Kalbant apie vandens i?teklius, Lietuvos pad?tis, palyginti su daugeliu kit? ?ali?, yra gana palanki ? d?l klimato s?lyg? ir geografin?s pad?ties mes turi gana stabil? ir pakankam? g?lo vandens kiek?. Be to, mes bene vieninteliai Europoje geriame tik po?emin? vanden?, sako Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Petras P?tys.
?Mums pasisek?, kad gyvename nestokodami vandens, bet vis tiek, kaip ir daugelis ?ali?, Lietuva tur?t? ir toliau r?pintis savo vandens i?tekli? apsauga ir valdymu ? privalome u?tikrinti, kad galimi klimato kaitos padariniai nekelt? gr?sm?s ?alies vandens i?tekli? saugumui: reikalingos investicijos ? vandens taupymo technologijas, jo atk?rimo projektus ir visuomen?s ?vietim? apie tvar?? vandens naudojim??, ? pabr??ia hidrogeologas.
Kalb?dami apie po?emin? vanden?, mes prisimename ir ?altinius (arba versmes) ? tai vietos, kur po?eminis vanduo nat?raliai i?teka ? ?em?s pavir?i?. Hidrogeologai, tirdami kai kuriuos ?altinius, surenka dal? informacijos apie po?eminio vandens (daugiausia gruntinio) kiek? ir kokyb?. ?ie ?altini? tyrimai yra Lietuvos valstybinio po?eminio vandens monitoringo dalis.
Mokslininkai sutinka, kad kai kuriais atvejais vartoti galima ir kit? (ne monitoringui skirt?) ?altini? vanden?, bet j? vandens tinkamumas nustatomas istorine patirtimi arba atskir? tyr?j? individualiomis pastangomis.
Pirmu atveju ?altinio vandens kokyb? ?vertinama remiantis ilgalaikiais steb?jimais ir vietos bendruomeni? sukauptomis ?iniomis. Tarkim, jeigu tam tikro ?altinio vanden? ?mon?s naudojo de?imtme?ius ir nebuvo pasteb?ta sveikatos problem?, galima manyti, kad vanduo tinkamas vartoti. Vis d?lto svarbu pamin?ti: nors ?altiniai gali teikti ?var? ir g?l? vanden?, ne visi jie tinka vartoti tiesiogiai, be i?ankstinio filtravimo, ypa? jei vandenyje didelis gele?ies kiekis.
Individualios tyr?j? pastangos apima konkretaus mokslininko ar eksperto atliekamus tyrimus, kurie n?ra reguliariosios monitoringo programos dalis. ?ie tyrimai gali apimti vandens m?gini? pa?mim? ir laboratorin? analiz?, siekiant nustatyti vandens cheminius rodiklius, mikrobiologin? saugum? ir kitas savybes, leid?ian?ias ?vertinti vandens tinkamum? vartoti.
Kaip primena hidrogeologai, po?eminio vandens sistemas veikia klimato kaita, tad ?altiniai gali pad?ti atskleisti, kok? poveik? ?ie procesai daro po?eminio ? ypa? gruntinio ? vandens sistemoms. ?Kadangi ?altiniai yra po?emin?s vandens sistemos dalis, tad ir j? tyrimai padeda geriau suprasti hidrogeologines s?lygas, tarkim, vandens filtracijos kelius ir po?eminio vandens kokyb?s kait??, ? sako Lietuvos geologijos tarnybos specialistas.
Nors ne vienam gali pasirodyti, kad ?altini? vanduo teka nuolatos ir j? t?km?s pob?dis nesikei?ia, i? ties? ir ?altiniai turi savo gyvavimo cikl?: per sausr? jie gali i?d?i?ti arba u??alti, jeigu temperat?ra pasitaiko pernelyg ?ema. ?domu tai, kad artezin?s versm?s, ma?iau priklausomos nuo krituli?, yra stabiliausios ir ilgaam?i?kiausios.
?Beje, kartais d?l ?vairi? nat?rali? proces? netgi atsiveria nauj? ?altini?. Pavyzd?iui, 2019 m. pavasar? Medinink? piliakalnio apylink?se esan?i? kalv? ?laite d?l itin gausi? rudens li??i? atsiv?r? nauj? ?altini?. Tiesa, v?liau jie v?l i?seko?, ? sako P. P?tys.
