Jau rugpj??io 10 d. 21.30 val. istorin? Pauliaus Lindenau laiv? statykl? u?lies Klaip?dos festivalio muzikos, ?vies? ir istorij? ?ou ?A la laluna?. Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro u?kulisiuose atmosfera vis labiau kaista: d?zgia pra?matniausius r?bus siuvan?ios siuv?jos, kostium? dailinink? Kotryna Daujotait? stebi ar visos detal?s atitinka jos sumanymus, teatre skamba dainos i? Sarah?os Brightman repertuaro ir populiarioji klasika, o svarbiausia ? ?luojami bilietai. Unikalus ?ou domina visus! ?e?tadien? geros muzikos klausysim?s ant mari? kranto, ?vie?iant m?nesienai!
?A la luna? Klaip?dos valstybinio muzikinio teatro vadov?s Laimos Vilimien?s sumanytas kaip ?sp?dingas reginys atvirame ore, kuriame muzika, vaizdais, kostiumais, ?viesa ir judesiais kuriama romanti?ka, ?iek tiek misti?ka m?nesienos nutviekstos nakties nuotaika ir u?uominomis pasakojamos istorijos apie ?iuo paros metu patiriamus i?gyvenimus.
Kaip galima nusp?ti i? pavadinimo, pagrindinis ?io reginio ?kv?p?jas ir dalyvis bus M?nulis ? artimiausias ?emei kosminis k?nas, besisukantis aplink j?dviej? abipus?s traukos centr?. J? tarpusavio s?veika tokia glaudi, kad ?iandien neretai ?em? ir M?nulis net pavadinami dvinare planeta. M?nulio trauka ne tik veikia gamtos ir ?moni? biologinius ritmus, bet ir nuo neatmenam? laik? audrina jautrios sielos poet?, muzik?, dailinink? vaizduot?. Tad jam pirm?kart elinge ?rengtoje pilnaties formos scenoje ir bus atna?aujama ?i visus menus jungianti teatralizuota programa.
Esant palankioms oro s?lygoms koncerto metu danguje vir? mari? gal?sime steb?ti saul?lyd? ir prie?pilnio laid?, o scenoje atpa?inti daugel? laisvai ?ios programos k?r?j? interpretuot? M?nulio ?vaizd?i? bei simboli?. Nuo seno ?mon?s, steb?dami M?nulio jud?jim? dangaus skliautu ir kas septynias dienas besimainan?ius jo pavidalus (manoma, kad lietuvi?kas M?nulio pavadinimas kil?s i? ?od?io mainulis) ? jaunat?, prie?piln?, pilnat? ir del?i?, j? ry?? su or? kaita, vandens potvyniais ir atosl?giais, ?tak? visos gyvosios ir negyvosios gamtos gimties ir mirties ciklams, j? siejo su dievyb?mis, kurioms buvo priskiriamos mistin?s galios, teikian?ios vaisingum?, gyvyb?, nauj? prad?i?.
Kita ypatinga M?nulio jud?jimo ?em?s at?vilgiu savyb? ta, kad d?l sinchroninio sukimosi (M?nulis apskrieja aplink ?em? per tiek pat laiko, per kiek apsisuka aplink savo a??) ? ?em? visada atsukta tik viena ? ??viesioji? jo pus?. Apie ?tamsi?j?? jo pus? ma?ai ?inota iki pat 1959-?j?, kai kosminis zondas padar? pirm?sias i? ?em?s nematomo M?nulio pusrutulio nuotraukas. ?viesiosios / matomos / pa??stamos ir tamsiosios / nematomos / nepa??stamos M?nulio pusi? perskyra tapo atspirties ta?ku ?ios koncertin?s programos dramaturgijai.
Pasak koncerto re?isier?s R?tos Bunikyt?s, ?tai tarsi dviej? M?nulio deivi? pokalbis. ?viesioji pus? mums geriau pa??stama, poet? apdainuota ir mylima. Tuo tarpu tamsioji visuomet lieka ?e??lyje, gaubiama baugios ne?inomyb?s ir mistikos. Jos kalbasi ir nesusikalba, pasakoja savo istorijas ir konkuruoja tarpusavyje, bet joms nelemta tapti vieniu. Retsykiais ?iose istorijose pasirodo ir vyri?ki persona?ai ? kiekvienos i? deivi? atskira meil?s linija.? Re?isier? ?ada ?vilkti reginio dramaturgij? ? kiek mistifikuot? vizualin? i?rai?k?, kuri? kuria pirm?kart ? bendr? komand? Klaip?dos festivalyje suburti menininkai ? kostium? dailinink? Kotryna Daujotait?, vaizdo projekcij? dailinink? Vesta Obolevi?i?t? ir ?vies? dailininkas Andrius Stasiulis. Solist? ir baleto ?ok?j? judesius re?isuoja choreograf? Inga Briazkalovait?.
