Trumpai ap?velkime vien? prie? kelias dienas skelbt? sociologin? apklaus?. Pasirodo, jog pagal atlikt? vie?osios nuomon?s tyrim?, tik du i? de?imties Lietuvos gyventoj? pritart? si?lymui patys mok?ti vadinam?j? gynybos mokest?. Daugiau nei tre?dalis apskritai nemano, kad l??? kra?to gynybai reikia skirti daugiau.
Prie t? dviej? tre?dali? priskir?iau ir save. Kod?l tur??iau tik?ti, kad didesnis gynybos krep?elis bus panaudotas skaidriai? Toki? abejoni? daug, nes girdime nuolatinius skandalus, susijusius su stadiono statyba, BaltCap pavogtais ar pralo?tais milijonais bei ?ekiukais. Jei dabartiniai valstyb?s finansai b?t? administruojami profesionaliai, o mokes?i? mok?toj? l??os neb?t? ?vaistomos prie?taringos reputacijos veik?j? azartiniams lo?imams finansuoti, pinig? gynybai ir net Vokietijos brigadai u?tekt? per akis.
Li?dna tai, kad sociologin?s apklausos jau senai tapo rink?j? ?tikinimo ?rankiu politin?se kovose, ypa? prie? rinkimus. Baim? d?l ateities, neapibr??tumas, karo tikimyb? sklinda i? kiekvieno lygintuvo. Atrodo tiems bauginimams n?ra galo. Ir lyg atsakymas ? ?iuos klausimus ? si?lymai u? k? balsuoti, kad baimi? suma??t?.
Nesenai, va?iuojant keleiviniu autobusu Kretinga-Salantai nugirdau keli? jaunuoli? pokalb?. Jie rimtais veidais kalb?jo apie tai, jog Lietuvoje ruden? bus karas. I? kur jie tai i?trauk?? A? ka?kaip apie tai nieko negird?jau. O jie gird?jo ir ?ino. Es? ka?kur apie tai buvo kalb?ta YouTube platyb?se. Tai rei?kia, kad vie?a socialin? erdv? pilna pana?i? diskusij?. Ta?iau tie jaunuoliai anaiptol nesvarsto apie kra?to gynyb?. Jie svajoja apie tai, kaip dar ?i? vasar? dingti i? Lietuvos ilgesniam laikui. Jie net negalvoja kur stoti, kur mokytis, nes baigus mokykl? jiems r?p?s tik vienas klausimas: bilietai ? Norvegij?. O kas nor?t? numirt jaunas, likti be rankos ir be kojos d?l ka?kokio ?liandzbergio??
Sunku b?t? patik?ti, jog visi jauni ?mon?s taip galvoja, ta?iau tai rodo, kad smegen? plovyklos ?jungtos visu paj?gumu. Baim?s atmosfera reikalinga d?l keli? dalyk?. Pirmas, kad art?jant rinkimams balsuotoj? b?t? kuo ma?iau, nes tada tradicin?s partijos, turin?ios monolitinius elektoratus i?sirinkt? tuos pa?ius Seimo ir Vyriausyb?s narius, nepaisant pedofilijos, stadiono, pavogt? 40 milijon? bei ?ekiuk? skandal?. Visi tie skandalai ? smulkmena, palyginus su kra?to gynyba.
Tik?tina, kad pana?i nenoro dalyvauti gynyboje tendencija atsispindi ir vie?osios nuomon?s apklausose. ?Vilmorus? duomenimis, 18,6 proc. respondent? sutikt? mok?ti didesnius mokes?ius, kad valstyb? gal?t? padidinti finansavim? kra?to apsaugai. Tuo metu daugiau nei tre?dalis, apklaust?j? to daryti nesutikt? ir apskritai nepritaria, kad b?t? skiriama daugiau l??? gynybai. ?iek tiek ma?iau ? 31,5 proc. ? Lietuvos gyventoj? mok?ti didesni? mokes?i? nesutikt?, bet nor?t?, kad tai atlikt? kiti, pavyzd?iui, verslas. Visi?kai ?alies gynybos klausimais nuomon?s neturi 13,9 proc. apklaust?j?.
Kaip skelbia ?Vilmorus?, vertinant pagal atskiras socialines grupes, gynybos mokes?io id?jai nepritaria ir pasisako prie? l??? kra?to apsaugai didinim? vyresni nei 50-ies gyventojai, taip pat turintys vidurin? i?silavinim?, bedarbiai ir darbininkai, gaunantys pajamas iki 500 eur?, gyvenantieji kaime. Susidaro ?sp?dis, jog Lietuv? gint? ir daugiau pinig? i? savo ki?en?s gynybai gal?t? skirti tie, kurie gyvena geriau, t.y. turintieji auk?t?j? i?silavinim?, gaunantys didesnes nei 700 eur? pajamas, did?i?j? miest? gyventojai. Bet tai pana?u ? visi?k? kliedes?.
Toliau ?Vilmorus? prane?ime mes matome politin?s reklamos akcentus, es? vertinant pagal politines pa?i?ras, asmeni?kai daugiau i? savo ki?en?s gynybai sutikt? mok?ti balsuojantys u? T?vyn?s s?jung?-Lietuvos krik??ionis demokratus (TS-LKD) (50,4 proc.) bei Laisv?s partij? (43,8 proc.). Ta?iau ?i? id?j? palaiko tik 17,8 proc. respondent?, balsuojan?i? u? Liberal? s?j?d?. Apskritai kra?to gynybos finansavimo didinimui labiau prie?tarauja balsuojantys u? Darbo partij? (44,7 proc.), kurios beveik neliko, taip pat Lietuvos region? partij?, Demokrat? s?jung? ?Vardan Lietuvos?, Lietuvos socialdemokrat? partij?. Ar nepana?u ? tai, kad pati ?Vilmorus? formuluot? yra politi?kai nekorekti?ka ir diskriminuojanti?
Net ir simpatij? valdan?iam burbului neslepiantys politologai pastebi, jog tai labai blogas rei?kinys, kur? grei?iausiai suk?l? kitaip manan?i? juodinimas ir etike?i? klijavimas, kuris tapo madingu rei?kiniu b?tent ?ioms politin?ms j?goms at?jus ? vald?i?. Ir tai dabar nepasitarnauja kompromis? paie?kai. Principas ?myliu nemyliu? tapo auk??iau valstyb?s saugumo. Tai yra visuomen?s susiskaldymo pasekm?, kuri gali b?ti nepataisoma. Gali b?ti taip, kad kelio atgal ? vienyb? tiesiog jau neb?ra. Lietuva susiskald? ir i?sivaik??iojo d?l to, kad ka?kas savo laiku nevald? lie?uvio, kaukdamas: ??unauja?, ?jedinstvininkai?, ?vatnikai?, ?kaimie?iai?, ?runkeliai?. Ir tai matosi i? prasid?jusi? Prezidento rinkim?, kai vienas i? kandidat? galimai naudojasi administraciniais ar dirbtinio intelekto paj?gumais, kurie per valand? u?tikrina 30 t?kst. para??. Ir kvailiui ai?ku, jog toki? dalyk? realyb?je neb?na. Tai yra tikras ?kosmosas?, kurio net Minske pavyd?t?.
I? apklausos matosi, kad lazda yra perlenkta ne vienoje vietoje. ?mon?s, nesutinkantys labiau finansuoti gynyb? tiesiog rei?kia protest? prie? vie?ojoje erdv?je tvyrant? gr?sm?s naratyv?, o tuo pa?iu pasisako ir prie? pa?ias politines j?gas, kurios vis? t? karo retorik? kasdien trimituoja.
