Dvide?imto am?iaus pabaigoje, 1918 m. vasario 24 d. Estija pasiskelb? esanti nepriklausoma valstyb?. Savo valstybingum? estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose su bol?evikais.
Keletas pagrindini? Estijos istorijos akcent?. Estijos vystym?si antrojoje XIX am?iaus pus?je b?t? galima bendrai charakterizuoti kaip modernizacij?; ?alyje, tuomet priklausiusioje Rusijos imperijai, vyko palyginti stati?kos agrarin?s visuomen?s tapsmas modernia visuomene, industrializacija, urbanizacija ir tautinio s?moningumo pakilimas. Pastarasis prasid?jo XIX am?iaus viduryje, veikiamas Pranc?zijos revoliucijos ir romantizmo id?j? bei vokie?i? nacionalinio jud?jimo, davusio pavyzd? visoms Europos tautoms.
Daugum? tauti?kai susipratusi? est? netenkino ?emas est? kilm?s gyventoj? statusas, kuris susiklost? d?l centralizuotos Rusijos vald?ios ir daug ?imtme?i? dominuojan?ios Baltijos vokie?i? kult?ros. Toki? pad?tis tapo pagrindine motyvacija sukurti nepriklausom? tautin? Estijos valstyb?. ? vis labiau ?sisi?buojant? est? tautin? jud?jim? pama?u ?sitrauk? visi gyventoj? sluoksniai ? i? valstie?i? kil? est? kilm?s intelektualai, tarnautojai, pirkliai, amatininkai ir est? kilm?s dvasininkai.
Pirmojo est? kalba leisto laikra??io Perno Postimmes ?k?r?jas Johannas Voldemaras Jannsenas (1819?1890), 1857 metais ?vadiniame straipsnyje vietoj ?prast? termin? ?kaimo ?mon?s? ??emie?iai? pavartojo kreipin? ?estai?. Patrioti?kai nusiteik? intelektualai, tokie kaip pastorius ir lingvistas Jakobas Hurtas (1839?1906) ar pedagogas ir ra?ytojas Carlas Robertas Jacobsonas (1841?1882) dr?sino estus aktyviau dalyvauti vie?ajame gyvenime, patys vald?iai k?l? ?vairius teisinius ir kult?rinius reikalavimus.
Dominuojan?ios romantin?s Estijos meno ir literat?ros krypties pagrindas buvo Ap?vietos id?jos ir idealizuota ?senoji beklas?? visuomen?. Patriotin?s poemos ir dainos auk?tino Estijos gamtos gro?? ir i?rei?k? jai kar?t? meil?. Taip inspiruoti kaimynini? suomi? folkloro estai suk?r? ?senosios Estijos pasaul??. Kertiniu ?io pasaulio akmeniu laikytina Friedricho Reiholdo Kreutzwaldo (1803?1882) sudaryta epin? poema ?Kalevipoeg?.
Svarbiausi? vaidmen? tautiniame est? atgimime suvaidino ?vairios vokie?i? kult?ros pagrindu organizuotos bendrijos; parapijose ?steigti chorai ir orkestrai, ?vair?s komitetai ir draugijos. 1869 metais vokie?i? pavyzd?iu Estijoje buvo suorganizuota pirmoji dain? ?vent?, kurioje dalyvavo t?kstantis daininink? bei muzikant? ir dvylika t?kstan?i? ?i?rov?. ?i tradicija Estijoje, kaip ir Latvijoje ir Lietuvoje, iki ?iol vaidina pagrindin? vaidmen? formuojant tautos nacionalin? savimon?.
XIX am?iaus antroje pus?je Rusijos imperijoje i?augo nacionalistin?s rus? nuotaikos. Sisteminga rusifikacija ypa? sustipr?jo po 1863 met? Lenkijos ir Lietuvos sukilimo. Stipriausi? rusifikacij? estai, kaip ir j? kaimynai latviai bei suomiai, i?gyveno 1880?1890 metais. Kadangi caro vald?ia baiminosi Vokietijos ?takos ?iam regionui caro Aleksandro III valdymo metais (1881?1894) daugelis Baltijos vokie?i? privilegij? buvo panaikintos, taip bandant juos i?stumti i? dominuojan?i? pozicij? administracijoje, ekonomin?je ir kult?rin?je sferose.
Dabar estai susid?r? su tiesioginiu caro administracijos spaudimu. Vis? pirma per ?vietimo sistem? ir Ortodoks? Ba?ny?ios protegavim?. XIX am?iaus pabaigoje visa ?vietimo sistema, nuo pradini? mokykl? iki Tartu universiteto tapo rusi?ka. Rus? kalba ?sigal?jo administracijoje, teismuose. Visus ?ia dirbusius estus ir vokie?ius pakeit? rusai. Tokia politika akivaizd?iai nusmukd? ?vietimo lyg?: 1886 metais skaityti mok?jo 98% est? ?auktini?, o 1901 m. toki? buvo jau 80 %.
Ta?iau ?ie veiksmai nedav? laukt? rezultat?. Estija buvo jau per daug moderni, kad b?t? rusifikuota. 1897 metais Estijoje gyveno 958 000 ?moni?, i? j? 90% buvo estai, 4% ? rus? ir 3,5% ? vokie?i?. Kas penktas gyveno spar?iai augan?iuose miestuose. Miestai pritrauk? ir daugum? est? inteligentijos, b?tent ?ia formavosi moderni Estijos visuomen?. Tiesa, dauguma Estijos gyventoj?, apie 65%, buvo susij? su ?em?s ?kiu, 14% dirbo pramon?je, 14% ? komunikacij? ir paslaug? sektoriuje.
Kai 1906 metais susirinko pirmasis Rusijos imperijos parlamentas ? D?ma, Estijai joje atstovavo 20 deputat?. 13 i? j? buvo estai. Nors D?ma negal?jo i?spr?sti Baltijos taut? problem?, atstovai gal?jo jas bent jau paskelbti. Viena i? j? ? dar labiau sustipr?jusi rusifikacija. Rusijos vyriausyb? ketino kolonizuoti vis? region?. Stipri buvo ir Baltijos vokie?i? ?taka: 1917 metais 800 Baltijos vokie?i? dvarinink? vald? beveik 60 proc. Estijos ?em?s.
1906 metais ?vyko dar kai kas labai svarbaus. Estams leista steigti mokyklas, kuriose b?t? mokoma ir esti?kai. Ir Estijos kult?ra ?m? augti kaip ant mieli?. Tuo metu ji buvo viena pirm?j? taut? pagal auk?t?j? mokykl? d?stytoj? skai?i?. Kai kurie i? j? susilauk? pasaulinio pripa?inimo, tiesa, Rusijos mokslo kontekste. Apskritai estai jau tada lygiavosi ? kit? fino-ugrams priklausan?i? taut? ? suomius. I? j? buvo imamas pavyzdys, kaip tvarkyti kult?rin? gyvenim?.
