Gr?sm?, kad beveik prie? keturis de?imtme?ius i? paj?rio atve?ti ir Kalgrau?i? mi?ke buvusiame karjere palaidoti ter?alai gali u?ter?ti Lauk?em?s apylinki? gyventoj? ?ulinius, Prezident?rai atrodo didesn? nei rajono vald?iai. Ta?iau imtis konkre?i? veiksm? jai bent jau suma?inti, kol kas niekas neketina.
Ter?alai nestovi vietoje
Pirmadien? vyko Prezident?ros, Aplinkos ministerijos, Generalin?s bei Kretingos mi?k? ur?dij? ir Kretingos rajono vald?ios atstov? nuotolinis pasitarimas d?l ekologin?s problemos Kalgrau?i? mi?ke, kuri? i??auk? dar 1981 m. ?vykusi tanklaivio ?Globe Asimi? avarija.
Kiek tada buvo atgabenta naftos produktais u?ter?to paj?rio sm?lio, vis dar sp?liojama. Akivaizdu tik tai, kad ter?alai po truput? skverbiasi gilyn ? grunt?.
Baimintis, jog jie gali pasiekti gruntinius vandenis ir u?ter?ti gyventoj? vandens ?ulinius prad?ta jau prie? kelet? met?, buvo daromi gr??iniai, atliekami tyrimai. Pernai irgi m?ginta i?siai?kinti, kaip klostosi situacija. Nustatyta, jog ter?alai jau pasiek? ?e?i? metr? gyl?.
?i?r?s, kas bus toliau
Pirmadien? ?vykusiame Prezident?ros, Aplinkos ministerijos, Generalin?s bei Kretingos mi?k? ur?dij? ir Kretingos rajono vald?ios atstov? nuotoliniame pasitarime nuspr?sta dar palaukti ir atlikti monitoring?. Kitaip tariant, pasi?i?r?ti, kas bus toliau.
Pasak mero Antano Kalniaus, ?i? vasar? planuojama v?l daryti tyrimus ir ai?kintis, kok? dabar plot? bei gyl? apima ter?al? telkinys.
?Jei tyrimai parodys, kad jis ple?iasi arba atsiras prie?as?i? labiau sunerimti, bus i? naujo diskutuojama, koki? priemoni? reikia imtis, kaip telkin? u?dengti, kad naftos produktai neatsirast? pavir?iuje. Apie ter?al? i?ve?im? kol kas nekalbama?, ? ??vyturiui? teig? meras, guosdamasis, jog pana?i? sovietme?iu palaidot? ter?al? viet? Lietuvoje yra daugiau.
Pamatyti gr?sm? sutrukd? karantinas
Didel?s b?dos d?l Kalgrau?i? mi?ko ter?al? nemato ir Savivaldyb?s administracijos Civilin?s saugos ir vie?osios tvarkos skyriaus ved?ja Rasmina Beniu?ien?. Pasak jos, ?i? met? vasar? buvo m?ginama patikrinti ar?iausiai telkinio esan?i? sodyb? ?ulinius. Ta?iau patikrinti pavyko tik du ?ulinius i? penki? numatyt?.
?Dviejuose patikrintuose ?uliniuose angliavandenilinis rodiklis buvo toks ma?as, kad net nesiek? ribos, nuo kurios jau galima apskai?iuoti ter?al? koncentracij?. Liko nepatikrinti dar trys ?uliniai, priklausantys vienam gyventojui, kaimo turizmo sodybai ir ?monei, kuri anks?iau rengdavo vaik? vasaros stovyklas. Tai padaryti sutrukd? prasid?j?s karantinas?, ? sak? R.Beniu?ien?.
Ramu prie? audr??
Lauk?em?s gyventojai kol kas jau?iasi ram?s. Gyvenviet? nuo ter?al? telkinio nutolusi apie 4-5 kilometrus. Pasak Lauk?em?s kaimo bendruomen?s pirminink?s Aidos Mikutien?s, ? po?eminius vandenis patek? ter?alai gal?t? u?ter?ti nebent tris ?ulinius, nes j? daugiau gyvenviet?je n?ra. Beveik visos Lauk?emi?ki? sodybos naudojasi centralizuotu vandentiekiu.
Kas gali nutikti, jei ter?al? telkinio i?sipl?timo ar skverbimosi ? gruntinius vandenis sustabdyti nepavykt?, Lauk?em?s gyventojai vargu ar ?sivaizduoja. Vien tod?l, kad informacija apie gr?sming? pad?t? Kalgrau?i? mi?ke juos pasiekia tik per ?iniasklaidos priemones. Anot A.Mikutien?s, apie jokias apsaugos priemones, kuri? imasi vald?ia, niekas neinformuoja.
Darb?n? seni?nijos seni?nas Alvydas Po?kys ??vyturiui? teig?, jog ?ulini? vandens tyrimai buvo daromi, ta?iau ter?al? nerasta. Naftos produktais u?ter?to grunto telkinys dabar apjuostas ?sp?jam?ja juosta.
Gaila pinig??
Neabejojama, jog u?ter?to grunto i?kasimas ir i?ve?imas utilizuoti b?t? efektyviausia priemon?. Ta?iau tai kainuot?. Vien? specialist? nuomone, reik?t? milijono eur?, kiti galvoja, jog gali prireikti ir keli? milijon?.
Kita vertus, sud?tinga apskai?iuoti kain?, kai iki ?iol net n?ra nustatytas palaidotas u?ter?to grunto kiekis. O kol vald?ia diskutuoja apie monitoring? bei planuoja dar kart? atlikti tyrimus, ter?alai po truput? skverbiasi vis ar?iau gruntini? vanden?. Jei ir ?i vasara bus kar?ta, kaip ir pra?jusios, tik?tina, jog ?is procesas dar pagreit?s.
Savivaldyb?s reikalas ? tik informuoti
Savivaldyb?s administracijos direktor? Jolanta Girdvain? ??vyturiui? teig?, jog Savivaldyb?s reikalas yra informuoti Aplinkos ministerij? apie Kalgrau?i? mi?ko problem?. Tai es? ir buvo padaryta.
?Ekstremali? situacij? komisija buvo nusprendusi pakviesti Aplinkos ministerijos atstovus, ta?iau prasid?jus karantinui to padaryti nepavyko. Ter?al? Kalgrau?i? mi?ke problemos sprendimas yra ne rajono Savivaldyb?s, o ?alies vald?ios reikalas?, ? tvirtino J. Girdvain?.
