2024 rugpj??io 1-?j? minima ?em?s pereikvojimo diena. Tai rei?kia, kad ?iemet ?monijos ekologinis p?dsakas pasiek? ir jau vir?ijo ?em?s ekosistem? geb?jim? atsinaujinti. Nuo ?ios dienos iki met? galo m?s? (?monijos) veikla jau daro ?al? ?em?s ekosistemoms ir galima sakyti, jog skolinam?s i? ateities kart?. Jei tendencija nesikeis, pasieksime rib?, kai i?tekli? ims tr?kti ir susidursime su ?vairiomis ekologin?mis problemomis. Esame situacijoje, kai turime ne tik ma?inti vartojimo apimtis, bet ir ie?koti b?d? skolai gr??inti. Vienas j? ? gamtini? ekosistem? atk?rimas, prie kurio ?kininkai gali reik?mingai prisid?ti.
Daugiau kaip 40 met? gyvename didel?je skoloje
Pasaulin? pereikvojimo dien? kiekvienais metais apskai?iuoja organizacija ?Global Footprint Network?, taikydama ekologinio p?dsako metod?. 2024 m. rugpj??io 1-?j? minima ?em?s pereikvojimo diena rei?kia, kad ?monija ?iuo metu gamtos i?teklius naudoja 1,7 karto grei?iau, nei m?s? planetos ekosistemos gali atsinaujinti. Biologiniai planetos i?tekliai ? tai mi?kai, dirvo?emis, gyv?nai, augalai, oras, i?kastinis kuras ir kt. ?ie i?tekliai yra riboti, o ?em?s biologinio paj?gumo vir?ijimas lemia aplinkos b?kl?s blog?jim?. D?l to gali nykti biologin? ?vairov?, prasid?ti dirvo?emio erozija, tr?kti vandens ir atsirasti kit? ekologin?s pusiausvyros sutrikim?, kurie tiesiogiai veikia ?monijos b?v?.
B?tinas pokytis
Siekiant spr?sti ?i? problem?, b?tina keisti tiek kiekvieno m?s? ?pro?ius, tiek ir imtis sistemini? poky?i?. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia ?iltnamio efekt? sukelian?i? duj? (?ESD) i?met? transporto (30 %) ir energetikos (29 %) sektoriai. Tre?ioje vietoje ? ?em?s ?kis (21 %). Pasaulin?s tendencijos pana?ios. Tod?l ?ie sektoriai turi did?iausi? potencial? situacijai keisti. Svarbu nuolat ie?koti b?d? ma?inti energijos naudojim?, pla?iau naudoti atsinaujinan?ius energijos ?altinius bei ma?inti vartojim?.
?Siekiant sustabdyti pereikvojim?, turime sutelkti pastangas ir kartu ie?koti b?d? gyventi darnoje su m?s? aplinka. Yra svarbu ne tik ma?inti vartojim? ir ie?koti aplinkai draugi?kesni? energijos ?altini?, bet ir imtis priemoni? atkuriant ekosistemas ir jas saugant. Turb?t vienas svarbiausi? dalyk?, k? dabar galime padaryti ? atkurti pa?eistas nat?ralias gamtines buveines. Nepa?eistos gamtin?s ekosistemos didina ?em?s geb?jim? atsinaujinti. Darnus ?em?s ?kis, kuriame tausojama biologin? ?vairov? ir puosel?jama dirvo?emio mikrobiologin? ?vairov?, taupomi resursai, ne tik suma?ina savo ekologin? p?dsak?, bet taip pat gerina ekosistem? galimyb?s atsinaujinti ir funkcionuoti darniai. Ypa? didel? naud? turi i?eksploatuot? pelkini? buveini? atk?rimas, kuris tuo pa?iu atkuria ir anglies kaupimo durpi? pavidalu procesus? ? sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialist? Akvil? Galeckait?.
?kinink? vaidmuo labai svarbus
Viena i? efektyviausi? priemoni? ma?inant ?iltnamio efekt? sukelian?i? duj? (?ESD) i?skyrim? ?em?s ?kio sektoriuje yra durpini? ?lapyni? atk?rimas. ?Durp?emiais laikomi dirvo?emiai, kurie turi daugiau nei 40 cm organin?s med?iagos sluoksn?. Durp?s formuojasi plotuose, kuriuose nuolat laikosi auk?tas vandens lygis, dirvo?emis yra ?mirk?s, o apmirusi augalija nebesuyra d?l deguonies tr?kumo. Siekiant padidinti ?em?s ?kio naudmenas durp?emiai buvo nusausinti ir paversti sausomis pievomis arba ariamais dirvo?emiais. Atk?rus durpyn? hidrologin? re?im? tuo pa?iu yra atkuriami ir pelk?daros procesai ?iuose plotuose. Ilgainiui, atkurtos ?lapyn?s v?l prad?s kaupti angl?, kartu susidarys palankios s?lygos biologin?s ?vairov?s buvein?ms ir ekstensyvios ?kin?s veiklos vykdymui. Visa tai pad?s sudaryti prielaidas klimato kaitos ?velninimui.? ? sako A. Galeckait?.
?kininkai, savo ?em?s ?kio naudmenose turin?ios durp?emi?, gali teikti parai?kas vandens lygio atk?rimo finansavimui gauti i? fondo ,,Naujos kartos Lietuva? (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). ?iuo metu yra paskelbtas pirmasis 2024 m. kvietimas, parai?kas galima teikti iki ?. m. rugpj??io 19 d.
