Darb?n? gimnazijos mokiniai kartu su gausia Lietuvos delegacija gegu??s 5-6 dienomis dalyvavo Lenkijoje, Au?vice vykusiame tarptautiniame Holokausto auk? pagerbimo renginyje ?Gyv?j? mar?as 2024? (The March of the Living 2024). Kasmet ?Gyv?j? mar?as? vyksta minint Var?uvos geto gyventoj? prad?t? sukilim? 1943 m. baland?io 19 d. arba hebraji?kai minim? dien? – Yom HaShoah.
Au?vico pavadinimas pasaulyje yra tap?s Holokausto ir blogio sinonimu. ?ioje, ?iaurumu pagars?jusioje naci? koncentracijos stovykloje buvo nu?udyta daugiau kaip milijonas ?moni?, daugiausiai ?yd? tautyb?s.
Vengrijos ?ydams atminti
Renginio metu tradici?kai vyko trij? kilometr? ?ygis i? Au?vico ? Birkenau. Kaip pasakoja viena i? renginio dalyvi? Darb?n? gimnazijos mokytoja Edita Glio?erien?, pagrindin? ceremonija vyko prie paminklo aukoms tarp dviej? krematoriumo griuv?si?.
Start? ?ygiui, kuris ved? per vartus su cini?ku u?ra?u ?Darbas i?laisvina?, dav? ?ofaras, vienas seniausi? ritualini? ?yd? muzikos instrument? pasaulyje. ?Gyv?j? mar?as? ?iais metais buvo skirtas ?ydams i? Vengrijos, kuri? sisteming? naikinim? naciai prad?jo prie? 80 met?. Nuo 1944 m. baland?io pabaigos iki rugpj??io ? Au?vic? i? Vengrijos naciai atve?? per 430 ?yd?. Daugiau kaip 75 procentai j? buvo nu?udyti.
Gegu??s 6 d. eisenoje dalyvavo per 8 t?kst. dalyvi?, tarp kuri? ir 55 Holokaust? i?gyven? ?mon?s i? ?vairiausi? pasaulio valstybi?, kalbantys skirtingomis kalbomis, mojuojantys skirtingomis v?liavomis. Tarp dalyvi? buvo ir su?eistieji bei ?kalint? ?kait? artimieji per teroristin?s organizacijos HAMAS i?puol? 2023 met? spalio 7 dien? Izraelyje. ?mon?s buvo prisiseg? ?enkliukus, apyrankes, mar?kin?lius su ??kiu ?Bring them home?, skirtu visiems priminti jog Gazoje dar yra laikomi ?kaitai.
Izraelio prezidentas Yitzchakas Herzogas ?Gyv?j? ?ygiui? skirtame min?jime ragino, kad niekas nelikt? ?aklas neapykantos, antisemitizmo antiizraelizmo aprai?koms?.
?iniasklaidai interviu davusi Darb?n? gimnazijos mokin? Kotryna sak?, jog sunku buvo matyti tokius skaud?ius istorijos ?vykius. ?To es? negalima u?mir?ti, apie tai turime kalb?ti, kad visa tai nepasikartot??, – sak? gimnazist? i? Darb?n?.
?mon?s to netur?t? pamir?ti
?Pasauliniame renginyje Au?vice, kuris organizuojamas nuo 1988 m. jau 36 kart?, vykome nor?dami savo akimis pamatyti, patirti tas tikras emocijas. Gyv?j? mar?e dalyvavo apie 8 t?kst ?moni? i? ?vairiausi? pasaulio viet?. Dien? prie? eisen? vyko edukacija, ekskursija po buvusios naci? koncentracijos stovyklos teritorij?. Mus ?ia pakviet? dalyvauti Tarptautin? komisija naci? ir sovietinio okupacini? re?im? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti, ?kurta 1998 met? rugs?jo 7 d. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus dekretu. ? ?i? kelion? i? Darb?n? gimnazijos vyko 12 mokini? ir du mokytojai?, – kalb?jo ?io renginio dalyviai i? Darb?n? gimnazijos.
?Tai pasirod? labai ni?ri vieta. Teko pabendrauti su keliais ?mon?mis, kuri? giminai?iai buvo kalinti Au?vice. ?mon?s negali, o kartais nedr?sta prisiminti ?ios vietos?, – savo ?sp?d?iais i? Gyv?j? mar?o dalinosi Domantas i? Darb?n? gimnazijos.
?Man buvo baisu suvokti, kad ?mon?s gali taip nu?mog?ti ir b?ti tokie ?iaur?s. Apie tai mes tur?tume kalb?ti jaunesn?ms kartoms, kad visa tai nepasikartot?, nes toki? dalyk? negalima ir ne?manoma pamir?ti?, – sak? ?Gyv?j? mar?o? dalyv? gimnazist? i? Darb?n? gimnazijos Kotryna.
?Prat?siant Domanto mint?, prie? mus ?Gyv?j? eisenoje? ?jo Izraelio jaunimo atstovai. Jie paklaus?, k? rei?kia m?s? ?enkliukai? Tie ?enkliukai buvo su u?ra?u ?Atminties kelias. Tai ?yd? jaunimas ?? ?enkliuk? pra?? padovanoti mainais u? j? simbol? – gelton? juostel?, kuri rei?kia: ?gr??inkite pagrobtus Izraelio ?kaitus?, – pasakojo ?io renginio dalyv? mokytoja E.Glio?erien?, pridurdama, jog per pagrindin? rengin? dainavo Izraelio daininink?, kuri ? ?varkel? buvo ?sisegusi t? gelton? ?enklel?.
?Baisu net pagalvoti, kas vyko ?ia per Antr?j? pasaulin? kar?. I? ties?, kai pagalvoji kaip dabar gerai gyvename, lyginant su tuo laikme?iu. Da?nai apie tai net nesusim?stom?, – dalinosi ?sp?d?iais darb?ni?k? gimnazist? Viktorija.
Darb?n? gimnazijos mokiniai pasakojo, kad vykusios edukacijos metu teko pabuvoti tose Au?vico vietose, kur dar yra i?lik? ?moni? daikt?, kur eksperimentus dar? mirties angelu pramintas li?dnai pagars?j?s daktaras Mengele, kai kuri? eksponatu neleid?iama net fotografuoti.
Holokausto atminties diena
?i data prad?ta min?ti Izraelyje nuo 1953 m. Izraelio parlamento ? Kneseto nutarimu. Izraelyje – tai oficialiai minima Holokausto atminties diena, kai pusiau nuleid?iamos v?liavos, nedirba jokios pramogoms skirtos vietos ir 10 val. ryto visame Izraelyje ?sijungia sirenos (2 min.) ir tuo metu viskas sustoja (automobiliai, ?mon?s ir t.t.).
?ios dienos min?jimas kasmet kinta pagal Jud?j? naudojam? Saul?s ? M?nulio kalendori?. Nes pagal judaizmo tradicij? Yom HaShoah visuomet minima Nisano m?nesio 27 d. (pagal m?s? kalendori? tai gali b?ti baland?io ? gegu??s m?n.). ?iais metais, 2024 ? aisiais, Yom HaShoah buvo minima gegu??s 6 dien?.
Nuo 1988 m., minint Yom Ha Shoah dien?, buvusioje Au?vico ? Birkenau koncentracijos stovykloje (Lenkijoje) prad?tas organizuoti ?Gyv?j? mar?as? (March of the Living). ? ?Gyv?j? mar??? atvyksta daugiausia jauni, ?yd? kilm?s ?mon?s su ?inia ? eidami kelet? kilometr? nuo Au?vico muziejaus (buvusios koncentracijos stovyklos) iki Au?vico Birkenau vietos (buvusi kalini? kalinimo ir masinio ?udymo vieta) ne?a ?ini?, jog atmintis gyva ir istorin? atmintis perduodama i? karto ? kart?. Au?vice ? Birkenau kasmet vyksta oficialus pamin?jimo renginys.
Dalyvavo ir palangi?kiai
Palangi?kiai gegu??s 6 d. prisijung? prie neeilinio tarptautinio renginio ?International March of the Living 2024?.
Palangos ?yd? bendruomen?, Palangos Vlado Jurgu?io progimnazijos pedagogai kartu su delegacija i? ?vairi? Lietuvos miest? bei su Tarptautin?s komisijos naci? ir sovietinio okupacini? re?im? nusikaltimams Lietuvoje ?vertinti atstovais, su t?kstantine minia i? viso pasaulio ?jo 3,2 km atstum? nuo Au?vico iki Birkenau, taip pagerbdami Holokausto auk? atminim?.
?Dalyvavimas ?i? met? ?March of the Living? Au?vice sukr?t? iki sielos gelmi?. Vieta, persmelkta skausmo ir praradimo, privert? dar ir dar susim?styti apie milijon? nekalt? ?moni? ??t? ir tuo pa?iu prisiminti savo ?eimos patirt? ir i?gyvenimus Kauno gete, ?sivaizduoti j? baim? ir nevilt?, d?iaugsm? pab?gus ir baim? v?l b?ti sugautam. Tai vieta, kur patiriamos ?vairi? emocij? bangos: li?desys, pyktis, baim?, neapykanta, viltis?, – sako Palangos ?yd? bendruomen?s pirmininkas Viliaus Gutmanas.
Kraup?s istoriniai faktai
Au?vico naci? koncentracijos stovykloje 1940?1945 m. kalinta ir sunaikinta per milijon? ?moni?: daugiau kaip 1,1 mln. ?yd? tautyb?s ?moni?, 140-150 t?kst. lenk? tautyb?s, 23 t?kst. rom?, 15 t?kst. sovietini? karo belaisvi?, 25 t?kst. kit? tautini? grupi? kalini?. Antrojo pasaulinio karo prad?ioje naciams okupavus Lenkij? ?alia Osvencimo miesto (i? vokie?i? k. Au?vicas) buvusiose kareivin?se pasirinkta vieta kalinti lenk? civilius ir karo belaisvius. I? prad?i? ?i vieta buvo skirta izoliuoti asmenis. Vykstant tolimesnei ekspansijai, i? ?vairi? kra?t?, pradedant Oslu (Norvegija) ir baigiant Rodo sala (Graikija), ? Au?vic? buvo ve?ami ?imtai t?kstan?i? ?moni? i? daugelio Europos ?ali?. Baigiantis karui ir art?jant soviet? kariuomenei, panikos apimti naciai nusprend? galin?ius paeiti kalinius varyti p?s?iomis ? Vokietijos teritorijoje esan?ias koncentracijos stovyklas. ?iurpiomis s?lygomis, apledijusiais keliais de?imtis ar net ?imtus kilometr? buvo varoma apie 400 t?kst. kalini?, tarp j? i? Au?vico ? apie 60 t?kst. Pakeliui t?kstan?iai ?moni? mir? nuo bado, i?sekimo, sm?gi?, o negalintys paeiti buvo nu?auti lydin?i? asmen?. Nuo tada ?is ?ygis ?gavo pavadinim? ? ?Mirties ?ygis?.
1945 m. sausio 27 d. Raudonoji armija pasiek? stovykl?. Jos viduje ji aptiko likusius. nuo bado mir?tan?ius kalinius, medicininiams eksperimentams naudotus vaikus ir kitus ?okiruojan?ius naci? nusikaltim? ?rodymus. Ta?iau pus? i?gyvenusi? kalini? netrukus po i?laisvinimo mir? nuo bado, lig? ir i?sekimo.
Birkenau ? did?iausioje Au?vico stovykloje ? naci? sargybiniai nesp?jo sunaikinti kai kuri? sand?li?, kur buvo laikomi i? kalini? atimti daiktai, tur?j? atitekti Reichui. Tarp ?i? daikt? buvo 7,7 tonos ?moni? plauk?, 370 t?kst. vyri?k? kostium?, 837 t?kst. moteri?k? palt? bei sukneli?, lagaminai ir krep?iai, avalyn? ir akiniai bei kiti asmeniniai ?moni? daiktai. Au?vico muziejus ?kurtas 1947 m. liepos 2 d., vos keleri metai po karo. Muziej? ?k?r? i?gyven? kaliniai, kurie ir tapo pirmaisiais gidais. Muziejus suskirstytas ? dvi teritorijas: pirmoji u?ima 20 hektar? plot?, antroji ? 171 hektaro plot?. Muziej? kasmet aplanko daugiau nei 2 mln. ?moni? i? viso pasaulio.
Muziejuje kai kurie dalykai ?okiruoja, kiti ver?ia susim?styti, ta?iau ?i? viet? verta aplankyti vien tam, jog apm?styti, kaip toli ?mogus gali nueiti siekdamas kra?tutinum?, skleisdamas visuomen?je neapykant?, diskriminuodamas kitas tautas. Au?vico koncentracijos stovykla did?iausia nacistin?s Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla. Au?vico pavadinimas pasaulyje yra tap?s Holokausto ir netgi blogio sinonimu. Vien tik ?ia naciai nu?ud? daugiau nei milijon? ?moni?, daugiausiai ? ?yd?. Visoje Europoje jie per ?oa nu?ud? apie 6 mln. ?yd?.
Renginio dalyvi? nuotrauka
