Da?niausiai traumas patiria vaikai ir vyresnio am?iaus ?mon?s. Vaikai ? ?iltuoju met? laiku, vyresnieji ? ?altuoju, kai slidu.
Kaip i?vengti ir tinkamai pasir?pinti vaik? traumomis, pasakoja VUL Santaros klinik? Vaik? skubios medicinos, Intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaik? pri?mimo-skubios pagalbos skyriaus ved?ja Ingrida Sapagovait?.
Kod?l fizinis aktyvumas yra b?tinas vyresnio am?iaus ?mon?ms, kalba VUL Santaros klinik? Reabilitacijos, fizin?s ir sporto medicinos centro 1-o stacionarin?s reabilitacijos skyriaus ved?ja J?rat? Kesien?.
Pagrindiniai traum? suk?l?jai ? paspirtukai
Pasak I. Sapagovait?s, traum? pikas prasideda pavasar? ir t?siasi iki spalio pabaigos, priklausomai nuo to, kiek trunka ?ilt? or? metas. Pagrindin?s vaik? traum? prie?astys ? dvira?iai, riedu?iai, riedlent?s, paspirtukai, batutai, treniruot?s ar pavieniai ?aidimai.
?Elektriniai ir paprasti paspirtukai, dvira?iai ? da?niausi vasaros traum? suk?l?jai. Va?iuojantiems nedideliu grei?iu ir nukritusiems da?niausiai viskas baigiasi sumu?imais, daugybiniais, giliais odos nubrozdinimais, kartais ?aizdomis ar rank? kaul? l??iais. Jei va?iuojama greitai, lekiama nuo kalno ar susiduriama su kitu transportu ar eismo dalyviu, traumos b?na rimtesn?s ? rank? ir koj? kaul? l??iai bei sunkios galvos traumos, s?mon?s netekimas?, ? kalb?jo specialist?.
Jos teigimu, norintieji apsisaugoti tur?t? d?v?ti ?almus, rank? ir koj? apsaugas. Taisykli? nepaisymas vaikams da?nai baigiasi pri?mimo skyriuje: ?Privalu ?inoti, nuo kokio am?iaus, kur, kaip ir kokiu grei?iu galima va?iuoti elektriniu paspirtuku ar kita priemone. Itin svarbus ir t?v? vaidmuo ? jie tur?t? nuolatos vaikui priminti, kaip dera elgtis gatv?je.?
Nelaimei u?tenka vos keli? sekund?i?
Vasaros metu didel? rizik? kelia neatsargus elgesys lau?aviet?se, kepsnini? lietimas ir maudymasis.
?Neleiskite vaikams lakstyti po ?atv?susios? lau?aviet?s pelenus, nes ?arijos labai ilgai rusena ir pavir?ius gali atrodyti jau u?ges?s, bet i? tikr?j? viduje jos vis dar kar?tos. Be to, reikt? itin atsargiai elgtis su kar?tomis kepsnin?mis, ?a?lyk? ie?mais, degiu skys?iu, nes galima nusideginti pla?takas. Vaik? oda yra plonesn? ir jautresn?, tod?l nudegimui pakanka vos keli? sekund?i?. Pad? ir pla?tak? nudegimas yra labai skausmingas, ilgai gyja. Da?nai lieka ne tik rand?, bet ir daugyb? problem? ateityje?, ? sak? I. Sapagovait?.
Taip pat ji atkreip? d?mes? ? ?okin?jimus ? vanden?, maudym?si ne?inomose vietose: ?Da?nai nutraukiamos ar pa?eid?iamos sausgysl?s, l??ta stuburas, perduriamos kojos ant dugno esan?i? ?ak?, stikl? ar gel?gali?. Tose vietose, kur yra sunkiai prieinamas krantas, neparuo?ta poilsiaviet?, yra did?iul? rizika labai sunkiai susi?aloti.?
Pirmi veiksmai, nutikus nelaimei
Atsitikus lengvai ar sunkiai traumai, b?tina laikytis keli? pagrindini? princip? teikiant pagalb?.
Vis? pirma, vaikui reikia duoti vaist? nuo skausmo ? ibuprofeno ar paracetamolio.
Tuomet ?pjaut?, nudegusi?, sumu?t?, sulau?yt? ar kitaip su?alot? viet? reikia ?aldyti ? taip suma?inamas kraujavimas, skausmas, tinimas.
Vis? tre?ia, visoms traumoms, i?skyrus nudegim?, tinka imobilizacija. ?Jeigu yra pa?eista gal?n? ir ai?kiai matote, kad ji deformuota, pavyzd?iui, nusisukusi ? kit? pus?, patariama j? palikti toje pad?tyje. Jei yra galimyb?, reik?t? vaik? paguldyti ant kieto horizontalaus pavir?iaus ar kitaip imobilizuoti, ir nejudinant laukti greitosios medicinos pagalbos ar patiems ve?ti ? medicinos ?staig??, ? patar? specialist?.
Rimtesni? traum? atvejais, pavyzd?iui, nutikus automobilio avarijai, i?kritus i? auk?to med?io ir gulint be s?mon?s ar negalint atsikelti, vaiko negalima judinti. ?Galimi sunk?s su?alojimai, tod?l kvieskite greit?j? medicinos pagalb? ir apklokite vaik?, kad jis nesu?alt?. Stenkit?s nejudinti jo kaklo ir nugaros?, ? pabr??? I. Sapagovait?.
Jei nutikus traumai vargina stiprus, po vaist? nepraeinantis skausmas, besit?siantis nesustabdomas kraujavimas, gal?n?s deformacija, s?mon?s netekimas, alergin? reakcija, skendimas, didel?s energijos trauma, nudegimas ar elektros trauma, nedelsdami kreipkit?s pagalbos.
Vyresni? ?moni? traumos ? sunkesn?s
Anot J. Kesien?s, vyresnio am?iaus asmenys d?l l?tini? lig?, reg?jimo, pusiausvyros, pa?inimo, psichikos, judrumo sutrikim? traumas patiria da?niau negu jaunesni.
?Did?ioji dalis patiriam? traum? ?vyksta d?l griuvim?. Lauke gri?vama da?nai, kai ?iem? yra slidu ar palijus, kai yra nelygios ?aligatvi? plytel?s, ?jimo zonoje yra duobu?i? ar kli??i?. Namuose griuvim? rizika didesn? vonioje ? kur slidu, bet gali tai nutikti ir keliantis i? lovos, persikeliant ? ve?im?l?, u?kliuvus kojai u? kilimo, slenks?io ar bald?, ypa? kai patalpose tamsu ar prieblanda, pavyzd?iui, nakt? einant ? tualet??, ? kalb?jo specialist?.
D?l osteoporoz?s ir kit? sveikatos sutrikim? vyresnio am?iaus ?moni? traumos paprastai yra sunkesn?s, po j? ilgiau sveikstama, jos da?niau sukelia mirtinas komplikacijas.
Kaip apsisaugoti?
J. Kesien? pa?ym?jo, kad, norint suma?inti traum? rizik?, b?tina pasir?pinti saugia aplinka: ?Svarbu geras ap?vietimas, lygus pavir?ius, kuriuo einama, kli??i? nebuvimas. Esant pusiausvyros ir jud?jimo sutrikimams ar galvos svaigimui, svarbus pagalbini? priemoni? naudojimas ? lazdel?s ar vaik?tyn?s, tur?klai, prisilaikymo rankenos, vonios suoliukas ir kitos priemon?s.?
Pasak jos, griuvim? rizik? suma?ina tinkama avalyn? ir drabu?iai, pavyzd?iui, ?emakuln?, pla?iu, neslystan?iu padu avalyn?, ne per ilgos keln?s.
Svarbus tinkamas vaist? vartojimas: normalaus arterinio kraujosp?d?io palaikymas, esant cukriniam diabetui, tinkama glikemijos kontrol?, tinkamas vartojam? vaist? re?imo laikymasis ir j? poveikio ?inojimas, pavyzd?iui, sergant Parkinsono liga.
Taip pat ji atkreip? d?mes? ? tinkam? mityb?, skys?i? vartojim? ir fizin? aktyvum?. ?Fizin?s organizmo savyb?s, tuo pa?iu ir raumen? j?ga senstant nuolat ma??ja ir ?is procesas pagreit?ja po 50?60 met?, o tai da?nai padidina griuvimo pavoj?. Fizini? savybi? palaikymas ?vairiomis fizinio aktyvumo formomis yra svarbus ne tik griuvim? profilaktikai, bet ir laimingam ir s?kmingam sen?jimui?, ? prid?r? ji.
Fizinio aktyvumo nauda
Anot J. Kesien?s, svarbiausia griuvimo prevencijai yra pusiausvyros, koordinacijos lavinimas bei raumen? j?gos treniravimas. Pratimus tikslingiausiai gali parinkti kineziterapeutas.
?Koj? raumenims stiprinti tinka ?vair?s prit?pimai, ?t?pstai, atsistojimas nuo ir atsis?dimas ant k?d?s, ?ingsniavimas auk??iau keliant kojas, k?no svorio perk?limas nuo vienos kojos ant kitos, pratimai s?dint bei gulint su gumomis ar kamuoliuku. Pusiausvyrai lavinti tinka siekimo ?vairiomis kryptimis pratimai s?dint ar stovit, stov?jimas suglaudus kojas ar koja prie? koj?, stov?jimas ant vienos kojos, vaik??iojimas ?vairiu grei?iu su pasisukimais, krypties keitimu ar ?jimas su kli?timis?, ? kalb?jo ji.
Tiek raumen? j?gai, tiek pusiausvyrai lavinti tinka ?vair?s ?okiai, ?Tai-?i? mank?ta ir kiti grupiniai u?si?mimai, kuriuose asmenys ne tik yra fizi?kai aktyv?s, bet ir bendrauja, did?ja j? motyvacija, pasitik?jimas, patiriamos pozityvios emocijos.
