Neseniai Valstyb?s kontrol? (VK) atliko 2022-2030 m. Region? pl?tros programos audit?. Konstatuota, jog ?i programa, poreikius atliepia tik i? dalies. Tod?l nat?ralu, jog dabartinei vald?ios daugumai i?lieka svarb?s tik didesnes pajamas gaunantys didmies?i? gyventojai, kurie, rinkim? nakt? sugedus kompiuteriams, visada nulemia j? rezultatus skaldyti visuomen? linkusi? politini? grupi? naudai. Tod?l ir turime tas dvi Lietuvas.
Pra?jusi? savait? i?platintose audito i?vadose ra?oma, kad region? pl?tros programoje daugiau nei pus? savivaldybi? pasigedo kult?ros, ?em?s ?kio, ekonomikos ir inovacij? bei energetikos sri?i? priemoni?. Dalis Region? pl?tros planuose nustatyt? rodikli? reik?mi? nerodo poky?io poreikio ir neskatina siekti pa?angos. VK konstatuoja, jog norint spr?sti ?ias problemas, reikalinga aktyvesn? lyderyst? ie?kant savivaldyb?ms aktuali? priemoni?, likus 2 m?n. iki numatyto termino, nesuplanuota 33 proc. skirto finansavimo, du regionai dar nesuplanavo 50 proc. l???.
?Gyventojams, nepaisant j? gyvenamosios vietos, turi b?ti suteiktos pana?ios galimyb?s mokytis, dirbti, gauti tinkamas medicinos, transporto, vie??sias ir kitas paslaugas. Ekonomini? ir socialini? skirtum? tarp ?alies region? problema sprend?iama, bet skirtumai tarp region? nema??ja. Atliktas auditas rodo, kad Region? pl?tros programa tik i? dalies prisid?s sprend?iant region? problemas?, ? teigia valstyb?s kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Komentaras ?ia gal?t? b?ti paprastas. Vald?iai ? regionus investuoti neapsimoka. Juk socialiniai ir demografiniai vektoriai modeliuojami taip, kad ?mogus nat?raliai nor?t? apsigyventi i?imtinai dideliame mieste. Kriterijai paprasti: kokios s?lygos sudaromos ?mogui gyventi Vilniuje ar Kaune ir rajonin?je provincijoje? Arba s?lygos b?na patrauklios, arba ? nepatrauklios. Nepatrauklum?, deja, lemia ?vairios kli?tys, tokios kaip sveikatos prie?i?ros, ?vietimo ar susisiekimo tinklo bloginimas, prisidengiant nesibaigian?iomis strukt?rin?mis reformomis, oprimizavimo bei resurs? taupymo netikromis v?liavomis.
Juk ne paslaptis, kad nuo miesto ?mogaus pajamos ? valstyb?s biud?et? didesn?s, nes jis daugiau u?dirba ir ?ymiai daugiau vartoja. Nes jo darbo na?umas yra didesnis. Tod?l remiantis ekonomine logika, provincija buvo ir bus biurokrati?kai smaugiama, nes vald?iai ma?ai naudinga. Be to antr?ja Lietuva da?nai vadinamas region? ?mogus visomis prasm?mis ? per sukniai pasiekiamas. Statisti?kai jis yra ??emesnio lygio? ir ma?as pajamas gaunantis vartotojas. Tod?l potenciali nauda i? tokio ?alies gyventojo ? labai menka d?l jo ma?o ind?lio ? BVP. ?ia ir yra tos dvi Lietuvos.
B?tent i? region? ?mon?s pra?jusi? savait? susirinko ? sostin?, kur vyko jubiliejin? Dain? ?vent?. ?is renginys pademonstravo, jog realyb?je tos dvi Lietuvos neegzistuoja, nes t?vyn? visiems yra viena. ?i ypatinga ?vent? buvo kaip terapija tautai, nes sutelk? visas prie?taraujan?ias ar nesutarian?ias puses. Ta?iau ir ?ia galima buvo ??velgti dviprasmybi? bei u?uomin? d?l Lietuvos mi?k? ateities: ?kad giria ?aliuot??. Ta?iau ar mat?me kas i? ties? darosi Lietuvos mi?kuose? Tokiais drakoni?kais kiekiais Lietuvos mi?kai nebuvo kertami net Antano Baranausko ar Antano Snie?kaus laikais. Lietuva tapo pasauliu medienos fabriku, pana?iai kaip Karibuose cukranendri? plantacijos.
Per pirm?j? ?i? met? liepos pus? visuomen?s ir ?iniasklaidos d?mes? pritrauk? kai kuri? kunig? pamokslai. Savoti?ka teisyb?s ministerija, t.y. Lietuvos radijas ir televizija (LRT), pasijutusi auk??iau u? visk?, nuteis? net Dievo tarn? ir jo i?tart? ?od?. Teisingumo apa?talams u?kliuvo kunigo Ri?ardo Doveikos i?sakyta mintis, jog net 80 proc. Lietuvos gyventoj? bijo reik?ti savo nuomon??
Istorija tokia, kad Paber??je jis aukojo ?v. Mi?ias. Kasmet ?ia rengiama ?vent? yra skirta T?vo Stanislovo, katalik? kunigo ir ?ymaus antisovietin?s rezistencijos veik?jo, mirties metin?ms. B?tent ?io kunigo asmenyb? R. Doveika min?jo kaip pavyzd?, kaip ?b?ti pa?iu savimi, b?ti tikram?. Tuo tarpu LRT inkvizicija ?iam reikalui buvo negailestinga. Kaip ra?oma portalo publikacijoje, kult?rin? renginio dal?, atrodo, pagadino politika, nes b?tent R. Doveikos pamokslo dalis apie neva bijan?ius kalb?ti ?mones, suk?l? diskusijas internete. Inkvizicijai u?kliuvo kunigo citata, kuria v?liau dalijosi ?Did?iojo ?eim? gynimo mar?o? palaikytojai, ?vairios grup?s ir puslapiai, kuriuose tvirtinama, jog Lietuva n?ra demokratin? valstyb?.
Tai, kad Lietuva yra demokratin? valstyb? ? para?yta Konstitucijoje. Gin?ytis – beprasmi?ka. Kitas dalykas ? o kaip jau?iasi tas ?mogus toje demokratin?je valstyb?je? Kunigas Doveika pasak? tai, k? jau?ia ? ?nauj? ideologij?? kamp? ?spraustas lietuvis. Juk dabartin? Lietuvos visuomen?, nors ir gydosi save per dain? ?ventes, pana?i ? karin? dalin?, kur egzistuoja kastos ir niekur nepara?ytos nestatutin?s taisykl?s, pagal kurias – skirstoma: kas yra savas, o kas – svetimas, k? galima kalb?ti, o ko ? negalima, kur navickien?s, stepukoniai ar barto?evi?iai bausmi? i?vengia, nes yra auk?tesn? kasta, o celofanai s?di kal?jimuose, gra?uliai bei ?emaitai?iai metami i? Seimo, nes galvoja blogai ir tod?l yra ?emesn? kasta. Kunigas Doveika pana?u, kad i?braukiamas i? to ?auk?tesnio luomo?, nes galimai pataikavo ??eim? mar?ui?. Mes v?l matome tas dvi vienos Lietuvos dalis.
Grei?iausiai daugelis sutiks su akivaizdiu dalyku: per klaikios ligos ir karo metus buvo m?ginama nubr??ti ribas, k? vie?oje erdv?je galima sakyti, o ko negalima. Pagal tai, pavyzd?iui, iki ?iol vertinami artistai. Vieni gali patekti ? koncert? sales, o kiti, d?l blogos nuomon?s, tapo prie?taringai vertinamais. Prisiminkime baisios ligos laikme?iu ?sigaliojusi? ?cancel? (at?aukimo) kult?r?, kai elitin?s grup?s sprend? u? mus kas teisinga ir kas neteisinga. Baisios ligos metais i?gyvenimo instinktas buvo pastatytas auk??iau u? laisv? vali? ir ties?. J?gos strukt?ros ir teis?sauga veikia taip, kaip nurodo tos niekur nera?ytos taisykl?s, kas yra vieniems galima, o kitiems ? negalima. Tod?l kunigas ir kalb?jo apie paprasto ?mogaus baim? ne?tikti vie?am turiniui ar staiga d?l komentaro internete ?i?kristi u? borto?, nes u? tai ? baud?iama visuotiniu pasmerkimu bei apm?tymu akmenimis platformose, d?l ?vatini?? ar ?kremlini?? etike?i? klijavimo. Juk ?mogus bijo ne laisvo ?od?io ar demokratijos. Jis bijo negauti darbo ar i?kristi i? studij? vien u? komentarus socialinio tinklo profilyje. Pastaruoju metu stebima tendencija, jog ?mon?s trina asmenines paskyras socialiniuose tinkluose, nes ten jau?iasi nesaug?s.
Teisyb?s vardan reikt? pamin?ti dar vien? kunig? ir dar vien? pamoksl?. Vie?oje erdv?je d?mesio sulauk? kretingi?kio pranci?kono Brolio Astijaus i?sakytos mintys apie Justin? Marcinkevi?i?: ?Tai ne mano Lietuva?. U? tok? pamoksl? LRT brolio nenuteis ir niekas vie?ai nepasmerks. Prie?ingai, sisteminiai portalai j? paskelbs kankiniu. Brolis Astijus ?sira?? ? ?auk?tes? kast??. Ir v?l tie patys dvigubi standartai ir tos pa?ios dvi Lietuvos, kurios susitiko Dain? ?vent?je ?aizd? pasigydyti ar prisiminti, jog dar yra ta Viena Lietuva. Ta?iau ar tos ?aizdos gyja?
