietuva yra paj?gi susidoroti su kylan?iais sunkumais ir i???kiais.
?Per pastaruosius trejus metus mus u?griuvo pandemija, karantino pasekm?s, karas Ukrainoje, energetin? kriz? ? mes atsilaik?me. Kalb?ta, kad mus u?guls ekonomin? kriz?, socialin? suirut? ? atsities?me, susitvark?me?, ? kalb?jo ji.
Darb?ni?kiai v?liavos siek? antrus metus
Metus laiko Gedinimo bok?te plev?savusi? trispalv? kra?to apsaugos viceministras ?ilvinas Tomkus ? rankas ?teik? Darb?n? gimnazijos mokini? savivaldos prezidentui Edvinui Petrauskui. I?kilm?se taip pat dalyvavo Kretingos r. i?rinktas Seimo narys Antanas Vinkus, Kretingos r. savivaldyb?s meras Antanas Kalnius, Darb?n? seni?nas Alvydas Po?kus, gimnazijos tarybos pirminink? Bron? Jurgutien? ir dar 17 mokini?.
Pasak Darb?n? gimnazijos direktor?s Sonatos Litvinien?s, Vilniuje, i?kilming? v?liavos keitimo ceremonij? steb?jo 30-ies Kretingos rajono atstov? delegacija. ??i v?liava, kuri? mes gavome yra reliktin?, nekabinsime jos teritorijos kieme. Ji bus saugoma m?s? rezistencijos muziejaus erdv?je, po stiklu. Ta?iau j? naudosime ypatingomis progomis, gegu??s m?nes? ne?im?s ? ?yg? partizan? rinktin?s takais?, – sak? direktor?.
?inia, kad ?iais metais valstyb?s v?liava bus perduota Darb?n? gimnazijai, ?ios mokyklos mokiniams, pedagogams bei visai bendruomenei buvo maloni staigmena. ?Buvome u?pild? parai?k?, joje pamin?jome visas savo veiklas. Pra?jusiais metais taip pat buvome teik? parai?k? v?liavai gauti, ta?iau gavome tik paskatinam?j? priz?. ?iais metais parai?k? pakartojome, ir, ?inoma, buvo viltis, kad gausime, nors ? v?liav? kiekvienais metais pretenduoja per 30 ?alies mokykl?. Mes lauk?me ?ios ?inios ir i? ties? ji buvo be galo mums maloni ir d?iugi. Ne?inojome, kad gausime, bet labai nor?jome ir tik?jom?s?, – kalb?jo mokyklos vadov?.
V?liav? i?k?l? pirmasis savanoris Kazys ?kirpa
Siekdama pabr??ti tautin?s valstyb?s k?rimo prad?i?, Lietuvi? konferencija 1918 metais sudar? speciali? Lietuvos Tarybos komisij?, ? kuri? ??jo daktaras Jonas Basanavi?ius, dailininkas Antanas ?muidzinavi?ius ir archeologas Tadas Daugirdas, ir paved? jai parengti tautin?s v?liavos projekt?.
Prista?ius kelias v?liav? versijas, 1918 m. baland?io 19 d. komisijos parengtas protokolas skelb?, kad tautin? v?liav? sudaro trys spalvos: raudona apa?ioje, ?alia viduryje ir geltona vir?uje; v?liavos vir?utiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo b?ti valstyb?s herbas. ?i? v?liav? 1918 m. baland?io 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos taryba. Ta?iau d?l tuo metu Lietuv? okupavusi? vokie?i? trukdym? to nepavyko garbingai padaryti i? karto.
Pirmas kartas
1919 m. sausio 1 diena
Kaip laisvos Lietuvos valstyb?s ?enklas, pasitraukus vokie?i? kariams pirm? kart?, Lietuvos trispalv? Gedimino pilies bok?te suplev?savo 1919 met? sausio 1 dien?.
Pirm?j? 1919 met? dien? Gedimino pilies bok?te trispalv? i?k?l? savanori? b?rys. ?iam b?riui vadovavo pirmasis kariuomen?s savanoris, karininkas Kazys ?kirpa, dalyvavo karininkai Jonas Nistelis ir Petras Gu?as, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavi?ius ir Stasys Butkus.
Pakelta v?liava buvo palyd?ta ??viais, po to savanoriai sugiedojo Lietuvos himn?. Deja, pirm? kart? i?kelta Lietuvos trispalv? plev?savo neilgai, nes tuo metu Vilniuje veik? ginkluoti lenk? b?riai. Jie nedr?so imtis veiksm? prie? lietuvi?k? sargyb? Gedimino pilyje. Ta?iau lietuviams pasitraukus, 1919 m. sausio 6 d. Vilni? u??m? bol?evikai, kurie nuo trispalv?s nupl??? gelton? ir ?ali? spalvas, palik? tik raudon?.
Antras kartas
1920 m. rugpj??io 26 diena.
Antr? kart? Lietuvos trispalv? buvo i?kelta 1920 m. rugpj??io 26 dien?, kai ? Vilni? sugr??o Lietuvos kariuomen?. Ta?iau t? pa?i? met? spalio 9 d. Vilni? klastingai u?grob? lenk? ??eligovskininkai?, ir po kari?ki? susir?mimo sostin?s gatv?se lietuvi?ka trispalv? v?l buvo nupl??ta.
Tre?ias kartas
1928 m. vasario 16 diena.
Pra?jus vieneriems metams po Lietuvos patriarcho Vasario 16-osios akto signataro daktaro Jono Basanavi?iaus laidotuvi?, tapusi? netik?ta ir masine lietuvi? protesto akcija okupuotame Vilniuje, lietuvi?kas jaunimas nenustygo prat?sti ?ias rezistencines nuotaikas. Lietuvi? skaut? ?Gedimino? draugov?s draugininkas Pranas ?i?maras nakt? slap?ia lenk? okupuotame Vilniuje Gedimino pilies bok?te i?k?l? lietuvi?k? trispalv?, kuri buvo perri?ta gedulo juosta. Po ?ios akcijos jam teko slapstytis, siekiant i?vengti lenk? administracijos persekiojimo.
Ketvirtas kartas
1939 m. spalio 29 diena.
Jau i?kilmingai Lietuvos trispalv? i?kelta vir? Gedimino pilies bok?to 1939 m. spalio 29 d., Lietuvai atgavus istorin? valstyb?s sostin? Vilni?. Pirmajam Lietuvos did?iojo kunigaik??io Gedimino p?stinink? pulkui buvo suteikta did?iul? garb? ? Gedimino pilies bok?te i?kelti Lietuvos v?liav?.
Ta?iau ir tuomet v?liava neilgai plev?savo, nes 1940 m. bir?elio 15 dien? sovietai prad?jo Lietuvos okupacij?. N?ra tiksliai nustatyta kada 1940 metais buvo nuleista trispalv?.
Penktas kartas
1941 m. bir?elio 23 diena.
Penkt? kart? Lietuvos trispalv? vir? Gedimino pilies bok?to i?k?l? Lietuvi? aktyvist? fronto (LAF) sukil?liai 1941 m. vykusio Bir?elio sukilimo metu. Pirm? syk? sukil? lietuviai kariai trispalv? i?k?l? apie 16:00 valand?, persik?lus per Vilnios up? i? kareivini? generolo Tado Kosciu?kos bei Oland? gatv?se, jau ?sirengus pozicijas Trij? kry?i? kalno ?laituose.
Kitomis ?iniomis, bir?elio 23 dien? antr? syk? trispalv? i?k?l? taip pat sukil?liai, Moksl? akademijos tarnautojai, buv? policijos valdininkai Justas Ma?rimas ir Mikas Apinys. Pirmasis par?pino v?liav?, o pastarasis nutaik? moment?, nud?jo paskutin? rus? sargybin?, o apie 19:50 val. Gedmino pilyje i?k?l? trispalv?. Jie paskelb? visam Vilniui, kad sostin?je tikrieji ?eimininkai yra jau lietuviai.
?e?tas kartas
1944 m. baland?io 5 diena.
1944 m. vasario 16 d. generolas leitenantas Povilas Plechavi?ius vie?ai Lietuvos ?mon?ms paskelb? apie lietuvi?ko kovinio junginio k?rim? i? lietuvi? savanori?, kviesdamas stoti ? Lietuvos vietin? rinktin? kovai su sovietais. Lietuvi?ki daliniai ??eng? ? Vilni? baland?io pirm? dien?, o jau 1944 m. baland?io 5 dien? Gedimino kalno pilies bok?te trispalv? v?liav? i?k?l? Lietuvos vietin?s rinktin?s 306-ojo bataliono kariai savanoriai, vadovaujami pulkininko leitenanto Prano Grebliausko. ?ios Lietuvos vietin?s rinktin?s kari? i?kelta trispalv? plev?savo iki 1944 m. gegu??s 15 dienos, kai vokie?i? karin? vadovyb? prad?jo persekioti jiems nepaklususius lietuvi? karius ir i?formuoti ?i? rinktin?.
Septintas kartas
1988 m. spalio 7 diena.
Soviet? kari?kiams 1988 rugs?jo 28 dien? Katedros aik?t?je i?vaikius Lietuvos laisv?s lygos rengt? protesto miting?, ?inom? kaip ?banan? bali??, sovietinei vald?iai reik?jo ka?kaip nuraminti kilusias nepasitenkinimo jos veiksmais bangas. Taip sovietin? partin? vadovyb? netik?tai nutar? pakeisti v?liav? Gedimino pilies bok?te. Taigi, kilus Lietuvos laisv?s lygos ir Lietuvos Persitvarkymo S?j?d?io pakeltai Atgimimo bangai, ta?iau tebevykstant sovietinei okupacijai, susirinkus ?imtat?kstantinei miniai Katedros aik?t?je Lietuvos trispalv? vir? Gedimino bok?to buvo i?kilmingai i?kelta 1988 m. spalio 7 dien?. Nuo to laiko plazda iki ?iol, liudydama Lietuvos valstyb?s egzistavim? su istorine sostine Vilniumi.
?altiniai: ELTA, DELFI, KAM, Alkas.lt (Sakalo Gorodeckio publikacija)
ELTA fotobanko nuotraukos
