Atrodyt?, kad kernas t?ra i? ?em?s gelmi? i?gr??tas cilindro formos akmens gabalas. O i? ties?, sako Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, ?i uoliena ? laiko kapsul?, atskleid?ianti ?em?s gelmi? paslaptis ir ?imt? milijon? met? ?em?s istorij?. Lietuvoje kernai saugomi ?em?s gelmi? informaciniame centre Vievyje.
Pavadinimas kernas kil?s i? vokie?i? kalbos ?od?io ?kern?, rei?kian?io ?erd?. ?is terminas puikiai apib?dina m?ginio esm?, nes kernas ? tarsi ?em?s sluoksni? ?erdis, leid?ianti geologams detaliai tyrin?ti ?em?s sud?t? ir istorij?. Kernai renkami naudojant speciali? gr??imo ?rang? ir gali b?ti i?gr??ti i? ?vairi? gyli?, pradedant keliais metrais ir baigiant keliais kilometrais.
Priklausomai nuo gr??iamo grunto kietumo, naudojami skirtingi gr??t? tipai ? nuo paprast? iki padengt? deimantiniais antgaliais, skirt? itin kietoms uolienoms. Kai pasiekiamas norimas gylis, gr??imo procesas sustabdomas ir kerno statin? i?traukiama i? gr??inio kartu su surinktu uolienos m?giniu. Tada m?ginys ap?i?rimas ir analizuojamas laboratorijoje.
Kerno gr??imo gylis gali labai skirtis, priklausomai nuo projekto tiksl? ir grunto tipo. Gr??iniai iki keli? ?imt? metr? gylio da?niausiai naudojami pavir?ini? sluoksni? tyrimams. Vidutinio gylio gr??iniai b?na iki keli? t?kstan?i? metr? gylio. Jie naudojami ?vairi? geologini? formacij?, ?skaitant naftos ir duj? telkini?, anglies sluoksni? ir mineralini? telkini? tyrimams. Giliausi gr??iniai gali vir?yti net 10 km. Jie labai reti ir reikalingi tik ypatingais moksliniais tikslais, pvz., gilumini? ?em?s plutos ir mantijos tyrimams.
Tarkim, Kolos gr??inys Rusijoje ? vienas giliausi? kada nors i?gr??t? gr??ini? pasaulyje, jo gylis ? apie 12,262 km. Lietuvoje giliausias ? Vydmant? gr??inys (2564 m) Kretingos rajone.
Lietuvos geologijos tarnybos kerno saugykloje ?em?s gelmi? informaciniame centre (?GIC) Vievyje saugomas nuo 1953 m. i?gr??t? vertingiausi? 1148 gr??ini? kernas, kurio bendras ilgis ? 144,28 km. Tarp ?i? m?gini? yra kernai i? 386 gr??ini?, pasiekusi? planetos kristalin? pamat?, taip pat i? giliausio Lietuvoje Vydmant? gr??inio.
Kristalinis pamatas (arba fundamentas) yra seniausios ir stabiliausios ?em?s plutos dalys, sudarytos i? kristalini? uolien?. ?is pamatas da?niausiai randamas po jaun? nuos?dini? uolien? sluoksniais ir formuoja kontinentini? plok??i? branduol?. Jo am?ius da?niausiai nuo keli? ?imt? milijon? iki keli? milijard? met? senumo. Sudarytas ?is pamatas i? labai kiet? ir atspari? uolien?, toki? kaip granitas, gneisas ir kt.
Lietuvoje kern? tyrimai atskleid? daugyb? svarbi? fakt? apie regiono geologin? ir klimato istorij?. Kern? tyrimai i? ?vairi? Lietuvos e?er? ir pelki? organogenini? nuos?d? atskleid?, kad per pastaruosius t?kstan?ius met? regionas patyr? reik?ming? klimato kaitos epizod?. E?er? nuos?dose rasta organin? med?iaga ir mikrofosilijos rodo periodus, kai klimatas buvo ?iltesnis ar ?altesnis, taip pat periodus, kai s?lygos buvo dr?gnesn?s ar sausesn?s.
Kern? gr??iniai i? pietin?s Lietuvos dali? rodo, kad regionas patyr? kelis ledynme?ius ir tarpledynme?ius. ?ie tyrimai padeda suprasti ledyn? jud?jim? ir j? poveik? kra?tovaizd?iui, taip pat suteikia informacij? apie paleogeografines klimato s?lygas.
Lietuvos kern? m?giniuose da?nai randama mikrofosilij?, suteikian?i? vertingos informacijos apie sen?j? j?r? ir g?lavandeni? ekosistemas. Pavyzd?iui, foraminifer? fosilijos padeda rekonstruoti praeities klimato s?lygas ir vandens chemin? sud?t?. Kernuose rasti fosiliniai augal? liku?iai, tokie kaip ?iedadulk?s ir sporos, rodo, kokios augal? r??ys dominavo tam tikrose epochose ir kaip keit?si augmenija. Kern? m?giniai atskleid?ia, kaip per laik? keit?si j?ros lygis. Pavyzd?iui, j?r? moliusk? ir kit? j?ros organizm? fosilijos gali rodyti, kad vietov? buvo u?lieta j?ros, o sausumos augal? fosilijos ? kad j?ros lygis suma??jo.
Be to, kernuose rasti vulkaniniai pelenai ir uolienos rodo, kad daugiau nei prie? 540 mln. met? dabartin?je Lietuvos teritorijoje vyko vulkanin? veikla. ?ie radiniai padeda geologams rekonstruoti regiono geologin? istorij?, atskleisdami senovinius vulkaninius ?vykius ir j? poveik? ?em?s pavir?iui bei gyvybei. Beje, tuo metu planetoje ir gyvyb?s formos tebuvo pirmieji daugial?s?iai organizmai, tokie kaip ediakaro biota.
Kalbant apie m?s? kerno saugykl? ?GIC, reik?t? i?skirti ypating? uolien? ? anhidrit?. Anhidritas ? nuos?din? uoliena, vertinga tiek geologiniu, tiek estetiniu po?i?riu. Anhidritas da?nai b?na melsvas, pilkas arba baltas. Auk?tos kokyb?s permatomas arba melsvas, kartais vadinamas angelitu.
?is mineralas gali formuoti labai didelius kristalus. Kai kuriose vietose buvo rasta anhidrito kristal?, siekian?i? kelis metrus ilgio. O d?l permatomumo ir spalv? variacij?, auk?tos kokyb?s anhidritas gali b?ti naudojamas dekoratyvin?ms ir juvelyrin?ms reikm?ms.
Lietuvos geologijos tarnybos kerno saugykla ?GIC yra ne tik vertingas i?teklius ?alies mokslininkams, bet ir ind?lis ? tarptautin? geologijos tyrim? tinkl?. Saugykloje laikomi kernai ? tai langas ? Lietuvos ir viso pasaulio geologin? praeit?, padedantis kurti i?samesn? m?s? planetos supratim?.
Lietuvos geologijos tarnybos informacija
