Sveika, subalansuota mityba ? vienas da?niausi? ?sipareigojim?, kuriuos prasidedant naujiems metams, kaip siektin? tiksl?, yra link? sau i?sikelti ?mon?s. Pirmiausiai siekiant nauj? tiksl?, reik?t? pakeisti senus ?pro?ius. Specialist? teigimu, prad?ti ?gyvendinti tok? i???k? galima atsisakant pusfabrika?i? ir greit? u?kand?i?, juos pakei?iant ? ma?iau apdorotus, daugiau maisto med?iag?, mineral? ir vitamin? turin?ius produktus.
Pasak Medicinos ir diagnostikos centro gyvensenos medicinos specialist?s Adrijos Amitos Kulvinskait?s, nors nema?ai pacient? supranta, kad itin didel? dalis l?tini? neinfekcini? lig? yra nulemiamos netinkamos mitybos bei ma?o fizinio aktyvumo, dauguma j? labiau nor?t? gauti stebuklingai gydan?i? piliul?, o ne keisti sveikatai nepalankius ?pro?ius.
?Jei pacientai eliminuot? pagrindinius su gyvensena susijusius rizikos veiksnius, atlikt? poky?ius puosel?jant sveikatai palanki? gyvensen?, b?t? galima i?vengti nema?os dalies ?vairi? l?tini? susirgim?, toki? kaip ?irdies ir kraujagysli? ligos ar cukrinis diabetas. Tod?l norint pagerinti sveikat?, svarbiausias principas yra netinkam? ?pro?i? keitimas ir sveik? ?pro?i? formavimas?, ? sako gyvensenos medicinos specialist?.
Svarbu ? subalansuota mityba
A. A. Kulvinskait?s teigimu, tokiais sveikais ?pro?iais rekomenduojama vadovautis nepriklausomai nuo am?iaus: reguliari fizin? veikla (ne ma?iau kaip 300 minu?i? per savait? vidutiniu intensyvumu); visavertis, kokybi?kas be prabudim? miegas, trunkantis 7?8 valandas, kai miegoti einama ne v?liau, kaip 23 valand?; tinkamo vandens kiekio pagal k?no mas? i?g?rimas; ?aling? ?pro?i? atsisakymas; da?nas buvimas gryname ore; u?si?mimai ?ird?iai mielomis veiklomis bei subalansuota mityba.
?Labai svarbu, kad m?s? maisto racione b?t? kuo ma?iau perdirbt? ir rafinuot? angliavandeni?: saldumyn?, sald?i? balt? milt? kepini?. M?gstantys gyv?nin?s kilm?s maist? gali j? valgyti, ta?iau reikt? riboti apdirbtos raudonos m?sos produkt? vartojim?, atsisakyti saldint? gazuot? g?rim? bei so?i?j? riebal? ir transriebal?, o druskos suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dien??, ? vardija pa?nekov?.
Anot gyvensenos medicinos specialist?s, did?i?j? maisto porcijos dal? tur?t? sudaryti augalin?s kilm?s produktai: viso gr?do produktai, dar?ov?s, vaisiai, uogos, rie?utai ir s?klos. Per dien? rekomenduojama suvartoti apie 300?400 g dar?ovi?, apie 100?200 g vaisi?, taip pat ank?tini? produkt? ? l??i?, pupeli?, avin?irni?, sauj? nes?ri? rie?ut?. Ne ma?iau kaip 2 kartus per savait? rekomenduojama valgyti ?uvies.
Pasak A. A. Kulvinskait?s, sveikatos ekspertai vis labiau sutaria, kad gyventojai tur?t? ma?iau valgyti perdirbto maisto. Jiems didesn? susir?pinim? tur?t? kelti ne konservuoti pomidorai ar tunai, bet i? anksto paruo?ti m?sos, s?rio, makaron?, pic? patiekalai, milteli? pavidalo greitai paruo?iamos sriubos, pyrag? ir blyn? mi?iniai, stiklainiuose esantys pada?ai, gazuoti gaivieji ir energiniai g?rimai.
??iuose produktuose da?nai ne tik tr?ksta pagrindini? maistini? med?iag?, o dar b?na ir prid?ta daug dirbtini? ingredient?, toki? kaip konservantai ir saldikliai, kurie kei?ia maisto spalv?, tekst?r?, skon? ir kvap?, taip pat juose gausu rafinuoto cukraus, natrio bei so?i?j? riebal?. Kuriami tokie produktai, yra veikiami oksidacijos, kar??io, kas sukelia did?iausi? maistini? med?iag? praradim??, ? ai?kina A. A. Kulvinskait?.
Svarbu tinkamas baltym?, riebal? ir angliavandeni? santykis
Gyvensenos medicinos specialistei antrina ir k?no rengybos sportinink? BENU vaistinink? J?rat? Vai?i?nien?, kurios teigimu, Lietuvoje ?mon?s apskritai valgo per ma?ai dar?ovi? ir vaisi?, tod?l da?niausiai jiems tr?ksta ?vairi? vitamin?, pavyzd?iui, vitamino C, D, cinko. Ir nors angliavandeni? vartojama pakankamai, ta?iau neretai tai b?na vadinamieji greitieji angliavandeniai, d?l kuri? atsiranda energijos svyravim?. Greitieji angliavandeniai taip pat lengvai tampa riebalais bei didina blogojo cholesterolio kiek? kraujyje.
??mogaus organizmui reikia vis? pagrindini? kategorij? maisto med?iag?: baltym?, riebal? ir angliavandeni?. Subalansuotai mitybai yra svarbu, kad ?i? makroelement? santykis b?t? tinkamas, o pavyzd?iui, vadinamieji l?tieji angliavandeniai ? viso gr?do produktai, kruopos ? sudaryt? apie 50?60 proc. dienos normos, riebalai i? riebi? ?uv?, avokad? ir rie?ut? ? apie 15?20 proc., baltymai i? liesos m?sos, ank?tini? dar?ovi? ? dar apie 15?20 proc.?, ? teigia J. Vai?i?nien?.
Anot vaistinink?s, organizmui negaunant vis? reikaling? med?iag?, mikro ir makro element?, krinta energijos lygis, ma??ja darbingumas, o ilgainiui gali atsirasti ir ?vairi? sveikatos sutrikim?. Pasak J. Vai?i?nien?s, tinkamai maitinantis organizmas tur?t? gauti vis? jam reikaling? med?iag?, ta?iau ?inant, kad d?l ?vairi? aplinkybi? daugelio ?moni? mityba n?ra visavert?, vaistinink? ypa? ?altuoju sezonu rekomenduoja atkreipti d?mes? ir ? kai kuriuos papildus bei vitaminus.
?Sinoptikai pernai u?fiksavo ma?iausiai saul?t? gruod? per kelis de?imtme?ius, kuomet saul?s sulaukta vos 30 proc. daugiamet?s normos, tod?l akivaizdu, kad ?mon?ms tur?t? tr?kti vitamino D. Tuo tarpu ?is ?saul?s vitaminas? yra atsakingas u? daugel? gyvybi?kai svarbi? ?mogaus organizmo proces?. Jis yra labai svarbus ne tik m?s? kaulams, bet ir visai imuninei sistemai. D?l vienoki? ar kitoki? prie?as?i? nevalgantiesiems ?uvies, rekomenduojama nepamir?ti, jog organizmui svarbi? polineso?i?j? riebal? r?g??i? omega-3 galima gauti ir geriant ?uv? taukus?, ? sako vaistinink?.
Pasak J. Vai?i?nien?s, sveik? mityb? paversti ?pro?iu gal?t? pad?ti da?nesn? maisto gamyba namuose, tuomet ?mon?s ?inot? ir atkreipt? d?mes? ? tai, kokius produktus naudoja.
?Gaminant namuose, subalansuota mityba tapt? s?moningu sprendimu, o tam labai svarbus yra planavimas ? pavyzd?iui, meniu planas savaitei. Tokiu b?du b?t? i?vengiama erzinan?io klausimo ?k? valgyti ?iandien??, sutaupoma ne tik laiko, bet ir pinig?. B?tent pastovumas yra raktas ? norimus rezultatus, o mitybos planas ? pagalbos priemon? nei?klysti i? kelio?, – tikina specialistai.
Perengta pagal vie?? internetin? ?iniasklaid?
