Aplinkos ministerijai paraginus savivaldybes aktyviau kovoti su invazini? augal? bei moliusk? (?liu??) paplitim?, Kretingos rajone tik Salant? seni?nija per socialin? erdv? kreip?si ? gyventojus pra?ydama pad?ti nustatyti invazini? r??i? paplitimo vietas.
Pra?jusi? savait? Salant? seni?n? Jolanta Azondeniene per socialin? erdv? papra?? gyventoj?, kad miesto seni?nijos teritorijos valstybiniuose ir priva?iuose ?em?s sklypuose b?t? nustatytos ?i? invazini? augal? bei gyv?n? paplitimo kolonijos. Tarp toki? pamin?ta bitin? sprig? (Impatiens glandulifera), Sosnovskio bar?tis (Heracleum sosnowskyi), Mantegacio bar?tis (Heracleum mantegazzianum), did?ioji ryk?ten?, (Solidago gigantea), kanadin? ryk?ten? (Solidago canadensis) ir ispaninis arionas (Arion vulgaris).
Pra?oma prane?ti apie buveines
Arionai – tai visiems gerai pa??stami rudi invaziniai ?liu?ai, kurie daro didel? ?al? dar?ams, sodams bei vie?iesiems g?lynams. Da?nai j? naikinimui gyventojai naudoja drusk? bei ?vairius fungicidus.
Pasteb?jimus ?iuos augalus ir ?liu?us, pra?oma informuoti el. pa?tu jolanta.azondeniene@kretinga.lt arba skambinti tel. +37061628062.
Ta?iau d?l invazini? ?liu?? ?mon?s skund?iasi ne tik Salantuose, net ir K?lup?nuose, ?algirio seni?nijoje, kolektyviniuose soduose bei pa?iame Kretingos mieste. Ta?iau apie raginimus invazinius moliuskus naikinti ar skiriamas papildomas l??as chemikalams pirkti ? i? savivaldyb?s pus?s – joki? naujien?.
Naikinti ?liu?us tur?s visi
Aplinkos ministerija informuoja, kad I? Ispanijos kil? ir su dekoratyviniais augalais bei j? ?eme ? Lietuv? atgabenti ?liu?ai spar?iai plinta visoje Lietuvoje. Gamtinink? teigimu, i? sod? ir sodyb? jie nukeliavo ? parkus, miest? g?lynus, paplito laukin?je gamtoje ir daro jai didel? ?al?, d?l to yra ?traukti ? Invazini? Lietuvoje r??i? s?ra??. ?liu?ai aptinkami ten, kur retai ?ienaujama, apleistose sodybose, j? kiau?iniai ir jaunikliai ?iemoja komposto kr?vose.
?Aplinkos ministerija kartu su Invazini? r??i? kontrol?s taryba tarsis, kokias invazines r??is, pirmiausia b?tina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintan?ius luzitaninius ?liu?us, ir juos si?lysime priskirti prie invazini? r??i?, kurias naikinti tur?t? visi?, ? sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grup?s patar?ja Kristina Klovait?.
Metod? kompleksas
Laukini? augal? ir gryb? ?statymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos ?galiota institucija nustato ir konkre?ius ?pareigojimus vandens telkini?, ?em?s savininkams, naudotojams bei valdytojams d?l atskir? invazini? r??i? naikinimo priemoni?, stabdan?i? j? plitim?, atsi?velgusi ? konkre?ios r??ies darom? neigiam? poveik? biologinei ?vairovei, ?moni? sveikatai, plitimo ypatumus ir ? naikinimo priemoni? veiksmingum?.
Kristina Klovait? atkreipia d?mes?, kad ?liu?? problema aktuali daugumoje Europos ?ali?. Mokslininkai yra pasi?l? ?vairi? kovos b?d?, ta?iau visapusi?kai efektyvaus n?ra ? reikia vertinti atskirus atvejus ir taikyti metod? kompleks?, b?tina ?vertinti ir galim? neigiam? poveik? aplinkai, ypa? naudojant cheminius preparatus.
Galima naudoti AARSP l??as
Savivaldyb?s, nelaukdamos paraginim?, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines r??is. ?iam tikslui jos gali panaudoti savivaldyb?s aplinkos apsaugos r?mimo specialiosios programos l??as. Be to, jos gali Tarybos sprendimais pasitvirtinti atskiras tvarkas d?l invazini? r??i? kontrol?s ir naikinimo savo teritorijoje.
Kai kurios savivaldyb?s jau yra skyrusios finansavim? naikinti invazinius ?liu?us. Pavyzd?iui, Raseini? rajono savivaldyb? ?gyvendina luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo plan?, kuriuo siekiama ma?inti ?io kenk?jo plitim?. J? pareng? Lietuvos entomolog? draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkai, ?vertin? situacij? savivaldyb?s teritorijoje.
Gr?s baudos
Aplinkos apsaugos departamentas primena, jog invazini? r??i? nenaikinimas gali u?traukti baud? nuo 300 iki 600 eur. Prie toki? priskiriami ne tik pl??r?s invaziniai ?liu?ai, bet ir tokie niekuo nekalti augalai, kaip lubinai. Juos galima gausiai skinti ir merkti ? vazas, bet patys veisti, auginti ir leisti veistis ? draud?iama.
Koki? tik priemoni? kovoje su invaziniais ?liu?ais, sraig?mis nei?band? sodininkai. Vieni pastoviai beria drusk?, salietr? ar kitas chemines priemones, kiti ? kiem? ?sileid?ia pulkel? an?i?. Pasirodo, antys b?gik?s ? puikios sanitar?s, surenkan?ios ?liu?us ir net kolorado vabalus. Taip pat ?sanitarin? darb?? atlieka ir paprastos namin?s vi?tos, kurios i?renka spraiges, i?kapso po ?eme miegan?ias parazit? lervas, sujaukia ?liu?? buveines.
