U?gav?n?s ?iandien Lietuvoje yra turb?t vis? labiausiai m?giama liaudi?koji ?vent?. ?ia daug erdv?s ?aismei, vali?kavimui, visokeriopai savirai?kai. Tod?l tradicine ?vente d?iaugiasi tiek vyresn?s kartos ?mon?s, tiek ir jaunimas. Pritampa U?gav?n?s m?s? dienomis ir miesto kult?roje; jas rengia kra?tie?i? bendrijos, etnin?s veiklos centrai. ?vent? teb?ra i?laikiusi nat?ral? ir spontani?k? pob?d?, jos aktyvius veik?jus ir ?i?rovus neskiria scenos rampa; be to, visi ?ino, kas ?ia vyksta ir kaip dera joje elgtis.
U?gav?n?s krik??ioni?kajame kalendoriuje atriboja pokal?din? laikotarp? nuo prie?velykinio. ?i ypatinga met? diena b?na antradienis, nes septyni? Gav?nios susikaupimo savai?i? pirmosios trys dienos atiduodamos linksmyb?ms ? ?iemai i?varyti ir pavasar? prisi?aukti. Lietuvi?kojo kaimo tradicijose U?gav?n?mis baigdavosi pir?lyb? ir vestuvi? ?iemos laikotarpis, vadinamas M?siedu.
Daugelis taut? turi savitus U?gav?ni? papro?ius, nors ?vent?s kilm? viena ir ta pati. Daug kur jos ?ven?iamos rengiant karnavalus, labai i?kiliai ir triuk?mingai. Bet kaip skirtingai! ?tai Venecijoje: kostiumuotos kauk?s i? viduram?i? fantazij?, – jos tokios orios, aristokrati?kos, paslaptingos, nebylios. Rio de ?aneire ogi ??lsta temperamenting? pusnuogi? gra?uoli? paradas, – tai sambos mokykl? ?ok?jos, pasir?d?iusios atogr??? pauk??iais, peteli?k?mis ir g?l?mis. Bulgarijoje vyksta kukeriais vadinam? mitini? persona??, lyg koki? senov?s kari?, vaik?tyn?s. M?s? kra?te, i? dalies ir kaimynuose, U?gav?n?s visi?kai kitokios. ? lietuvi?kuosius papro?ius ?ia akivaizd?iai ?sipyn? ir senosios agrarin?s magijos elementai, susij? su ?em?s ?adinimu naujajam gyvyb?s ciklui. Galima manyti, kad tai prosenovi?kos balt? ?vent?s apeig? liku?iai. Daugelis po?ymi? byloja apie m?s? U?gav?ni? archaji?kum?, siekiant?, tik?tina, net akmens am?i?. Apskritai ?i kaimo pramoga ? labai ?vairi? laikme?i? istorini? aplinkybi? suformuotas etnin?s kult?ros rei?kinys.
M?s? kra?to klimatas nelepina ?moni?: senov?je ?iem? jie nelengvai i?gyvendavo, da?nokai tekdavo ir pabadauti. Privalu b?davo maist? taupyti ir kaip nors i?laikyti gr?d? atsargas pavasario s?jai. Tod?l pirmieji pavasario po?ymiai b?davo labai laukiami ir d?iaugsmingai sutinkami. Atsisveikinant su ?iema, i? paskutini? atsarg? so?iai pavalgoma. I? ?ia kilo paprotys Gav?nios i?vakar?se riebiai pavalgyti: sekmadien? ? tris, pirmadien? ? ?e?is, antradien? ? net devynis kartus. ?i? skai?i? seka n?ra atsitiktin?, – ji kartoja med?iotoj? bendruomen?s m?nulinio kalendoriaus algoritm?. M?s? kra?te vis? agrarini? ?ven?i? tradicinis patiekalas yra kiauliena. Gal nuo tada, kai ?ernas ?pamok?? ?mog? vel?n? pl??ti; o juk ais?i? gen?i? ?emdirbyst? rom?nas P. K. Tacitas i?gyr? dar pirmame am?iuje po Kr. Kal?d? tradicinis valgis – kiaul?s galva, ogi U?gav?n?ms ruo?iamas ?iupinys i? kruop? ir ?irni? su kiaul?s stimburiu; taigi ?ie patiekalai savaip ??r?mina? M?sied?. Kiti tradiciniai U?gav?ni? valgiai: ?altiena, spurgos, kim?ti kruopomis ??s? kakleliai, kiau?inien?, ?vairiausi blynai. ?inoma, ant stalo dedama tai, ko norima tur?ti ir ateinan?iais metais. Antradien? po vakarien?s ?eimininkas pasakydavo: ?Mes u?gav?sim, tegu u?sigavi m?s? b?dos ir nelaim?s?. Ir ?altienos liku?iais nami?kiams patepdavo rankas ir kojas, – tik?ta, kad tada gyvat? ne?kirs. Gabal?l? la?ini? nuo ?ventinio stalo pasid?davo atskirai ? nublizginti noragui, kai ateis laikas pirm?j? pavasarinio arimo vag? versti. Ir rankoms patrinti, i??jus ? kvie?i? ar kanapi? s?j?, kad pauk??iai pas?lio nelest?.
U?gav?n?s n?ra ba?nytin? ?vent?, ta?iau liaudi?ki papro?iai drausdavo daugel? darb?: negalima verpti, girnomis malti, virvi? sukti. Tai tod?l, kad ?ie darbai primena gamtos stichij? ??lsmus, kuri? nesinor?t? vasar? sulaukti. Ta?iau diena tokia i?skirtin?, kad ir jos orai laikyti prana?i?kais ?emdirbiui. Jei per U?gav?nes sausa, pavasaris bus be lietaus, jei saul?ta ? javai bet kur pas?ti der?s, jei snyguriuoja ? u?augs geri linai.
Smagiausia, kai ? kiem? kleg?dami, muzikuodami ?vairiais instrumentais ir rakandais, barstydami pelenus, ?naibydamiesi, visokias i?daigas kr?sdami sugu?a persireng?liai. Tada prasideda tikras liaudi?kojo teatro vaidinimas: ?eimininkas ? vid? ?sileis ir gerai pavai?ins, jeigu atvyk?liai bus ?maik?t?s, a?trialie?uviai, i?moningi. Sakom? prakalb? temos tradicin?s: ?eimininkai visaip i?liaupsinami, kad tik priimt? su?ilti suvargusius ir su?lapusius ateivius i? toli.
Persireng?li? paprotyje pasirei?kia antras labai esmingas agrarin?s magijos bruo?as ? ry?ys su prot?vi? v?l?mis, vadinamasis nekrokultas. I? esm?s persireng?liai ir yra prot?vi? ?vaizd?iai, pradedant nuo totemini? ?v?ri? ir pauk??i?, baigiant ?svetimais? ? vengrais, ?ydais, ?igonais.
U?gav?ni? kauk?s ? tai ?vaizd?iai, atklyd? i? ?vairi? laiko tolybi?. Seniausios ? ?v?ri? ir pauk??i?: Me?kos, Vilko, Gerv?s, Gandro. Jos tikriausia kilusios i? totemini? gen?i? glob?j? ar j? antgamtini? savybi? garbinimo. Kolektyvin?s mitin?s s?mon?s sukurtos dvasios, kitados talkinusios med?iokl?je, v?liau ?m?si pad?ti ir ?emdirbyst?je. ?em?s derlumo, apskritai vaisingumo s?vokos tapo susietos su naminiais gyvuliais. I? ?ia O?io ir Avino kauk?s. Valstyb?s pl?timosi ir stipr?jimo laikus primena ?irgo su raiteliu kauk?. Kai kuriose apylink?se ?einama ubagais?, prisidengus dro?tin?mis ar odos kauk?mis, vaizduojan?iomis labai suvargusius, giliai rauk?li? i?vagotus veidus, – patys tie ?i? anapus?. ?inant liaudies tradicijose elget? socialinei pad??iai skiriam? gan?tin? pagarb?, galima ?iuose ?vaizd?iuose ??velgti prot?vius ar net senosios balt? religijos ?ynius. Pana?ios yra ir ??yd? li?ynos?, – didnos?s, gauruotos. ??igonai? ir i?vaizda, ir elgesiu b?dav? artimiausi tikriesiems: si?lydavo mainus, paburti kortomis, stengdavosi k? nors nugvelbti. Mitologi?kumo ?iuose persona?uose nematyti, – tai rodo j? v?lyv? kilm?. Kaimuose dar buvo pasir?doma Velniu, Ragana ant ?luotos, Giltine, tokiu didgalviu ar ne??auga, vadinama Malpa ar Tiliuku. Pastarosios kauk?s semantika bus artimiausia kaukui, namus globojan?iai mitinei b?tybei. Paslaptingas yra Juodo Gauruoto ? tikriausiai kokio v?li? vedlio, mirusi?j? pasaulio dievyb?s ?vaizdis. Apskritai ?vairi? mitini? b?tybi? persona?ai galiausiai virto vengrais, ?ydais ir ?igonais. Bet jokiais b?dais nenorint pa?iepti ar pasity?ioti i? tautini? ma?um?. Esm? ?ia kita: U?gav?ni? veik?jai ir i?vaizda, ir elgsena pabr??ia, kad jie yra svetimi, kito kra?to. Kad tai ateiviai i? anapusinio, metafizinio pasaulio, ai?k?ja i? tradicinio dialogo tekst?. Persireng?liai ? savo kalb? ?terpia ?vairiausi? garsa?od?i?, svetim?od?i?. Da?nai prisistato kaip atkeliav? i? ?alies, kurioje viskas atvirk??iai, ir net saul? pirma leid?iasi, paskui teka. Tas mitinis pasaulis es?s u? vanden?, tod?l atvyk?liai su?lap?, brisdami per vandenis. Mirusi?j? pasaulyje laikas neteka, tod?l j? kalboje painiojama praeitis ir ateitis. Pavyzd?iui, ??ydas? si?lo pirkti tariam? vi?t? ? padv?susi? varn?, kuri ?gerai rytoj d?davo kiau?inius?. I? to pasaulio atvirk?tumo seka ir persireng?li? pom?gis susikeisti r?bais: vyrai r?dosi moteri?kais, moterys ? vyri?kais. Taigi ai?k?ja, kad kitados kauk?s pabr??tinai vaizduodavo at?j?nus i? mirusi?j? pasaulio. V?liau ?svetim?j?? ?vaizd?ius imta kopijuoti i? realaus gyvenimo. Vengrai ar at?j?nai i? kit? Vidurio Europos kra?t? Lietuvoje i?ties prekiaudavo prieskoniais ir vaistais, tod?l ?vengro? persona?as palaipsniui evoliucionavo ? baltu chalatu pasir?d?ius? ?daktar??.
Prot?vi? v?l?s tariamai aplanko ?mones per ?vent?, primindamos greit ateisiant pavasar? su jo d?iaugsmais ir darb? r?pest?liais. Ir ateina ne nug?sdinti, bet pad?ti ?mon?ms rasti santarv? su gamtos stichijomis. Taip pat ir ?veikti besikaupian?ias negeroves bendruomen?je. Pavyzd?iui, pa?iepia senbernius, vis nesurandan?ius poros: tok? aptriu?us?, ?iaudiniu pan?iu susijuosus? Sidar? vis stumia ar?iau mergin?. O Gerv? ? meil?s pauk?t? ? pa?naibo, pakutena ?prinokusias? merginas, kad kitais metais jos v?l nelikt? ?ant pernyk??i? ?iaud??. Ir ??ydai? der?davo pirkti ?berg?denikes? ? u?sibuvusias mergauti. Stengdavosi tokias merginas pa?okdinti, pabu?iuoti, skruostus i?tepdami suod?iais ar virto buroko raudoniu. U?mok?ti u? nuotak? si?lydavosi savais ?pinigais? ? sudu?usio puodo ?uk?mis. Taip ?aismingai per U?gav?nes parodomas kaimo r?pestis nat?rali?ja bendruomen?s gyvastimi.
Bet svarbiausia kaimo bendruomen?s u?duotis yra i?varyti ?kyr?jusi?, atsibodusi? pikt?j? ?iemos dvasi?, kad ir kaip j? vadintume ? More, Kotre, Barbora, Sene K?ni?ke ar Gav?nu, Diedeliu, ?iu?ela. ?i? pam?kli? galas li?dnas ? vidurnakt? jos bus i?varytos i? kaimo, nustumtos nuo kalno, paskandintos eket?je ar net suple?kintos lau?e. Tada, sakoma, ir pavasaris grei?iau ateisi?s. ?emai?iai Mor? ? egzekucij? tempia u?sodin? ant rato ir rogi? pav??os, – tuo i?moningai parodoma, kaip pavasaris ?iem? gena. Bet prie pam?kl?s ar?iau neprieisi ? pikta, ?vaistosi ko??lais ar spragilais. O La?ininio ir Kanapinio kova ? labai senais laikais vykdavusi? Me?kos ir Bried?io, vasaros ir ?iemos valdov?, var?ytuvi? aidas. Galimas dalykas, kad U?gav?ni? ?vent? mitin?je s?mon?je kitados buvo suvokiama kaip paskutinis pabuvimas kartu su prot?vi? v?l?mis, ?iemojusiomis ten, kur saugomos atsargos pavasario s?jai. ?iltesniems orams padvelkus, ateina laikas atsisveikinti: v?l?s netrukus i?eis ? laukus pas?li? globoti.
U?gav?ni? persireng?li? vaik?tyni? tradicija i?liko veik nenutr?kusi tik ?emaitijos miesteliuose ir ba?nytkaimiuose. Kituose Lietuvos regionuose ?vent?s vyksmas apskritai b?davo paprastesnis. Bet visur U?gav?ni? dien? va?in?jamasi rog?mis, rengiamos ?irg? lenktyn?s. Sakoma, kuo toliau nuva?iuosi, tuo linai ilgesni u?augsi?. ?aunu i? rogi? ir ? pusnyn? i?virsti, sniege i?sivolioti. O jeigu dar ? gl?b? pagriebus stamantresn? moteri?kait? ? nuo to tik ?em? derlesn? bus. Tai akivaizd?s similin?s, pana?umo magijos veiksmai.
Vaikai nuo kalniuko ? kas rogut?mis, kas geldoje ar verpst? ap?erg?s paskutiniuoju sniegu ?iuo?ia. Ma?uosius kaimo vaikiukus susodindavo ? kubil?, ?? ?keldavo rog?sna, u?dengdavo g?nia, o ma?iams paliepdavo kuo garsiau d?gzti. Sakydavo, kad tai ? ?bit?s?. Jei jas perliesi vandeniu, tuomet ir tikrosios bitel?s vasar? daug medaus prine?, i?leis stiprius spie?ius. Ta?iau va?ny?iotojo botagas ilgas, su kibiru vandens arti neprieisi. Smagios yra U?gav?ni? va?in?jimosi dainos, su grei?io ir erdv?s pajauta: ?Oi ?irge, ?irge, ?irgeli b?rasai, nuve?ki mane ?iu?an ?onelin…? Lygiai kaip ir s?puoklin?s: ?Supkit, meskit mane jaun?, kad i?vys?iau t?vulio dvar?…?. Tai dar vienas U?gav?ni? pasismaginimas. Jei kieme pilna pa?liugusio sniego ar purvo, tada s?puokles kabindavo klojime po balkiu. V?lgi ? kuo auk??iau i?sisupsi, tuo lin? pluo?tas bus ilgesnis. O gal ir derling?j? ?emel? reikia i?s?puoti, tarsi k?dik? lop?yje, kad rudeniop subrandint? ger? derli?. Visos ?vent?s linksmyb?s artina pavasar?, ?adina gyvybines ?em?s maitintojos j?gas.
Kiekvienoje apylink?je U?gav?n?s b?davo ?ven?iamos vis kitaip. Ir nelygu kiek ?moni? atmintyje i?liko to senojo paveldo. Ar?iausiai pirmaprad?s ?vent?s eigos ?iandien turb?t yra Als?d?i?, Gr??lauk?s, Kurtuv?n? U?gav?n?s, nes j? vyksmas tik karo ir pokario metais buvo nutr?k?s, o papro?ius gaivinant jau m?s? laikais, buvo stengiamasi laikytis vietini? tradicij?. Dabar tai vis? laukiama, linksma, i?laikiusi daug autenti?k? bruo?? ?iemos pabaigos ?vent?. Ji gra?iai suburia bendruomen?, privilioja nema?ai sve?i?. ?auniai atgaivintos U?gav?n?s vyksta ir Plateliuose, ?emaitijos nacionalinio parko centre. Jo darbuotojai rengia kauki? ? ?li?yn?? parodas, moko jas dro?ti tautodail?s stovyklose. Did?iuosiuose Lietuvos miestuose vykstan?ios U?gav?n?s vis daugiau ?gauna ??emaiti?kumo?, gal tai ir n?ra blogai, nes b?tent ?io regiono ?vent?je i?saugota daugiausia archaji?kumo. Ta?iau kitose Lietuvos etnografiniuose regionuose patartina gaivinti vietinius papro?ius; m?s? etnin? kult?ra ?domi ir savo ?vairove.
Prof. Libertas Klimka
