Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. beveik 55 milijonams ?moni? buvo diagnozuota demencija. Da?niausiai ji i?sivysto 65 met? ir vyresniems asmenims, ta?iau b?na atvej?, kai j? turi ir jaunesni ? 40?50 met? asmenys.
Apie tai, kokios yra demencijos atsiradimo prie?astys, ankstyvieji ?enklai ir kaip pagelb?ti ?? sindrom? turin?iam artimajam ar sau pa?iam, kalb?jo Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos asistentas, Vilniaus universiteto ligonin?s Santaros klinik? gydytojas neurologas dr. Ar?nas Vaitkevi?ius.
Pirmieji signalai
Gydytojo neurologo teigimu, demencija yra sindromas, kuriam priskiriamos pana?iais pa?inimo funkcij? sutrikim? simptomais pasirei?kian?ios ligos, atsirandan?ios d?l galvos smegen? pakitim?: ?Da?niausia j? ? Alzheimerio liga. Kitos ligos yra gerokai retesn?s, pavyzd?iui, sukeliamos kit? degeneracini? galvos smegen? pakitim?. Be to, demencijos po?ymi? gali pasireik?ti persirgus insultu ar infekcin?mis smegen? ligomis, po sunki? galvos smegen? traum?.?
Ankstyvuosius demencijos ?enklus pasteb?ti nelengva, nes jie gali vystytis po truput?, l?tai ir atrodyti kaip visi?kai normali sen?jimo dalis. Ta?iau vert?t? atkreipti d?mes?, jei jums ar j?s? artimajam silpsta geb?jimas prisiminti neseniai ?vykusius ?vykius ir pad?ti daiktus ? ?prastas vietas, sunku ri?liai kalb?ti, rasti tinkam? ?od? ar sekti pokalb?, sunku susiorientuoti aplinkoje ir priimti logi?kus sprendimus, sunku atlikti kasdienes u?duotis, tokias kaip nam? ruo?os darbai ar mokes?i? apmok?jimas.
A. Vaitkevi?ius pa?ym?jo, jeigu pats ?mogus pradeda sk?stis, kad jam vis da?niau atsiranda atminties sprag? ar orientacijos sutrikim?, tuomet jau vert?t? ? tai atkreipti d?mes?.
?Svarbu suprasti, kad elementarus u?mar?umas, kai retkar?iais u?mir?tame ?od?, dat? ar kok? pavadinim?, ? tikrai n?ra ligos po?ymis ir gali ?vykti visuose am?iaus tarpsniuose. Tik tuomet, kai atminties ar orientacijos pablog?jimas arba kit? pa?inimo funkcij? sutrikimas pradeda reik?mingai paveikti kasdien? ?mogaus veikl?, kenkti jo gyvenimo kokybei, galima prad?ti ?tarti demencij??, ? sak? gydytojas neurologas.
Pasak jo, svarbu pasteb?ti ir nuotaikos, asmenyb?s ar elgesio poky?ius, pavyzd?iui, kai ?mogus tampa agresyvus, asocialus ar elgiasi nesilaikydamas visuotinai pripa?int? mandagumo ir socialini? norm?.
Ar galima to i?vengti?
Da?niausiai demencija i?sivysto 65 met? ir vyresniems asmenims, ir ?io sindromo atsiradimo prie?astys yra ?vairios.
?Kai kurias prie?astis galime ai?kiai ?vardyti ? pavyzd?iui, trauma, infekcija ar galvos smegen? u?degimas (encefalitas), taip pat kai kurie organizmo med?iag? apykaitos sutrikimai (inkst? ar kepen? veiklos nepakankamumas). Vis tik da?niausiai ai?kios prie?asties ne?inome, demencijos priskiriamos savaimini? neurodegeneracini? lig? grupei, pavyzd?iui, did?ioji dalis Alzheimerio ligos atvej?. Dalis j? yra genetin?s ir paveldimos?, ? sak? medikas.
Svarbu priminti rizikos veiksnius, kurie turi ?takos demencijos atsiradimui. Rizik? kelia alkoholio vartojimas, r?kymas, nutukimas, padid?j?s kraujosp?dis ar cukralig?, padid?j?s cholesterolio kiekis organizme ? tai tie patys rizikos veiksniai, kurie b?dingi ?irdies ir kraujagysli? ligoms.
A. Vaitkevi?ius pabr???, kad vis daugiau mokslini? tyrim? ?rodo, kad demencij? ?manoma atitolinti sveiku gyvenimo b?du, reguliariu fiziniu aktyvumu, sveika ir subalansuota mityba, cholesterolio kiekio ma?inimu.
Be to, labai svarbu u?tikrinti tinkamas klausos ir regos funkcijas, kadangi tai lemia ?mogaus geb?jim? gauti informacij? i? aplinkos ir j? analizuoti: ?Sutrikus klausai ar regai, ?mogus gauna ma?iau aplinkos stimul?, sutrinka bendravimas su artimaisiais, jis pama?u atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, gauna ma?iau informacijos, tod?l atitinkamai l?t?ja smegen? veikla.?
Gydymas ? simptominis
Pabr??iama, kad pana?ius ? demencij? simptomus gali sukelti ir kitos sveikatos b?kl?s, pavyzd?iui, depresija, netinkam? vaist? vartojimas, alkoholizmas, sutrikusi hormon? pusiausvyra ar vitamin? tr?kumas. ?ios sveikatos b?kl?s gali b?ti gydomos, tod?l rekomenduojama kreiptis ? ?eimos gydytoj?, prireikus ? ? kit? kompetenting? medicinos specialist?, kuris pasakys tiksli? diagnoz? ir suteiks tinkam? pagalb?.
?Kuo ankstyvesn? demencijos diagnostika ? tuo veiksmingesnis gydymas. Kol kas Lietuvoje ir Europos S?jungoje turime tik simptomin? gydym? vaistais, kurie mal?ina simptomus, bet nepakei?ia ligos progresavimo, ta?iau mokslas ?engia ? priek? ir pastaraisiais metais jau turime vis daugiau ?ini? apie naujus gydymo metodus?, ? kalb?jo A. Vaitkevi?ius.
Reikiamus vaistus parenka ir skiria gydytojas neurologas. Neretai reikalinga ir psichiatro konsultacija d?l pasirei?kian?i? nerimo sutrikimo ar depresijos simptom?. Taip pat rekomenduojami nemedikamentiniai gydymosi b?dai, tokie kaip atminties ir orientacijos pratimai, dail?s, gyv?n? ar muzikos terapija.
?eimos nari? budrumas
Grei?iausiai pirmuosius demencijos simptomus gali pasteb?ti ?eimos nariai. Svarbiausia atkreipti d?mes? ? pasikeitus? artimojo elges? ir demencijai b?ding? simptom? da?num?. Kilus ?tarimams, pirmiausia patariama pasitarti su ?eimos gydytoju ar kitu kompetentingu specialistu, geriau nieko apie tai nesakyti artimajam, kad jis nei?sig?st? ir neatsiribot?. Konsultacijos metu medikas paai?kins, kaip konkre?iu atveju reik?t? elgtis toliau, ? kokius signalus atkreipti d?mes?, kokius atminties ir kitus testus atlikti.
Jeigu j?s? ?eimos nariui demencija jau yra patvirtinta, jo prie?i?ra priklauso nuo demencijos stadijos. Ankstyvoje stadijoje reik?t? skatinti ligonio savaranki?kum?, priminti jam apie kasdienes u?duotis.
Ligai progresuojant, ?eimos nari? ?sitraukimas vis did?ja. Svarbiausia pasir?pinti patogia ir saugia aplinka, steb?ti, kokias u?duotis kasdienyb?je ligonis gali atlikti pats, o kur jam reikia pagelb?ti.
Kaip gyventi su demencija?
Jeigu jums buvo diagnozuota demencija, pirmiausia rekomenduojama prad?ti sveikiau maitintis, atsisakyti ?aling? ?pro?i? ir reguliariai sportuoti. Neb?tina u?siimti itin aktyvia veikla, svarbiausia reguliariai jud?ti, pavyzd?iui, kasdien eiti pasivaik??ioti ar u?siimti dar?ininkyste.
Taip pat svarbu nepamir?ti pa?inimo ir atminties stimuliacijos ? tam pad?s ?vairios smegen? lavinimo mank?tos, tokios kaip galvos?ki? ar kry?ia?od?i? sprendimas.
Savait?s plan? tvarkara?tis pad?s laikytis rutinos, table?i? tvarkymo d??ut? ? laiku i?gerti reikiamus vaistus. Nauding? telefon? numeri? s?ra?? vert?t? laikyti ?alia telefono, kad reikalui esant b?t? galima greitai susisiekti su artimuoju ar kreiptis pagalbos.
Ligoniui gali b?ti sunku atlikti naujas u?duotis, tod?l patariama neskub?ti, susiskirstyti jas etapais, daryti da?nas pertraukas ir leisti sau pails?ti.
Specialistai pataria ligoniui neatsiriboti nuo socialinio gyvenimo, stengtis kuo daugiau bendrauti su artimaisiais, nesig?dyti savo ligos ir apie j? kalb?ti.
Demencij? turintiems asmenims ir ?eimoms, kurios globoja ligon?, labai svarbi parama ir palaikymas, tod?l rekomenduojama dalyvauti kolektyviniuose u?si?mimuose, tarpusavio pagalbos grup?se ir mokymuose.
