Epilepsija arba buitine kalba ? nuomaris ? tai l?tinis neurologinis smegen? funkcij? sutrikimas, pasirei?kiantis besikartojan?iais priepuoliais. Sergant ?ia liga kartais prasideda traukuliai, prarandama s?mon?, gali suma??ti protiniai gabumai. ?is sutrikimas yra vienas i? da?niausi? neurologini? lig?.
Pagrindiniai faktai
Epilepsija yra l?tin? neu?kre?iama smegen? liga, kuria serga ?vairaus am?iaus ?mon?s.
Apie 50 milijon? ?moni? visame pasaulyje serga epilepsija, tod?l ji yra viena i? labiausiai paplitusi? neurologini? lig?. Apskai?iuota, kad iki 70 % epilepsija sergan?i? ?moni? gal?t? gyventi be priepuoli?, jei b?t? tinkamai diagnozuoti ir gydomi, nes ankstyvos mirties rizika yra iki trij? kart? didesn?. Daugelyje pasaulio ?ali? epilepsija sergantys ?mon?s ir j? ?eimos ken?ia nuo stigmos ir diskriminacijos.
Kaip pasirei?kia ?
Ligai b?dingi pasikartojantys priepuoliai, kurie yra trumpi nevaling? judesi? epizodai, galintys apimti k?no dal? arba vis? k?n? ir kartais kartu su s?mon?s netekimu bei ?arnyno ar ?lapimo p?sl?s funkcijos sutrikimu.
Traukuli? epizodai atsiranda d?l pernelyg dideli? elektros i?krov? smegen? l?steli? grup?je. Toki? i?krov? vieta gali b?ti skirtingos smegen? dalys. Traukuliai gali b?ti ?vair?s ? nuo trumpiausi? d?mesio praradim? ar raumen? tr?k?iojim? iki sunki? ir u?sit?susi? traukuli?. Priepuoli? da?nis taip pat gali skirtis ? nuo ma?iau nei vieno per metus iki keli? per dien?. Vienas priepuolis nerei?kia epilepsijos (iki 10 % ?moni? visame pasaulyje patiria vien? priepuol? per savo gyvenim?).
Epilepsija yra viena i? seniausi? pasaulyje pripa?int? lig?, o ra?ytiniai ?ra?ai datuojami 4000 m. pr. m. e. Baim?, nesupratimas, diskriminacija ir socialin? stigma epilepsij? supa ?imtme?ius. ?i stigma daugelyje ?ali? i?lieka ir ?iandien ir gali tur?ti ?takos sergan?i? ?moni? ir j? ?eim? gyvenimo kokybei.
Prie?astys
Ma?daug 50 % atvej? visame pasaulyje ligos prie?astis vis dar ne?inoma. Epilepsijos prie?astys skirstomos ? ?ias kategorijas: strukt?rin?s, genetin?s, infekcin?s, metabolin?s, imunin?s ir ne?inomas. Pavyzd?iai: smegen? pa?eidimas d?l perinatalini? prie?as?i? (pvz., deguonies netekimas arba trauma gimdymo metu, ma?as gimimo svoris), ?gimtos anomalijos arba genetin?s b?kl?s su susijusiais smegen? apsigimimais, sunki galvos trauma, insultas, d?l kurio ribojamas deguonies kiekis smegenyse, smegen? infekcija, tokia kaip meningitas, encefalitas arba tam tikri genetiniai sindromai ir smegen? auglys.
Gydymas
Priepuolius galima kontroliuoti. Iki 70 % ?moni?, sergan?i? epilepsija, gali b?ti be priepuoli?, tinkamai vartojant vaistus nuo traukuli?. Prie?traukulini? vaist? vartojimo nutraukimas gali b?ti svarstomas po 2 met? be priepuoli? ir turi b?ti atsi?velgta ? svarbius klinikinius, socialinius ir asmeninius veiksnius.
Prevencija
Apskai?iuota, kad 25% epilepsijos atvej? galima i?vengti. Galvos traum? prevencija, pavyzd?iui, suma?inant griuvim?, eismo ?vyki? ir sporto traum? skai?i?, yra veiksmingiausias b?das i?vengti potraumin?s epilepsijos.
Tinkama perinatalin? prie?i?ra gali suma?inti nauj? epilepsijos atvej?, sukelt? gimdymo traum?. Kar??iuojan?io vaiko k?no temperat?rai ma?inti vartojami vaistai ir kiti metodai gali suma?inti kar??iavimo priepuoli? tikimyb?.
Epilepsijos, susijusios su insultu, prevencija yra orientuota ? ?irdies ir kraujagysli? rizikos veiksni? ma?inim?, pvz., auk?to kraujosp?d?io, diabeto ir nutukimo prevencijos arba kontrol?s priemones, taip pat tabako ir nesaikingo alkoholio vartojimo vengim?.
Psichologin?s pasekm?s
Daugelis ?moni? su epilepsija patiria nerim? arba depresij?. Nerimas gali kilti d?l baim?s, susijusios su ne?inoma priepuolio data arba jo pasekm?mis. Depresija gali b?ti susijusi su liga, jos pasekm?mis arba su medikamentais, vartojamais epilepsijos gydymui.
Be to, epilepsija gali tur?ti reik?ming? socialini? pasekmi?. Daugelis ?moni? patiria diskriminacij? darbe arba mokykloje. Tai gali apimti visk? – nuo tiesiogin?s diskriminacijos ir neigiamo po?i?rio iki sunkum?, susijusi? su darbo rinka, transportu arba ?vietimu. Epilepsija gali taip pat tur?ti poveik? asmens socialiniam gyvenimui ir santykiams, taip pat kelti problem?, susijusi? su vairavimu, n??tumu ir kt.
Vis d?lto, daugelis ?i? pasekmi? gali b?ti suma?intos arba valdomos su tinkamu gydymu, parama ir ?vietimu. Svarbu pa?ym?ti, kad, nors epilepsija yra rimta liga, daugelis ?moni? su epilepsija gyvena pilnavert? gyvenim?.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pri?m? Tarpsektorin? pasaulin? veiksm? plan? d?l epilepsijos ir kit? neurologini? sutrikim? 2022?2031 m., kuriame pripa??stami bendri prevenciniai, farmakologiniai ir psichosocialiniai epilepsijos ir kit? neurologini? sutrikim? metodai, kurie gali b?ti vertingi greitinant ir stiprinant paslaugas bei param?.
Pirmoji pagalba priepuoli? metu
Tiek pacientas, tiek jo artimieji privalo b?ti apmokyti kaip elgtis priepuoli? metu. I?tikus priepuoliui:
? b?kite kartu su pacientu priepuoli? metu iki kol jis bus pilnai atgav?s s?mon? ir visi?kai budrus,
? jei ?manoma, pad?kite jam kuo saugiau atsigulti ant grind?,
? pa?alinkite i? aplinkos visus objektus, kurie gali su?aloti pacient?,
? paguldykite pacient? ant ?ono,
? atlaisvinkite ver?ian?ius drabu?ius, nuimkite akinius,
? i?likite ram?s,
? palyd?kite pacient? ? saugi? viet? po priepuolio.
Greitoji pagalba kvie?iama jei:
? priepuoliai i?tinka pirm? kart? gyvenime,
? atsiranda kv?pavimo sutrikim?,
? priepuoliai trunka ilgiau nei 5 min arba jie kartojasi,
? pacientas priepuoli? metu susi?alojo,
? priepuoliai ?vyksta vandenyje.
Pagal World Health Organization prane?im? pareng? sveikatos specialist?
Virginija Mockut?
