I?slaptintas 1985 m. C?A dokumentas atskleid?ia ry?kius skirtumus tarp Soviet? S?jungos region? maisto tiekimo, kokyb?s ir vartojimo. Baltijos ?alys ? Lietuva, Latvija ir Estija ? u?ima svarbi? viet? ?iose analiz?se, atskleid?ian?iose, kaip Maskvos politikos neefektyvumas gilino socialinius ir ekonominius skirtumus.
Mitybos kriz? ir Bre?nevo viltis
SSRS lyderis Leonidas Bre?nevas savo valdymo metu atkreip? d?mes? ? maisto problem?, pabr??damas, kad tai buvo “svarbiausia politin? ir ekonomin? problema”, su kuria Soviet? S?junga tur?jo kovoti. ?i problema nebuvo susijusi tik su mitybos kokybe, bet ir su pastebimu skirtumu tarp to, k? gal?jo pasi?lyti sovietin? mityba, ir to, kas buvo prieinama Vakar? ?alyse ? ?vairios m?sos, pieno produktai, vaisiai ir dar?ov?s, kuri? tr?ko sovietin?je kasdienyb?je.
1982 m. Bre?nevas pristat? de?imtme?io trukm?s Maisto program?, kurioje pagrindinis d?mesys buvo skiriamas maisto gamybos, perdirbimo ir rinkodaros sektoriams. Programos tikslas buvo atnaujinti ?iuos sektorius ir integruoti juos ? bendr? ekonomikos sistem?, ta?iau su ?iuo tikslu kilo didel?s kli?tys ? l?tas ekonomikos augimas ir strukt?riniai tr?kumai.
Baltijos ?ali? mitybos situacija: skirtumai ir sunkumai
Kaip rodo C?A dokumentas, maisto tiekimo problema Soviet? S?jungoje buvo itin ry?ki ?vairiuose regionuose. Baltijos ?alys tur?jo geresn? maisto tiekimo situacij? nei dauguma kit? Soviet? S?jungos respublik?, ta?iau skirtumai tarp j? ir likusios ?alies i?liko reik?mingi.
Pagal dokumente pateiktus duomenis, 1975 metais Baltijos ?alys tur?jo palyginti auk?t? kalorij? kiek? vienam gyventojui, ta?iau Lietuva (3 205 kalorijos per dien?) buvo ?emiau Latvijos (3 363 kalorijos) ir Estijos (3 276 kalorijos). Skirtumai buvo matomi ir maisto produkt? suvartojime: Lietuva suvartodavo daugiau m?sos ir pieno nei Estija ir Latvija, ta?iau ?ie rodikliai vis tiek buvo gerokai ?emesni nei Vakar? ?alyse.
Lietuva, kaip viena i? klestin?i? respublik?, 1975 metais pagamino 137 kg m?sos vienam gyventojui, ta?iau ?is kiekis buvo naudojamas tik 80 kg per metus. Pienas taip pat buvo gaminamas dideliais kiekiais ? 840 kg vienam gyventojui, o vartojama ? 449 kg. Lietuvoje pastebimai i?augo tiek m?sos, tiek pieno vartojimas nuo 1965 met?, ta?iau net ir ?iame regione buvo pastebimi tr?kumai ir nepakankamas kokybi?ko maisto tiekimas. Tai buvo itin aktualu miestuose, kur buvo susiduriama su m?sos ir pieno produkt? tr?kumu.
Latvija, kaip ir Lietuva, buvo viena i? ekonomini? lyderi? SSRS, ta?iau regioniniai maisto tiekimo skirtumai ?ia taip pat buvo ?ym?s. 1975 metais Latvija pagamino 97 kg m?sos vienam gyventojui ir suvartojo 77 kg. Pienas buvo gaminamas 713 kg, ta?iau vartojimas buvo didesnis ? 484 kg. Latvijoje, kaip ir kitose Baltijos ?alyse, pastebima, kad nors produkcijos gamyba buvo auk?ta, vartotojai vis dar susid?r? su tam tikrais apribojimais, ypa? didesn?s kokyb?s ir ?vairesn?s mitybos at?vilgiu.
Estija, vienas i? pramon?s centr? Baltijos regione, taip pat tur?jo savo unikalius tiekimo i???kius. 1975 metais Estija pagamino 115 kg m?sos vienam gyventojui, ta?iau suvartojo tik 80 kg. Pienas buvo gaminamas 832 kg vienam gyventojui, ta?iau vartojimas sudar? tik 442 kg. Estijos maisto tiekimo sistema taip pat buvo veikiama regionini? skirtum?, kur miestai tur?jo didesn? prieig? prie maisto, tuo tarpu kaimo vietov?s da?nai susidurdavo su tr?kumais.
Soviet? vadovai, ?skaitant Bre?nev?, Andropov? ir ?ernenka, suvok?, kad regioniniai skirtumai maisto tiekime gali kelti politin? ?tamp? ir stiprinti nacionalistines nuotaikas. Atsi?velgiant ? ?iuos skirtumus, Maskva ?m?si veiksm? siekdama subalansuoti maisto pasiskirstym? tarp skirting? SSRS region?, ta?iau tai taip pat suk?l? daug nesutarim? ir vietos pasiprie?inimo, nes regionai, kuriuose buvo daugiau maisto pertekli?, tur?jo prisid?ti prie kit?, ma?iau apr?pint? teritorij?.
Soviet? S?jungoje tai buvo viena i? pagrindini? prie?as?i?, kod?l maisto tiekimo sistema nuolat susid?r? su strukt?riniais ir ekonominiais i???kiais, nes skirtingos respublikos, turin?ios skirtingas ?em?s ?kio gamybos ir vartojimo tradicijas, kovojo d?l ribot? resurs?.
C?V dokumentas ne tik parodo maisto prieinamumo skirtumus SSRS regionuose, bet ir atskleid?ia gilias politines problemas. Baltijos ?alys, savo ekonominiu paj?gumu ir vakarieti?komis aspiracijomis, buvo ai?ki prie?prie?a Vidurin?s Azijos regionams, kur maisto tr?kumas buvo norma. Tokia pad?tis tapo vienu i? daugelio veiksni?, prisid?jusi? prie SSRS ?lugimo 1991 m. Baltijos respublikos, pasiekusios nepriklausomyb?, netruko ?gyvendinti reformas, kurios u?tikrino gerokai auk?tesnius gyvenimo standartus nei Maskvos laikais.
