Daugiausiai abejoni? d?l antrojo v?jo energijos parko reikal? Seimo Energetikos ir darnios pl?tros Komisijos pos?dyje i?sak? ?Nemuno au?ros? bei ?Valstie?i?? atstovai, kurie pasigenda ne tik skaidrumo, bet ir ai?kumo: kokiu tikslu tur?t? b?ti skiriamos milijonin?s subsidijos i? mokes?i? mok?toj? ki?en?s? Sprend?iant energetikos projekt? ateit?, kaip ?tariama d?l energetikos lobist? veiklos, susiformavo visi?kai kita Seimo koalicija, susidedanti i? socialdemokrat?, demokrat? vardan lietuvi? ir konservatori?.
Buvusi Laisv?s partijos, liberal? ir T?vyn?s s?jungos vyriausyb? atv?r? Pandoros skryni? ?alies energetikos ?kyje. V?jo j?gaini? parkai Baltijos j?roje, politik? nuomone, gamins labai brangi? elektr?, kuri? privalomai tur?sime subsidijuoti i? biud?eto bei privalomai naudoti? Apie tai baigiantis 2024-iesiems buvo kalb?ta per paskutin? Seimo Energetikos ir darnios pl?tros komisijos pos?d?. Komitetas ?iuo klausimu paskutinio ta?ko nepad?jo ir t?s svarstym? kit? savait?.
Komisijos nari? nuomon?s d?l b?simo antrojo v?jo j?gaini? parko prie Palangos kardinaliai i?siskyr?. Ir i?siskyr? ne koalicijos pagrindu. Per pos?d? antr? kart? nepavyko priimti pozicijos d?l beveik 700 megavat? (MW) Lietuvos v?jo parko Baltijos j?roje konkurso.
Daugumos komisijos nari? nuomone, b?tina palaukti detalesn?s projekto analiz?s, duomen? ka?t? analiz?, o klausim? svarstyti dalyvaujant Energetikos ministerijos atstovams. Seimo komisija prie? pat ?v. Kal?das svarst?, ar pra?yti Energetikos ministerijos inicijuoti lapkrit? paskelbto konkurso stabdym?, kol bus atlikta ka?t? ir naudos analiz?, ?vertintas 15 met? numatytas valstyb?s skatinimas bei parengta ?pilna ir skaidri? konkurso med?iaga su vertimu ? angl? kalb?, taip pat pa?alinti nuostatas d?l perteklini? valstyb?s ?sipareigojim? konkurso laim?tojui.
Nema?a dalis Seimo Energetikos ir darnios pl?tros komisijos nari? kritikavo ?? projekt?, es? klausimai, susij? su antruoju v?jo j?gaini? parku j?roje prie Palangos svarstomi skubiai, lyg neb?t? tam laiko. Klausimas buvo pateiktas prie? pat ?ventes. Pos?d?io metu opozicijai ir naujajai valdan?iai daugumai priklausantys politikai svaid?si kand?iomis, vieni kitus ??eid?ian?iomis replikomis. Ar?iausia kova vyko tarp buvusio energetikos ministro Dainiaus Kreivio bei ?Nemuno au?ros? atstovo, Audito komiteto pirmininko Art?ro Skard?iaus. Pastarasis kaltino buvus? ministr? skleid?iant aptaki? nuomon? be ?rodym?, kod?l atsisakius subsidijuoti antr?j? park? j?roje, energija vartotojams tur?t? brangti? Juk pirmojo parko niekas i? biud?eto nesubsidijuoja? Es? galimai svarbu yra ne patys parkai, nes skandinavai v?jo j?gaini? j?roje atsisako d?l saugumo sumetim?, bet mokes?i? mok?toj? pinig? srautai, kurie gali negr??tamai ir neskaidriai nugulti ? Baltijos j?ros dugn?.
Ar visgi i?kils v?jo j?gain?s j?roje prie Palangos?
Buvusio Energetikos ministro D.Kreivio stojo ginti ? korupcijos bei ?nipin?jimo Rusijai skandalus ?siv?lusios T?vyn?s s?jungos sunkioji artilerija. Atskir? nuomon?, parengt? su konservatoriais Audriumi Petro?iumi ir Kaziu Starkevi?iumi, pateik?s D. Kreivys, kuris d?st?, jog es? sustabd?ius j?ros v?jo park? vystym? Lietuvos gyventojams elektra pabrangt? 5?6 centais u? kilovatvaland? (kWh), palyginti su JAV Nacionalin?s atsinaujinan?ios energetikos laboratorijos (NREL) prognoz?mis 2030-iesiems ? jos skai?iuotos jau ?traukus abu ?alies j?rinius v?jo parkus.
?Tai rei?kia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas papildomai i? savo ki?en?s tur?s sumok?ti apie 60 eur? per metus. M?s? valstyb? d?l to per metus praras 1,23 mlrd. eur?, o m?s? pramon?s ?mon?s tur?s mok?ti u? elektr? beveik 2 kartus daugiau?, ? kalb?jo D. Kreivys.
Pasak jo, nepasta?ius j?ros v?jo park? Lietuvoje 2030 metais b?t? pagaminama tik 75 proc. suvartojamos elektros. Anot jo, ?iuo metu jos vidutin? kaina bir?oje siekia apie 11 cent? u? kWh ir ji ateityje did?s.
?Ne?sivaizduoju, kaip galima tokio svarbumo sprendimus priimin?ti tokia skuba, kurie sprend?ia, kad Lietuvos ?mon?s papildomai tur?s primok?ti po 5?6 centus u? elektros energij??, ? kalb?jo D. Kreivys.
?Mes priimin?jame valstybei ?aling? sprendim?, kuris kenkia Lietuvos energetinei nepriklausomybei. ?is sprendimas pana??ja ? tuos sprendimus, kuriais mes band?me torpeduoti m?s? terminal?, sinchronizacij??, ? ai?kino buv?s ministras.
Koncervatoriams antrino ir socialdemokrat? atstovai. Antai Seimo nar? socialdemokrat? Birut? V?sait?, remdamasi premjero Gintauto Palucko rekomendacija, taip pat gyn? D.Kreivio pozicij? neskub?ti balsuoti d?l si?lymo nutraukti konkurs?.
?Mano si?lymai b?t? neskub?ti, palaukti Energetikos ministerijos nuomon?s ir tada daryti sprendimus. Koki? ?ini? mes siun?iame potencialiems konkurso dalyviams, kad mes i? prad?i? skelbiam konkurs?, o paskui j? nutraukiame? O jeigu Energetikos ministerija atsakys ? visus klausimus teigiamai?? ? kalb?jo B. V?sait?.
Valstyb?s skatinimas i?kreipt? elektros rink??
Daugiausiai argumentuot? abejoni? d?l antrojo parko reikal? i?sak? ?Nemuno au?ros? bei ?Valstie?i?? atstovai. Antai Art?ras Skard?ius sak?, jog es? jau du m?nesiai vyksta j?ros v?jo parko konkursas, ta?iau i? Valstybin?s energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Seimas negavo jokio atsakymo, ar aukcione u?siregistravo bent vienas potencialus dalyvis?
Pasak A.Skard?iaus, daug klausim? kelia valstyb?s skatinimo mechanizmas, kur? reikt? per?i?r?ti. Kiti politikai pritar?, jog tai galimai atvers landas neskaidrumui ir vartotoj? apipl??in?jimui. ?Baikime mes ?aisti su milijardais. Sausumoje ?rengt? v?jo j?gaini? energija ? du kartus pigesn? u? analogi?k?, pagamint? j?roje. Kod?l valstyb? nustato pirmumo teis? pirkti energij?, kuri gaminama j?roje, nes ji bus du kartus brangesn??? ? klaus? A. Skard?ius.
Jei energija, pagaminta j?roje bus eksportuojama ? u?sien?, ji, pagal t? pa?i? logik? taip pat bus remiama i? Lietuvos mokes?i? mok?toj? pinig? 3 mlrd. eur?. Kod?l mes turime remti, pavyzd?iui Vokietijos ar Latvijos elektros vartotojus, nes ji gali b?ti parduodama ? u?sienio rinkas. Tuo tarpu Lietuvos vartotojai tur?s primok?ti, nes vartos brangiausi? j?roje pagamint? elektr?. Kod?l tas l??as nenukreipus, pavyzd?iui, ? ?alies gynybos poreikiams, ar mokytoj? algoms klaus? A.Skard?ius ir kiti jam pritariantys opozicijos atstovai.
?Valstie?i?? atstovas Valius ??uolas taip pat k?l? daug abejoni? d?l antrojo parko. V?jo energija pagaminta j?roje ir taip bus labai brangi, be to valstyb? ketina j? subsidijuoti i? mokes?i? mok?toj? pinig?. ?Negalima daryti projekt?, kurie po to elektros vartotojams kainuos brangiai ir jiems reik?s primok?ti?, ? teig? V. ??uolas.
Teisingiausias sprendimas, ant jo, b?t? neduoti joki? subsidij? nei pirmam, nei antram j?ros parkui. Tegul tie parkai i?gyvena be joki? valstyb?s fiksuot? kain? ar ?sipareigojim? dvylikai ar 15-kai met?. Tegul es? j?ros j?gain?s konkuruoja su sausumos parkais be jokio valstyb?s reguliavimo i? kurio parko prival?sime naudoti energij?, jeigu rinkoje jos bus perteklius. Juk sausumos v?jo energija pigesn?, o vartotojai savaime pasirinks ten kur pigiau. Ta?iau bandoma teisi?kai sureguliuoti taip, kad pirmiausiai vartosime j?ros energij?, kuri, nors ir subsidijuojama, bus daug brangesn?. Tod?l ir permok?sime. Tuo tarpu, jei vartosime brangi? j?ros j?gaini? energij?, brangs visas ?moni? gyvenimas.
Abejotino skaidrumo konkursai
Lapkri?io 18-?j? pakartotinis 3,13 mlrd. eur? preliminarios vert?s antrojo v?jo parko Baltijos j?roje vystymo konkursas paskelbtas po to, kai dalyvavus tik vienai ?monei baland? ne?vyko pirmasis aukcionas.
Dabar pakartotinis aukcionas gal?s ?vykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o elektros pardavimo sandorio kain? bei valstyb?s skatinimo apimt? bus galima keisti atsi?velgiant ? paskutini? met? infliacij? bei didmenin? kain?.
Naujo konkurso dalyviai, skirtingai nei pernai vykusio pirmojo, gal?s pretenduoti ? 15 met? trukm?s valstyb?s skatinim?. Konkurs? laim?t? did?iausi? vystymo mokest?, kuris turi b?ti bent 5 mln. eur?, pasi?l?s arba i? valstyb?s ma?iausio metinio elektros gamybos skatinamo kiekio u? ma?iausi? kain? papra??s dalyvis.
Energetikos ministras ?ygimantas Vai?i?nas anks?iau teig?, kad b?simam antrojo j?ros v?jo parko pl?totojui pagal skatinimo schem? valstyb? kasmet tur?t? sumok?ti apie 200 mln. eur?, jei 2030-aisiais prad?jus gaminti elektr? Baltijos j?roje jos rinkos kaina siekt? 50 eur? u? megavatvaland? (MWh), o su vystytoju b?t? sutarta maksimali 125 eur? u? megavatvaland? (MWh) pardavimo kaina.
Apie dalyvavim? aukcione jau paskelb? valstyb?s kontroliuojama energetikos grup? ?Ignitis grup??, tai svarsto ir did?iausias Lenkijos naftos koncernas ?Orlen?.
Ministras Vai?i?nas ?ada u?tikrinti konkurencij?
Priminsime, jog pirmojo 700 megavat? (MW) galios v?jo parko rangos konkurs? 2023 m. laim?jo valstyb?s ?moni? grup?s ?Ignitis? bendrov? ?Ignitis Renewables? su partneriu ?Ocean Winds?, parkas vadinsis ?Curonian Nord?.
Antrojo konkurso prad?ia paskelbta lapkri?io 18 d., bendra numatoma jo trukm? ? apie 7 m?nesius, tad laim?tojas preliminariai tur?t? b?ti ?inomas 2025 m. bir?elio m?nes?.
Taip pat versta priminti, jog ?i? vasar? Seimas supaprastino konkurso s?lygas ? jis bus laikomas ?vykusiu, net jei nor? dalyvauti pareik? tik viena ?mon?. Taip pat leista parke pagamintos elektros pardavimo kain? perskai?iuoti kasmet, priklausomai nuo valstyb?s skiriamo skatinimo apimties.
J?rinio v?jo parko aukcion? vykdanti Valstybin? energetikos reguliavimo taryba (VERT) ?tvirtino 15 met? skatinimo laikotarp?, per kur? bus taikoma konkurs? laim?jusios ?mon?s pasi?lyta sandorio kaina u? metin? skatinam? kiek?. Jis skai?iuojamas nuo leidimo gaminti elektros energij? i?davimo dienos.
Jau anks?iau nustatyta, kad konkurso dalyviai gal?s pasi?lyti elektrini? pl?tros j?roje vystymo mokest? valstybei. Minimali jo suma tur?s siekti bent 5 mln. eur?, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku tur?s si?lyti ma?iausiai min?ta suma didesn? vystymo mokest? u? pasi?lyt? prie? tai. Vystymo mokes?iui bus taikomas ir infliacijos pokytis.
?tvirtinta did?iausia leistina generuoti ir ma?iausia galima ?rengtoji galia ? 700 MW, nustatyta, kad megavatvaland? elektros konkurs? laim?jusi ?mon? gal?s parduoti ma?iausiai u? 75,45 eurus, daugiausiai ? u? 125,74 eurus.
