Atokesni? Kretingos rajono kaim? gyventojai, kuri? namus pasiekti galima tik ?vyrkeliais, kiekvienais metais skund?iasi, jog vasaros metu, vyraujant sausiems orams, gyventi sud?tinga. ?vyrkeli? dulk?s, kylan?ios d?l prava?iuojan?i? automobili? gausos, lyg sniegas nubaltina laukus, kiemus ir yra pavojingos sveikatai. I?eitis ? kuo da?niau laistyti.
?vyrkeliais prava?iuojan?i? automobili? keliamos dulk?s ? problema, ne tik atoki? kaim? ar vienkiemi? gyventojams, bet ir naujose Kretingos gatv?se, kur vystomi individuali? nam? kvartalai bei sodinink? bendrijose. De?imtis kilometr? neasfaltuot? atkarp? galima rasti beveik visose rajono seni?nijose.
Kelia pavoj? sveikatai
Dulk?s nus?da ant palangi?, auginam? vaismed?i?, lauke d?iovinam? skalbini?, ta?iau kur kas didesn? blogyb? ? jomis priversti kv?puoti tiek vaik?tantys ?vyrkeliu, tiek va?iuojantys dvira?iai ? tiek kiemuose ar net namuose prie atidaryt? lang? ?aid?iantys vaikai.
Gyvenantys netoli ?vyrkeli? ?mon?s stengiasi kuo re?iau atidaryti langus, ned?iovinti skalbini? kieme, daugiau laiko leid?ia u?darose patalpose. Neretai ?kininkai patys vandeniu laisto netoliese nam? esan?ius ?vyrkelius. Ta?iau toki? pastang? nepakanka. Toks efektas tik trumpalaikis, o nepatogum? ? daug.
Tod?l dulkes matome visur: ant palangi?, automobili? kapot?, lauko bald?. Visuomen?s sveikatos specialistai sako, kad kelio dulk?s, pakliuvusios ? plau?ius, daro ?al? sveikatai ir gali b?ti rimt? susirgim? prie?astimi.
Sprendimus priima seni?nijos
Imbar?s seni?nijoje ?iais metais ?vyrkeliai jau kart? buvo laistomi centralizuotai. Pasak seni?no Antano Turauskio, sprendimus, kuriuos ?vyrkelius pirmiausia reikia laistyti, priima seni?nijos. ?vyrkeli? seni?nijos teritorijoje yra kurie laistomi yra apie 20 kilometr?.
Tuo tarpu regionin?s reik?m?s kelius tur?t? palaistyti ?Via Lietuva? (buvusi Automobili? keli? direkcija) samdomi rangovai. I? t? 20 kilometr? seni?nija palaisto apie 15 km, o 5 km palaisto ?Via Lietuva?. Pasak Imbar?s seni?no, ?vyrkeli? laistymo darbus atlieka vie?uosius pirkimus laim?jusi ?mon?.
Naudojami druskos tirpalai
Druska keliams pri?i?r?ti reikalinga ne tik ?iem?, bet ir vasar?. ?vyrkeli? laistymo darbus atliekanti Kretingos rajono ?mon? ?Raguv?l?? tokius darbus privatiems u?sakovams bei savivaldyb?ms atlieka jau ne pirmus metus. Pasak direktoriaus Virginijaus Brazausko, laistymui naudojamas druskingas vanduo. ?Druska suri?a kiet?sias daleles, be to per nakt? toks palaistytas kelias surenka dr?gm? ir per dien? j? i?laiko. Tod?l va?iuojant ?vyrkeliu, ma?iau kyla dulki??, – tikina jis.
Per tam tikr? laik? druskos kiekis ma??ja, tod?l, atsi?velgus ? kelio b?kl?, b?tina laistym? pakartoti. Be to laistymo periodi?kumas priklauso ir nuo oro s?lyg?: ar vyrauja kar??iai, ar lietingi orai. Jeigu intensyviai palyja, druska gali b?ti i?plauta. Tirpalas, kuriuo laistomi keliai, pasak ?mon?s ?Raguv?l?? vadovo, atitinka visus keliamus reikalavimus, nekenksmingas aplinkai ir sveikatai bei neter?ia gruntini? vanden?.
?Via Lietuva? specialistai antrina, jog easfaltuoti keliai, ?vertinus j? dang?, aplinkos reljef? ir eismo intensyvum?, gali b?ti laistomi skirtingos sud?ties tirpalais: vienoms atkarpoms naudojamas Kambro periodo auk?tos mineralizacijos vandens s?rymas, kitur ?vyrkeliai laistomi specialiai paruo?tu kalcio chlorido druskos tirpalu. Druskingu tirpalu vis? kelio perimetr? laisto speciali ma?ina.
?vairios technologijos
Pasak pana?ias paslaugas teikian?ios kitos bendrov?s ?Ecoservis?, naudojamos ?vairios ?vyrkeli? sutramdymo technologijos. Pavyzd?iui, ? ?vyr? ?terpiama speciali? kalcio chlorido granuli?, kurios sugeba absorbuoti dr?gm?, ir ?vyrkelis visada atrodo tarsi po lietaus. D?l geb?jimo i? aplinkos absorbuoti vanden? kalcio chloridas efektyvus esant ir auk?tam, ir ?emam santykiniam oro dr?gniui, eismo s?lygos pager?ja net vykstant intensyviam automobili? eismui.
Toks laistymas es? yra nekenksmingas aplinkai, jis gerina gyvenimo kokyb?, taip pat eismo s?lygas bei saugum?.
Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, ?vyruot? keli? dulk?tum? toks laistymas suma?ina 3 m?nesiams ir ilgesniam laikotarpiui, o laistymas Kambro periodo vandens s?rymu ? nuo 1 iki 2 m?nesi?. Laistymo tirpalu efektyvumas padid?ja, jei darbai atliekami prie? arba po lietaus. Sausiems orams u?sit?sus, kelio dang? pirmiausia b?tina sudr?kinti vandeniu, tik tuomet laistyti tirpalu.
Dulk?s kelia pavoj? duj? ?rangai
Ne visi ?ino, ta?iau kietosios dalel?s gadina net ir duj? katilus. ?vyras yra nuos?din? uoliena, kuri susideda i? ?virg?do ir sm?lio. ?ios birios med?iagos ? mineralin?s nuolau?os, kvarcas, molio dalel?s, yra vadinamos kietosiomis dalel?mis. Visur prasiskverbian?ios smulkios dalel?s yra viena pagrindini? prie?as?i?, kod?l u?sikem?a duj? katilas.
Katilai, or? ima i? lauko, sutraukia ir ?vairiausias dulkes. Jeigu ?alia nam? yra ?vyrkelis, tai katilas ir susiurbia visas nuo jo kylan?ias kiet?sias daleles. ?mon?s, kurie gyvena mieste, kur keliai asfaltuoti, su tokiomis problemomis nesusiduria, ta?iau susiduria kas antras, gyvenantis ?alia ?vyrkeli?. Ir tai nepriklauso, kokio galingumo, ar kokio preki? ?enklo katilas pastatytas, visk? lemia ?alia esantis neasfaltuotas kelias. Neatliekant kasmetin?s profilaktikos, toks katilas suges ir grei?iausiai bus nepataisomas.
Kol ?vyrkeli? asfaltavimo programa stringa …
Dulk?s taip pat kelia daug r?pes?i? automobili? vairuotojams ne tik d?l to, kas da?niau reikia juos plauti. Smulkios dalel?s prasiskverbia ir ? au?inimo sistem?, gadina va?iuokl?, o svarbiausia ? blogina matomum?. Jei priekyje va?iuoja transporto priemon?, kuri ?dulka?, tai toks va?iavimas tampa pavojingu eismo saugumo prasme.
?vyrkeli? asfaltavimo programa Lietuvoje juda v??lio grei?iu. Tod?l naujausios technologijos pasitelkiamos esam? ?vyrkeli? tvarkymui ir gali ?enkliai suma?inti j? keliam? pavoj?.
Kelinink? teigimu, toks keli? laistymas suma?ina ?vyruot? keli? dulk?tum? net 70?100 proc. ir stabilizuoja kelio dangos pavir?i?, tod?l jame nelieka palaid? med?iag?. Taip pat svarbu atkreipti d?mes?, kad jis ne tik nekenksmingas aplinkai, ta?iau ir gerina gyvenimo kokyb?, eismo s?lygas bei didina saugum?.
Gintaras Mik?i?nas
